Ką rodo kraujo spaudimo skaičiai?
Kraujo spaudimą sudaro dvi reikšmės – sistolinis ir diastolinis spaudimas. Sistolinis spaudimas (pirmas skaičius) nurodo spaudimą arterijose, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują, o diastolinis spaudimas (antras skaičius) – kai širdis ilsisi tarp dūžių. Pavyzdžiui, 120/80 mmHg reiškia 120 mmHg sistolinį ir 80 mmHg diastolinį spaudimą.
Normalus kraujo spaudimas laikomas esant tarp 90/60 mmHg ir 120/80 mmHg. Tačiau šie rodikliai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir bendros sveikatos būklės.
Spaudimas pagal amžių – kaip kinta su metais?
Vaikystėje ir jaunystėje spaudimas dažniausiai būna žemesnis, o su amžiumi jis natūraliai linkęs kilti dėl arterijų elastingumo mažėjimo ir kitų fiziologinių pokyčių. Žemiau pateikiamos apytikslės kraujospūdžio normos pagal amžiaus grupes:
- Vaikai (6–12 metų): apie 100–110/60–70 mmHg
- Paaugliai (13–18 metų): apie 110–130/65–85 mmHg
- Suaugusieji (19–40 metų): apie 110–130/70–85 mmHg
- Vidutinio amžiaus žmonės (41–60 metų): apie 120–140/80–90 mmHg
- Vyresnio amžiaus žmonės (nuo 60 metų): iki 150/90 mmHg gali būti toleruotinas spaudimas, ypač jei nėra kitų rizikos veiksnių
Vis dėlto, aukštas spaudimas, nepriklausomai nuo amžiaus, padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl net ir vyresniame amžiuje verta siekti palaikyti jį kuo arčiau normos.
Kaip sveikatos būklė veikia spaudimo normą?
Be amžiaus, kraujo spaudimo ribas gali paveikti lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų funkcijos sutrikimai, širdies ligos ar hormoniniai sutrikimai. Pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, rekomenduojamas spaudimas neturėtų viršyti 130/80 mmHg. Sergant inkstų ligomis, gydytojas gali taikyti dar griežtesnes ribas.
Kita vertus, esant sportiškam ir fiziškai aktyviam žmogui, natūraliai žemesnis kraujospūdis nebūtinai rodo problemą – tai gali būti puikios širdies būklės požymis. Svarbu įvertinti ne tik skaičius, bet ir bendrą savijautą, pulsą, energijos lygį, galvos svaigimą ar nuovargį.
Kada verta sunerimti dėl kraujo spaudimo?
Reguliariai matuojant spaudimą svarbu atkreipti dėmesį į nuolatinius nukrypimus nuo normos:
- Hipotenzija (žemas spaudimas): mažiau nei 90/60 mmHg – dažnai pasireiškia silpnumu, galvos svaigimu, ypač atsistojus
- Prehipertenzija: 120–139/80–89 mmHg – įspėjantis signalas apie galimą spaudimo augimą
- 1 laipsnio hipertenzija: 140–159/90–99 mmHg – reikalingas gyvenimo būdo koregavimas ar gydymas
- 2 laipsnio hipertenzija: nuo 160/100 mmHg – būtinas medikamentinis gydymas
Spaudimo svyravimai gali būti pavojingi, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, todėl itin svarbu stebėti šį rodiklį sistemingai.
Kaip palaikyti normalų spaudimą?
Norint išlaikyti kraujospūdį sveikose ribose, svarbu laikytis kelių principų:
- Subalansuota mityba – mažiau druskos, daugiau daržovių, vaisių, žuvies
- Fizinis aktyvumas – bent 30 min. vidutinio intensyvumo judesio kasdien
- Streso valdymas – kvėpavimo pratimai, meditacija, poilsis
- Vengti rūkymo ir piktnaudžiavimo alkoholiu
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir kraujospūdžio stebėjimas namuose
Esant būtinybei, gydytojas gali skirti antihipertenzinių vaistų – svarbu jų vartoti taip, kaip nurodyta.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar vyresnio amžiaus žmonėms gali būti šiek tiek aukštesnis normalus spaudimas?
Taip, dėl arterijų standėjimo vyresniems nei 60 metų žmonėms spaudimas iki 140–150/90 mmHg gali būti laikomas toleruotinu, jei nėra kitų rizikos veiksnių.
Kada kraujo spaudimas laikomas pavojingu?
Spaudimas virš 180/120 mmHg laikomas hipertenzine krize – tai gali būti pavojinga ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Ar galima turėti aukštą spaudimą ir jausti gerai?
Taip, vadinamoji „tylioji hipertenzija“ dažnai nesukelia jokių simptomų, tačiau ilgainiui pažeidžia kraujagysles, širdį ir kitus organus.
Ar verta matuoti spaudimą kiekvieną dieną?
Jei gydytojas nenurodo kitaip, pakanka spaudimą matuoti kelis kartus per savaitę. Esant hipertenzijai ar rizikos veiksniams, galima daryti tai dažniau – ryte ir vakare.
Kaip pasirinkti tinkamą kraujospūdžio matuoklį namams?
Norint patikimai stebėti spaudimą namuose, verta rinktis automatinį žastinį matuoklį – jie laikomi tiksliausiais. Reikėtų vengti riešinių matuoklių, jei sergate širdies ligomis ar esate vyresnio amžiaus. Taip pat naudinga rinktis matuoklį su atminties funkcija, leidžiančia sekti spaudimo pokyčius ilgainiui. Reguliarus spaudimo stebėjimas padeda ne tik diagnozuoti galimas problemas, bet ir įvertinti gydymo veiksmingumą.
