Kas yra opaligė?
Opaligė – tai lėtinė virškinamojo trakto liga, kai skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje atsiranda gleivinės defektas – opa. Šis pažeidimas gali būti paviršinis arba gilus, o skausmas, kuris kyla, dažnai pasireiškia staiga. Opaligės atsiradimui įtakos turi keli veiksniai: bakterinė infekcija Helicobacter pylori, ilgas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, stresas, netinkama mityba ir žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas.
Opa dažniausiai formuojasi ten, kur gleivinė yra ploniausia ir mažiau atspari skrandžio rūgščiai. Kai šis natūralus apsauginis sluoksnis pažeidžiamas, rūgštis pradeda ardyti audinius, sukelia uždegimą ir skausmą. Dėl šios priežasties opaligė laikoma viena dažniausių virškinamojo trakto ligų pasaulyje.
Kaip pasireiškia skrandžio opa?
Opaligės simptomai gali būti įvairūs – kai kuriems žmonėms liga progresuoja tyliai, be aiškių požymių, o kiti jaučia stiprius skausmus, kurie kartojasi tam tikru metu. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai:
- Aštrus, deginantis ar spaudžiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje (ypač tuščiu skrandžiu);
- Rėmuo, rūgštus skonis burnoje, pykinimas ar vėmimas;
- Apetito praradimas, svorio kritimas;
- Pilvo pūtimas ar diskomfortas po valgio;
- Tamsios, deguto spalvos išmatos (kraujavimo požymis).
Jeigu staigus skrandžio skausmas trunka kelias valandas ar dienas, stiprėja naktį, o skausmas sumažėja pavalgius – tai klasikinis opaligės požymis. Tačiau tik gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus, gali nustatyti tikslią priežastį.
Kada skausmas signalizuoja apie rimtą problemą?
Trumpalaikis skausmas gali būti susijęs su laikinu virškinimo sutrikimu, bet jei skausmas pasikartoja, tampa intensyvus arba jį lydi kiti simptomai – būtina kreiptis į medikus. Ypač pavojinga, jei skrandžio skausmą lydi karščiavimas, vėmimas krauju, tamsios išmatos ar silpnumas. Tokie simptomai gali rodyti kraujuojančią opą arba netgi skrandžio sienelės prakiurimą, kuris reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Kaip diagnozuojama opaligė?
Diagnozei nustatyti gydytojas gali rekomenduoti kelis tyrimus. Pirmiausia atliekamas Helicobacter pylori testas – bakterija, kuri dažniausiai sukelia opas. Taip pat gali būti atliekama endoskopija, kurios metu gydytojas per specialų vamzdelį apžiūri skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę. Šis tyrimas leidžia ne tik patvirtinti opaligę, bet ir įvertinti pažeidimo gylį, paimti mėginį biopsijai.
Kartais naudojamas kontrastinis rentgenas ar kiti tyrimai, tačiau endoskopija išlieka tiksliausias būdas nustatyti opaligę. Ankstyvas nustatymas yra itin svarbus, nes gydymas tampa paprastesnis, o komplikacijų tikimybė – mažesnė.
Gydymo būdai ir gyvenimo būdo pokyčiai
Opaligės gydymas priklauso nuo priežasties. Jei liga sukelta H. pylori infekcijos, taikoma vadinamoji triguba terapija – antibiotikų derinys su rūgštingumą mažinančiais vaistais. Jeigu opos priežastis – vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, aspirinas), gydytojas gali juos pakeisti kitais ar paskirti apsauginius vaistus.
Be vaistų, itin svarbus ir gyvenimo būdo keitimas. Rekomenduojama vengti aštraus, riebaus ir rūgštaus maisto, mesti rūkyti, riboti alkoholį ir kofeiną. Valgyti reikia dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, o po valgio nesižeminti ir negulti. Taip pat patariama mažinti stresą – meditacija, pasivaikščiojimai ir pakankamas miegas padeda stabilizuoti virškinimo sistemą.
Ar galima išvengti opaligės?
Prevencija yra vienas svarbiausių aspektų, norint išvengti opaligės. Svarbu laikytis subalansuotos mitybos, nevartoti vaistų be reikalo, ypač ilgą laiką, ir reguliariai tikrintis sveikatą. Žmonėms, kurie jau kartą sirgo opalige, reikėtų vengti rizikos veiksnių, kad liga nepasikartotų.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į psichologinę sveikatą. Stresas ir įtampa gali paskatinti skrandžio rūgščių perteklių, o tai ilgainiui pažeidžia gleivinę. Todėl emocinė pusiausvyra yra svarbi ne mažiau nei fizinė priežiūra.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar skrandžio opa gali praeiti savaime?
Nors simptomai gali laikinai susilpnėti, pati opa be gydymo dažniausiai neužgyja. Negydoma ji gali sukelti komplikacijas, tokias kaip kraujavimas ar prakiurimas.
Ar galima vartoti pieną, kai skauda skrandį?
Pienas gali laikinai sumažinti rūgštingumą ir numalšinti skausmą, tačiau vėliau jis gali paskatinti dar didesnį rūgšties išsiskyrimą. Tai nėra ilgalaikis sprendimas.
Ar stresas gali sukelti opaligę?
Stresas pats savaime opaligės nesukelia, bet gali pabloginti esamus simptomus arba paskatinti ligos atsinaujinimą, ypač kartu su netinkama mityba.
Ar būtina laikytis specialios dietos po diagnozės?
Taip. Rekomenduojama vengti aštraus, rūgštaus, kepto maisto, riboti kavą, alkoholį, gazuotus gėrimus ir maitintis reguliariai, kad skrandis nebūtų tuščias.
Kas dar gali sukelti staigų skrandžio skausmą?
Nors opaligė yra viena dažniausių priežasčių, staigus skrandžio skausmas gali atsirasti ir dėl kitų sutrikimų – gastrito, refliukso, tulžies pūslės akmenų, kasos uždegimo ar net širdies problemų. Todėl nereikėtų bandyti diagnozuoti savarankiškai. Jeigu skausmas stiprus, nuolat pasikartojantis ar lydimas kitų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją. Laiku atlikti tyrimai gali ne tik užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms, bet ir išsaugoti sveikatą.
