Kas sukelia mišrią hiperlipidemiją?
Mišri hiperlipidemija gali būti dviejų tipų – pirminė (paveldima) ir antrinė (įgyta). Pirminės formos paprastai yra genetinės kilmės, dažniausiai pasireiškia šeimose, kuriose yra ankstyvų širdies ligų atvejų. Dažniausia paveldimos mišrios hiperlipidemijos forma – šeiminė kombinuota hiperlipidemija.
Antrinė mišri hiperlipidemija dažniausiai susijusi su:
- Antsvoriu ir nutukimu;
- 2 tipo cukriniu diabetu;
- Metaboliniu sindromu;
- Nesveika mityba – riebiais, keptais, perdirbtais produktais;
- Fiziniu pasyvumu;
- Rūkymu ir per dideliu alkoholio vartojimu;
- Kai kurių vaistų vartojimu (pvz., kortikosteroidų);
- Kepenų ar inkstų ligomis.
Dažniausiai mišri hiperlipidemija yra daugelio veiksnių rezultatas – genetinių, gyvenimo būdo ir metabolinių.
Kokie yra mišrios hiperlipidemijos simptomai?
Vienas iš pavojingiausių aspektų – mišri hiperlipidemija dažniausiai nepasireiškia jokiais akivaizdžiais simptomais, ypač ankstyvose stadijose. Dėl šios priežasties ji dažnai vadinama „tyliąja grėsme“.
Kartais pasitaiko netiesioginių požymių:
- Geltoni odos mazgeliai – ksantomos, dažniausiai aplink akis, alkūnes, kelius ar rankų nugarines dalis;
- Riebalų sankaupos aplink akis – ksantelazmos;
- Padidėjęs kepenų ar blužnies dydis;
- Aukštas kraujospūdis;
- Širdies ritmo sutrikimai arba krūtinės skausmai dėl širdies kraujotakos sutrikimų.
Tačiau dažniausiai pirmasis ženklas – nenormalūs kraujo tyrimų rezultatai arba širdies ir kraujagyslių komplikacijos. Todėl reguliari profilaktinė sveikatos patikra – ypač po 40 metų – yra gyvybiškai svarbi.
Kaip diagnozuojama ši būklė?
Mišri hiperlipidemija diagnozuojama atlikus kraujo tyrimus, kuriuose vertinami šie rodikliai:
- Bendrasis cholesterolis (pageidautina < 5 mmol/l);
- MTL cholesterolis („blogasis“, < 3 mmol/l);
- DTL cholesterolis („gerasis“, > 1 mmol/l vyrams, > 1,2 mmol/l moterims);
- Trigliceridai (< 1,7 mmol/l);
- Ne-HDL cholesterolis (bendrasis minus DTL);
- Aterogeninis indeksas (santykis tarp DTL ir trigliceridų).
Papildomai gali būti atliekami kepenų funkcijos tyrimai, gliukozės kiekio ir insulino tyrimai, vertinamas kūno masės indeksas bei kraujospūdis. Gydytojas taip pat gali naudoti specialius rizikos skaičiuoklius (pvz., SCORE2), kad įvertintų tikimybę susirgti širdies ligomis artimiausiu metu.
Kokios komplikacijos gali kilti?
Jei mišri hiperlipidemija negydoma, ilgainiui ji gali sukelti rimtas sveikatos problemas:
- Koronarinę širdies ligą (širdies kraujagyslių susiaurėjimą);
- Miokardo infarktą;
- Insultą;
- Periferinių arterijų ligą (sutrikusi kraujotaka galūnėse);
- Kepenų suriebėjimą (nealkoholinę kepenų ligą);
- Padidintą kasos uždegimo riziką dėl labai aukšto trigliceridų kiekio.
Šios komplikacijos dažnai pasireiškia staiga ir gali turėti ilgalaikių pasekmių ar net baigtis mirtimi, todėl svarbu laiku nustatyti ir gydyti lipidų pusiausvyros sutrikimus.
Gydymo principai
Mišrios hiperlipidemijos gydymas priklauso nuo lipidų kiekio, gretutinių ligų, bendros sveikatos būklės ir širdies-kraujagyslių ligų rizikos. Dažniausiai taikomi šie gydymo principai:
1. Gyvenimo būdo pokyčiai:
- Subalansuota mityba – mažinti sočiųjų riebalų, rafinuotų angliavandenių ir transriebalų suvartojimą;
- Daugiau skaidulų, daržovių, vaisių, žuvies, pilno grūdo produktų;
- Reguliarus fizinis aktyvumas – bent 150 min. per savaitę;
- Rūkymo atsisakymas;
- Svorio mažinimas (jei yra antsvorio ar nutukimo);
- Alkoholio vartojimo ribojimas.
2. Vaistai:
- Statinai – efektyviausiai mažina MTL cholesterolį ir bendrąją riziką;
- Fibratai – dažnai skiriami esant aukštiems trigliceridams;
- Ezetimibas – papildomai mažina cholesterolio absorbciją žarnyne;
- PCSK9 inhibitoriai – naujos kartos preparatai, naudojami sunkesniais atvejais;
- Omega-3 riebalų rūgštys (didelės dozės) – trigliceridų mažinimui.
Vaistai skiriami individualiai, remiantis kraujo tyrimais ir bendru rizikos įvertinimu. Dažnai reikia jų derinio, o gydymas gali būti ilgalaikis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima visiškai pasveikti nuo mišrios hiperlipidemijos?
Ši būklė dažniausiai yra lėtinė, tačiau ją galima sėkmingai kontroliuoti koreguojant mitybą, gyvenimo būdą ir vartojant vaistus. Laiku pradėtas gydymas leidžia išvengti komplikacijų.
Ar būtina vartoti vaistus visą gyvenimą?
Kai kuriais atvejais – taip. Tai priklauso nuo lipidų kiekio, širdies ligų rizikos ir organizmo reakcijos į gyvenimo būdo pokyčius. Gydymas gali būti koreguojamas laikui bėgant.
Ar mityba gali pakeisti vaistus?
Kai kuriems žmonėms mitybos ir aktyvumo pokyčiai iš tikrųjų gali ženkliai pagerinti kraujo rodiklius, tačiau daugeliui, ypač turintiems genetinį polinkį ar kitų ligų, prireikia ir vaistų.
Kaip dažnai reikia tikrinti lipidų kiekį kraujyje?
Profilaktiškai – bent kartą per 1–2 metus. Esant diagnozuotai hiperlipidemijai ar padidėjusiai širdies ligų rizikai – dažniau, pagal gydytojo nurodymus (dažnai kas 3–6 mėn.).
Ar vaikai ir paaugliai gali sirgti mišria hiperlipidemija?
Taip, ypač esant paveldimam polinkiui ar nutukimui. Vaikų tyrimai dėl lipidų disbalanso rekomenduojami esant šeimos istorijai arba padidėjusiai rizikai.
Kodėl svarbu žinoti savo cholesterolio rodiklius?
Net jei jaučiatės gerai, cholesterolio kiekis kraujyje gali būti padidėjęs ir tyliai daryti žalą organizmui. Mišri hiperlipidemija – tai ne tik skaičiai kraujo tyrimo lape, bet ir ilgalaikė grėsmė jūsų širdžiai, kraujagyslėms, kepenims bei kasai. Kuo anksčiau būklė nustatoma, tuo didesnė tikimybė ją efektyviai suvaldyti ir išvengti skaudžių pasekmių. Todėl verta reguliariai tikrintis, domėtis savo sveikata ir imtis veiksmų, kai dar galima daug ką pakeisti.
