Kas sukelia autoimuninį tiroiditą?
Autoimuninį tiroiditą sukelia organizmo imuninės sistemos sutrikimas. Vietoj to, kad gintų nuo infekcijų, ji pradeda gaminti antikūnus prieš skydliaukės audinius, sukeldama jų lėtinį uždegimą. Tikslus šios autoimuninės reakcijos mechanizmas nėra iki galo išaiškintas, tačiau manoma, kad genetika, aplinkos veiksniai ir hormoniniai pokyčiai (pvz., nėštumas, menopauzė) turi tam įtakos.
Dažniausi simptomai
Ligos pradžioje daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų. Tačiau laikui bėgant, kai skydliaukė palaipsniui pažeidžiama ir gamina vis mažiau hormonų, pasireiškia šie požymiai:
- Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka;
- Padidėjęs jautrumas šalčiui;
- Svorio padidėjimas nepakeitus mitybos įpročių;
- Vidurių užkietėjimas;
- Odos sausumas ir pleiskanojimas;
- Plaukų slinkimas, trapūs nagai;
- Lėtesnė kalba, atminties sutrikimai, sunku susikaupti;
- Depresija, emocinis nestabilumas;
- Menstruacijų sutrikimai ar vaisingumo problemos;
- Padidėjusi ar sukietėjusi kaklo sritis (gali būti padidėjusi skydliaukė – gūžys).
Kai kuriems žmonėms gali išsivystyti ir hiperaktyvios skydliaukės simptomai (hipertirozė) ligos pradžioje, kai dėl uždegimo išskiriamas didesnis kiekis hormonų į kraują. Tokiu atveju pasireiškia priešingi požymiai – nerimas, prakaitavimas, svorio kritimas, širdies plakimas. Tačiau vėliau dažniausiai seka hormonų kiekio sumažėjimas.
Kaip diagnozuojamas autoimuninis tiroiditas?
Diagnozė nustatoma remiantis simptomais, kraujo tyrimais ir ultragarsiniu skydliaukės tyrimu. Dažniausiai atliekami šie kraujo tyrimai:
- TSH (skydliaukę stimuliuojantis hormonas) – dažniausiai padidėjęs;
- T4 (laisvas tiroksinas) – dažnai sumažėjęs, kai skydliaukė neveikia tinkamai;
- Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO) – žymiai padidėję, rodo autoimuninį procesą.
Ultragarsinis tyrimas leidžia įvertinti skydliaukės struktūrą, jos dydį, mazgų buvimą ar difuzinį audinių pažeidimą. Kartais tyrimo metu matomas net ir mažas, dar nepalpuojamas gūžys.
Gydymo galimybės
Nors autoimuninio tiroidito išgydyti negalima, hormonų trūkumas gali būti veiksmingai kontroliuojamas. Dažniausiai skiriamas sintetinis skydliaukės hormonas – levotiroksinas. Šis vaistas padeda palaikyti normalų hormonų lygį ir sumažina simptomus.
Svarbu:
- Vaistai vartojami kiekvieną rytą, tuščiu skrandžiu;
- Reguliariai atliekami kraujo tyrimai TSH lygiui stebėti;
- Dozės koreguojamos pagal tyrimų rezultatus ir savijautą.
Kai kuriems pacientams, kuriems hormonų lygis dar normos ribose (subklinikinė hipotirozė), gydytojas gali neskirti vaistų, tačiau stebėti būklę periodiškai. Be to, svarbus gyvenimo būdas: tinkama mityba, vitaminų D, B12 ir seleno kiekio stebėjimas, streso valdymas.
Gyvenimo būdo pritaikymas ir savijauta
Nors gydymas hormonais dažnai pagerina savijautą, dalis žmonių ir toliau patiria simptomus. Tokiu atveju verta pasikonsultuoti dėl papildomų veiksnių: miego kokybės, žarnyno sveikatos, lėtinio streso ar net geležies trūkumo. Maisto netoleravimo (pvz., glitimo) analizė kai kuriems asmenims taip pat padėjo sumažinti uždegiminius procesus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar autoimuninis tiroiditas visada sukelia hipotirozę?
Ne visais atvejais. Liga gali būti besimptomė arba su minimaliais pokyčiais hormonų lygyje. Tačiau dažniausiai, laikui bėgant, vystosi hipotirozė.
Ar būtina gydyti, jei jaučiuosi gerai, nors tyrimai rodo padidintą TPO?
Ne visuomet. Gydytojai gali pasirinkti stebėjimo taktiką, jei hormonų lygis normalus, tačiau svarbu reguliariai atlikti tyrimus ir sekti būklę.
Ar galima pastoti turint autoimuninį tiroiditą?
Taip, tačiau svarbu, kad hormonų lygis būtų subalansuotas prieš pastojant ir nėštumo metu, nes net nedidelis nukrypimas gali paveikti vaisiaus vystymąsi.
Ar galima liga valdyti be vaistų?
Kai kuriais atvejais – taip, ypač jei nėra aiškios hormonų stygiaus požymių. Tačiau pažengusioje stadijoje gydymas hormonais dažniausiai neišvengiamas.
Ką verta stebėti kasdienybėje
Gyvenant su autoimuniniu tiroiditu naudinga vesti simptomų dienoraštį, stebėti savo energijos lygį, nuotaiką, kūno svorį ir miegą. Tai padeda greičiau pastebėti pokyčius ir laiku kreiptis į gydytoją dėl gydymo korekcijos. Be to, nepamirškite tinkamos mitybos, judėjimo ir streso mažinimo – visa tai turi tiesioginį poveikį savijautai.
