Kada žemas kraujo spaudimas tampa problema?
Ne visada žemas kraujospūdis reiškia ligą. Kai kuriems žmonėms, ypač jauniems, liekniems ar fiziškai aktyviems, tai yra fiziologinė norma. Tačiau jei kraujospūdis smarkiai krenta arba sukelia diskomfortą, būtina ieškoti priežasties. Dažniausiai hipotenziją sukelia:
- Dehidratacija (skysčių trūkumas organizme);
- Geležies ar vitaminų trūkumas, ypač vitamino B12;
- Širdies veiklos sutrikimai (pvz., širdies nepakankamumas);
- Endokrininės ligos, tokios kaip antinksčių ar skydliaukės nepakankamumas;
- Vaistų, mažinančių kraujospūdį, perdozavimas arba šalutinis poveikis.
Jeigu žmogus jaučia nuolatinį silpnumą, nuovargį ar galvos svaigimą, verta pasitikrinti kraujospūdį kelis kartus per dieną ir užsirašyti rezultatus. Tokia informacija padės gydytojui tiksliau nustatyti priežastį.
Kokie vaistai vartojami esant žemam kraujospūdžiui?
Vaistų nuo žemo kraujo spaudimo nėra tiek daug, kiek nuo aukšto, tačiau egzistuoja keli veiksmingi medikamentai, padedantys stabilizuoti kraujotaką. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo hipotenzijos priežasties ir simptomų intensyvumo.
- Midodrinas – tai vienas dažniausiai skiriamų vaistų esant lėtinei hipotenzijai. Jis susiaurina kraujagysles, todėl kraujospūdis natūraliai padidėja. Vaistas vartojamas tik gydytojo nurodymu, nes gali sukelti galvos skausmą ar odos dilgčiojimą.
- Fludrokortizonas – sintetinis hormonas, veikiantis antinksčius ir padedantis sulaikyti natrį bei vandenį organizme. Dėl to padidėja kraujo tūris ir kraujospūdis. Šis vaistas taip pat vartojamas tik gydytojo priežiūroje, nes gali paveikti elektrolitų pusiausvyrą.
- Kofeinas – natūralus stimuliatorius, padedantis trumpam pakelti kraujospūdį ir suteikiantis energijos. Jį galima rasti kavoje, arbatoje ar specialiuose preparatuose, tačiau piktnaudžiauti kofeinu nerekomenduojama, nes vėliau jis gali sukelti priešingą efektą.
- Adaptogeniniai augalai – tokie kaip ženšenis, eleuterokokas ar rodiola. Jie gerina kraujotaką, tonizuoja nervų sistemą ir padeda organizmui prisitaikyti prie streso. Šie preparatai dažniausiai vartojami kaip maisto papildai.
Svarbu suprasti, kad vaistų vartojimas turi būti pagrįstas – ne kiekvienas žmogus, turintis žemą kraujospūdį, juos turi vartoti. Dažnai užtenka koreguoti gyvenimo būdą, mitybą ir kasdienius įpročius.
Natūralūs būdai pakelti kraujospūdį
Lengvos hipotenzijos atveju dažnai pakanka natūralių priemonių. Pirmiausia, reikia užtikrinti pakankamą skysčių kiekį – dehidratacija yra viena dažniausių priežasčių. Rekomenduojama gerti ne mažiau kaip 1,5–2 litrus vandens per dieną. Padeda ir mineraliniai gėrimai su elektrolitais.
Taip pat patartina valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Ilgos pertraukos tarp valgymų gali dar labiau sumažinti kraujospūdį. Įtraukti į mitybą sūresnius produktus (jei nėra kontraindikacijų), nes natris padeda sulaikyti skysčius ir palaikyti kraujo tūrį.
Naudingas ir kontrastinis dušas – kaitaliojimas tarp šalto ir šilto vandens stimuliuoja kraujagyslių tonusą. Fiziniai pratimai, ypač lengvas bėgimas, joga ar plaukimas, padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir stiprina širdies veiklą.
Kokie simptomai rodo, kad reikia gydytojo pagalbos?
Jeigu kraujospūdis dažnai nukrenta iki pavojingo lygio, o simptomai darosi vis stipresni, tai gali būti rimtos ligos ženklas. Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Jaučiate nuolatinį galvos svaigimą ar apalpimo priepuolius;
- Kraujospūdis krenta po kiekvieno valgymo ar atsistojus;
- Yra širdies ritmo sutrikimų, krūtinės skausmas ar dusulys;
- Pastebite rankų ar kojų šaltumą, blyškumą ar silpnumą.
Tokiais atvejais reikalinga išsami apžiūra – gali būti atliekami kraujo tyrimai, širdies EKG, hormonų testai ar kiti tyrimai, siekiant išsiaiškinti tikslią priežastį.
Vaistų vartojimo atsargumo priemonės
Prieš pradedant bet kokį gydymą, būtina pasitarti su gydytoju. Savavališkai vartojami vaistai gali sukelti pavojingas komplikacijas – nuo per didelio kraujospūdžio šuolio iki elektrolitų pusiausvyros sutrikimo. Vartojant midodriną ar fludrokortizoną, būtina reguliariai matuoti kraujospūdį ir sekti, ar nėra šalutinių reiškinių, tokių kaip galvos skausmas, širdies plakimas ar tinimai.
Reikia atminti, kad kai kurie kiti vartojami vaistai (pvz., nuo depresijos, širdies ritmo sutrikimų ar alergijos) gali mažinti kraujospūdį. Todėl svarbu informuoti gydytoją apie visus naudojamus preparatus, kad būtų išvengta nepageidaujamų sąveikų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar žemas kraujospūdis visada reikalauja gydymo vaistais?
Ne. Daugeliu atvejų pakanka pakeisti mitybą, padidinti skysčių kiekį, gauti daugiau druskos ir gerinti fizinį aktyvumą. Vaistai reikalingi tik tada, kai hipotenzija yra sunki arba sukelia pavojingus simptomus.
Ar kava padeda pakelti kraujospūdį?
Taip, trumpam. Kofeinas stimuliuoja kraujotaką ir sukelia laikiną kraujospūdžio padidėjimą. Tačiau jo poveikis praeina po kelių valandų, o dažnas vartojimas gali sukelti priklausomybę ar miego sutrikimus.
Kada vartojamas midodrinas?
Midodrinas skiriamas žmonėms, kuriems kraujospūdis nuolat žemas ir kiti metodai neveiksmingi. Jis didina kraujagyslių tonusą, bet turi būti vartojamas tik gydytojo nurodymu.
Ar galima padidinti kraujospūdį natūraliai?
Taip. Padeda reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių kiekis, druskos vartojimas, kontrastinis dušas ir miegas ant šiek tiek pakeltos galvos.
Kasdieniai įpročiai, kurie padeda jaustis geriau
Žemo kraujospūdžio turintiems žmonėms ypač svarbu laikytis nuoseklaus dienos režimo – keltis ir valgyti tuo pačiu metu, vengti staigių judesių ir ilgalaikio stovėjimo. Rytais rekomenduojama išgerti stiklinę vandens prieš atsikeliant iš lovos, o atsistojant – tai daryti lėtai. Vartojant pakankamai druskos, palaikant gerą hidrataciją ir vengiant alkoholio, galima reikšmingai sumažinti nemalonius simptomus. Derinant šiuos įpročius su tinkamais vaistais, dauguma žmonių gali gyventi aktyvų, visavertį gyvenimą be nuolatinio silpnumo jausmo.
