Kokios medžiagos lemia šalavijo poveikį?
Šalavijų lapuose gausu eterinių aliejų (tujonas, cineolas, kamparas), flavonoidų, fenolio rūgščių (pvz., rozmarino rūgštis), taninų ir antioksidantų. Šios veikliosios medžiagos suteikia augalui antibakterinių, priešuždegiminių, antiperspiracinių, antiseptinių, spazmolitinių ir hormoninį balansą palaikančių savybių.
Būtent dėl šios sudėties šalavijų arbata yra tokia universali – ji veikia tiek fizinius simptomus, tiek padeda reguliuoti vidaus procesus, susijusius su hormonais ar nervų sistema.
Pagalba peršalus ir esant gerklės skausmui
Vienas iš populiariausių šalavijų arbatos naudojimo būdų – skalavimas esant gerklės skausmui ar užkimimui. Šalavijas pasižymi stipriu antiseptiniu poveikiu, todėl gali padėti mažinti uždegimą, kovoti su bakterijomis ir virusais bei sumažinti gerklės gleivinės patinimą.
Skalauti rekomenduojama šilta, bet ne per karšta arbata, kelis kartus per dieną. Be to, ją galima ir gerti – tai padės slopinti uždegiminius procesus visame kvėpavimo take ir kartu sustiprinti imuninę sistemą.
Nauda menopauzės laikotarpiu
Viena iš įdomiausių šalavijo savybių – gebėjimas mažinti prakaitavimą ir karščio bangas, kurios dažnai vargina moteris menopauzės metu. Šalavijų arbata švelniai veikia hormonų pusiausvyrą, ypač sumažėjus estrogenų lygiui. Dėl to sumažėja naktinis prakaitavimas, pagerėja miegas ir bendra savijauta.
Nors tai nėra pakaitinė hormonų terapija, tačiau šalavijas dažnai rekomenduojamas kaip natūrali priemonė šalia gydytojo paskirtų metodų.
Kaip šalavijų arbata veikia virškinimą ir nervų sistemą?
Dėl savo spazmolitinio poveikio šalavijų arbata padeda sumažinti skrandžio spazmus, pilvo pūtimą ar virškinimo sutrikimus. Ji taip pat gali būti naudinga esant viduriavimui, nes taninai turi sutraukiantį poveikį gleivinei.
Be to, šalavijas pasižymi švelniu nervų sistemą raminančiu poveikiu. Jis gali padėti esant padidėjusiam nerimui, streso simptomams ar nemigai. Geriant šalavijų arbatą vakare, kai kuriems žmonėms lengviau atsipalaiduoti prieš miegą.
Kaip teisingai paruošti šalavijų arbatą?
Nors galima naudoti arbatos maišelius, geriausias poveikis pasiekiamas iš džiovintų lapų:
- 1 arbatinis šaukštelis džiovintų šalavijų lapų,
- 250 ml karšto (apie 80–90°C) vandens.
Užpilkite lapus, palikite pritraukti 5–7 minutes. Vėliau nukoškite ir gerkite šiltą. Skalavimui arbata turi būti šiek tiek koncentruotesnė – naudokite 2 šaukštelius puodeliui.
Kada šalavijų reikėtų vengti?
Dėl eterinio aliejaus tujono kiekio, šalavijų arbatą reikėtų vartoti saikingai. Nerekomenduojama ilgalaikis kasdienis vartojimas dideliais kiekiais. Taip pat jos reikėtų vengti nėščioms ir žindančioms moterims, nebent gydytojas nurodo kitaip.
Žmonėms, turintiems epilepsiją ar kitų neurologinių sutrikimų, taip pat rekomenduojama prieš vartojant pasitarti su gydytoju.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šalavijų arbata padeda nuo prakaitavimo?
Taip, šalavijų arbata turi antiperspiracinių savybių ir gali padėti sumažinti tiek dieninį, tiek naktinį prakaitavimą.
Kiek kartų per dieną galima gerti šalavijų arbatą?
Rekomenduojama gerti 1–2 kartus per dieną. Ilgiau nei 2 savaites iš eilės nevartoti be pertraukų.
Ar šalavijų arbata tinka vaikams?
Vaikams iki 12 metų šalavijų arbata nerekomenduojama be gydytojo konsultacijos. Skalavimui – galimas trumpalaikis naudojimas esant gerklės skausmui.
Ar galima šalavijų arbatą vartoti kartu su kitais vaistais?
Šalavijas gali turėti sąveiką su hormoniniais ar neurologiniais vaistais, todėl reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Arbatos puodelis ramiam vakarui
Gera žinia ta, kad šalavijų arbata – ne tik gydomoji, bet ir malonaus, šiek tiek aitroko skonio. Ji puikiai tinka ramiai vakaro rutinai: šalia knygos, pokalbio ar atsipalaidavimo po ilgos dienos. Švelnus aromatas ir šildantis poveikis padeda sukurti jaukumą, o tuo pačiu rūpinatės savo sveikata.
