Ką reiškia kraujo spaudimo skaičiai?
Kraujo spaudimas matuojamas dviem skaičiais – sistoliniu ir diastoliniu. Pavyzdžiui, jei spaudimas yra 120/80 mmHg:
- 120 – tai sistolinis spaudimas, rodo spaudimą arterijose širdies susitraukimo metu;
- 80 – tai diastolinis spaudimas, rodo spaudimą, kai širdis ilsisi tarp dūžių.
Šios dvi reikšmės kartu atspindi, kiek efektyviai kraujas cirkuliuoja per kūną ir kaip veikia širdis bei kraujagyslių sistema.
Normalus kraujo spaudimas: kokios yra ribos?
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) ir Europos kardiologų draugiją, kraujospūdžio reikšmės skirstomos taip:
- Optimalus: mažiau nei 120/80 mmHg;
- Normalus: 120–129 / 80–84 mmHg;
- Padidėjęs normalus: 130–139 / 85–89 mmHg;
- 1 laipsnio hipertenzija: 140–159 / 90–99 mmHg;
- 2 laipsnio hipertenzija: 160–179 / 100–109 mmHg;
- 3 laipsnio hipertenzija: ≥180 / ≥110 mmHg.
Kuo aukštesnės reikšmės – tuo didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tačiau svarbu suprasti, kad diagnozė niekada nenustatoma pagal vienkartinį matavimą – būtinas reguliarus spaudimo stebėjimas.
Kada spaudimas laikomas per žemu?
Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija) paprastai diagnozuojamas, kai reikšmės mažesnės nei 90/60 mmHg. Nors kai kuriems tai natūrali būsena, kitais atvejais tai gali rodyti dehidrataciją, širdies veiklos sutrikimus ar net kraujotakos kolapsą. Žemo spaudimo simptomai gali būti:
- galvos svaigimas,
- silpnumas,
- neryškus matymas,
- šaltos galūnės,
- nualpimo epizodai.
Jei šie simptomai pasireiškia dažnai, būtina pasitarti su gydytoju.
Kaip kinta kraujo spaudimas su amžiumi?
Kraujo spaudimo normos keičiasi su amžiumi. Vaikams ir paaugliams spaudimas paprastai būna mažesnis nei suaugusiesiems. Vyresniame amžiuje dėl arterijų standėjimo ir kitų fiziologinių pokyčių spaudimas dažnai pakyla. Tai reiškia, kad 130/85 mmHg spaudimas gali būti visiškai normalus 70 metų žmogui, tačiau per aukštas 25 metų asmeniui.
Nepaisant amžiaus, svarbu ne tik stebėti skaičius, bet ir atsižvelgti į savijautą bei bendrą sveikatos būklę.
Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį?
Tiksliam rezultatui svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:
- Matavimą atlikite sėdėdami, atsipalaidavę, bent 5 min. pailsėję;
- Nematokite spaudimo iškart po fizinio aktyvumo, kavos ar rūkymo;
- Matavimas turėtų būti atliekamas tame pačiame paros metu – pvz., ryte ir vakare;
- Rankos alkūnė turi būti širdies lygyje, atrama – stalas ar porankis;
- Geriausia matuoti spaudimą kelis kartus ir fiksuoti vidurkį.
Matavimui naudokite patikimą aparatą – tiek automatinį, tiek mechaninį. Jei abejojate savo įrenginio tikslumu – pasitikrinkite pas šeimos gydytoją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar spaudimas 135/85 mmHg yra normalus?
Tai vadinama padidėjusiu normaliu kraujospūdžiu. Nors dar nėra hipertenzija, tačiau vertėtų stebėti, ar jis nekyla aukščiau, ypač jei yra rizikos veiksnių (antsvoris, rūkymas, stresas).
Kaip dažnai reikėtų matuoti spaudimą?
Jei esate sveikas – kartą per kelis mėnesius profilaktiškai. Jei turite padidėjusio spaudimo riziką arba jau diagnozuotą hipertenziją – kelis kartus per savaitę ar net kasdien, kaip nurodo gydytojas.
Ar galima sumažinti spaudimą be vaistų?
Taip, kartais pakanka pakeisti gyvenimo būdą: atsisakyti sūraus maisto, sumažinti svorį, daugiau judėti, mažinti stresą. Visgi kai kuriais atvejais reikalingas ir medikamentinis gydymas.
Koks kraujo spaudimas pavojingas gyvybei?
Labai aukštas spaudimas (pvz., ≥180/110 mmHg) arba labai žemas (pvz., <70/40 mmHg), ypač jei jį lydi simptomai, gali būti pavojingas ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Ar vaikams matuojamas kraujo spaudimas?
Taip. Vaikams taip pat gali būti stebimas spaudimas, ypač jei įtariami širdies ar inkstų sutrikimai. Vaikų normos skiriasi nuo suaugusiųjų.
Ką dar verta žinoti apie kasdienius spaudimo svyravimus?
Svarbu žinoti, kad kraujo spaudimas nėra pastovus – jis svyruoja visą dieną. Rytais dažniausiai būna kiek aukštesnis, sumažėja ilsintis ar miegant, padidėja fizinio aktyvumo, emocinio streso ar net po valgio metu. Tokie svyravimai yra natūralūs ir nereikalauja gydymo, jei neperžengia sveikų ribų. Tačiau, jei spaudimas dažnai viršija normą ar sukelia simptomų – tai ženklas, kad verta pasitarti su gydytoju ir galbūt keisti gyvenimo būdą.
