Kaip nustatomas nedarbingumas?
Nedarbingumą nustato gydytojas, atsižvelgdamas į asmens sveikatos būklę, diagnozę bei darbingumo galimybes. Įprastai, kai pacientas dėl sveikatos būklės negali atlikti darbo, jam išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Gydytojas kas kelias dienas ar savaites peržiūri būklę ir sprendžia, ar tęsti, ar nutraukti nedarbingumą.
Ligos laikotarpiu žmogui mokama laikinojo nedarbingumo išmoka, kuri apskaičiuojama remiantis jo buvusiomis pajamomis. Išmoką moka „Sodra“, tačiau pirmąsias 2 ligos dienas dažniausiai dengia darbdavys.
Maksimali nedarbingumo trukmė
Įprasta maksimali nedarbingumo pažymėjimo trukmė Lietuvoje – 122 kalendorinės dienos (arba 4 mėnesiai) per vienus metus dėl tos pačios ligos ar traumos. Tačiau tam tikrais atvejais, kai gydymas užsitęsia, gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali priimti sprendimą pratęsti šį laikotarpį dar 60 dienų – iki 182 kalendorinių dienų (maždaug 6 mėnesių).
Jei po šio termino asmens darbingumas vis dar negrįžta, gali būti svarstomas darbingumo lygio vertinimas ir netgi laikino ar nuolatinio nedarbingumo nustatymas. Tai gali lemti tolesnį gydymą, reabilitaciją arba nedarbingumo pensijos paskyrimą.
Ką daryti, kai artėja maksimali riba?
Jei sergate ilgiau nei 3–4 mėnesius ir matote, kad sveikata nesitaiso, svarbu kuo anksčiau pradėti kalbėti su gydytoju apie tolimesnius žingsnius. Gydytojas gali rekomenduoti GKK vertinimą, papildomus tyrimus ar reabilitaciją. Jeigu paaiškėja, kad žmogaus sveikatos būklė neatsistato, GKK gali pateikti siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT), kuri vertina ilgalaikį darbingumo lygį.
Svarbu žinoti, kad jei asmuo nesikreipia dėl darbingumo vertinimo laiku arba neatvyksta pas gydytoją, nedarbingumo pažymėjimas gali būti nutrauktas. Todėl būtina aktyviai dalyvauti gydymo ir vertinimo procese.
Darbingumo grąžinimas ar kompensacijos?
Kai kuriems pacientams po ilgo gydymo darbingumas gali būti grąžintas iš dalies. Tokiais atvejais žmogus gali grįžti į darbą lengvesnėmis sąlygomis, pvz., su sumažintu darbo krūviu ar individualiais darbo grafikais. Jei darbingumas sumažėja ilgam laikui (pvz., 45–55 proc.), gali būti skiriama dalinė darbingumo pensija.
Taip pat egzistuoja galimybė pereiti į reabilitacijos ar profesinės reabilitacijos programas. Tokios programos padeda prisitaikyti prie naujos situacijos ir, jei reikia, įgyti naują kvalifikaciją ar įgūdžius, leidžiančius vėl įsilieti į darbo rinką.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar nedarbingumo pažymėjimas gali būti nutrauktas staiga?
Taip. Jei asmuo nepateikia reikiamų dokumentų, neatvyksta pas gydytoją arba yra pagrindas manyti, kad sveikatos būklė leidžia dirbti, gydytojas gali nutraukti nedarbingumą anksčiau.
Ką daryti, jei sveikata neatsistato, bet terminas baigėsi?
Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Vertinant ilgalaikį darbingumo lygį, gali būti paskirta nedarbingumo pensija.
Ar galima dirbti su nedarbingumo pažymėjimu?
Ne, darbo veikla laikotarpiu, kai išduotas nedarbingumas, yra draudžiama. Tai gali būti laikoma piktnaudžiavimu ir užtraukti sankcijas.
Ką daryti, jei gydytojas nesutinka pratęsti nedarbingumo?
Tokiu atveju galima kreiptis dėl antrinės konsultacijos arba gydytojų konsultacinės komisijos vertinimo. Taip pat galima pasitarti su NDNT specialistais dėl tolimesnio darbingumo įvertinimo.
Ką dar verta žinoti apie ilgesnį gydymosi laikotarpį?
Jei tenka būti nedarbingume ilgiau nei įprasta, verta iš anksto pasiruošti galimiems scenarijams: pasirūpinti dokumentais, kalbėtis su darbdaviu, susipažinti su reabilitacijos galimybėmis. Daugelis žmonių po ilgesnės ligos sėkmingai sugrįžta į darbą, tačiau svarbiausia – tinkamas planavimas, parama ir aiškios žinios apie savo teises.
