Kaip atrodo baltas liežuvis ir kodėl jis atsiranda?
Baltas liežuvis – tai būklė, kai liežuvio paviršius pasidengia baltu ar balkšvu apnašu, kuris gali būti plonas arba storas, tolygus arba dėmėtas. Šis reiškinys dažnai kyla dėl negyvų ląstelių, bakterijų, grybelio ar maisto likučių kaupimosi ant liežuvio paviršiaus, ypač jei burnos higiena nėra tinkama. Apnašas gali būti laikinas, tačiau jei jis išlieka ilgiau nei kelias dienas ar pasikartoja, verta įvertinti galimas priežastis.
1. Nepakankama burnos higiena
Viena iš dažniausių priežasčių – prasta burnos higiena. Kai liežuvis nevalomas reguliariai, ant jo kaupiasi bakterijos ir maisto likučiai. Ypač naktį, kai seilių gamyba sumažėja, burnoje susidaro palankios sąlygos mikrobams daugintis. Dėl to rytais dažnai pastebimas baltas apnašas. Sprendimas – kasdienis liežuvio valymas dantų šepetėliu ar specialiu grandikliu, burnos skalavimas antiseptiniais skysčiais ir reguliari dantų priežiūra.
2. Burnos kandidozė (grybelinė infekcija)
Jei baltas apnašas sunkiai nuvalomas, po juo atsiranda paraudimas ar net skausmas, galima įtarti burnos kandidozę – grybelinę infekciją, dažniausiai sukeltą Candida albicans. Ši infekcija ypač dažna kūdikiams, pagyvenusiems žmonėms, asmenims su nusilpusia imunine sistema, vartojantiems antibiotikus ar gliukokortikoidus (pvz., inhaliacinius vaistus nuo astmos). Tokiu atveju gydytojas skiria priešgrybelinius vaistus, o svarbu ir koreguoti mitybą bei stiprinti imuninę sistemą.
3. Dehidratacija ir sausa burna
Vandens trūkumas organizme veikia ir burnos gleivinę. Kai sumažėja seilių gamyba, burna tampa sausesnė, o tai skatina bakterijų ir apnašų kaupimąsi. Dehidratacija gali pasireikšti ne tik dėl mažo skysčių suvartojimo, bet ir per didelio kofeino, alkoholio ar diuretikų vartojimo. Siekiant išvengti balto liežuvio dėl šios priežasties, rekomenduojama vartoti pakankamai vandens, vengti burną sausinančių medžiagų ir palaikyti gerą seilių srautą.
4. Virškinimo sutrikimai ir skrandžio problemos
Tradicinėje kinų medicinoje baltas apnašas ant liežuvio dažnai siejamas su skrandžio ar žarnyno disbalansu. Nors tai nėra oficialus Vakarų medicinos diagnostinis kriterijus, praktika rodo, kad kai kurie pacientai, sergantys dispepsija, refliuksu ar turintys virškinimo problemų, dažniau pastebi baltą apnašą. Taip pat tai gali būti susiję su skrandžio rūgštingumo sutrikimais ar žarnyno mikrofloros disbalansu.
5. Rūkymas ir alkoholio vartojimas
Tabako dūmai ir alkoholis dirgina burnos gleivinę, džiovina ją ir skatina bakterijų dauginimąsi. Rūkantys žmonės dažnai turi storesnį apnašą ne tik ant liežuvio, bet ir dantų, dantenų. Ilgalaikis rūkymas gali sukelti vadinamąją „rūkaliaus liežuvio“ būklę, kai liežuvis tampa ne tik baltas, bet ir šiurkštus, su pakitusiais speneliais. Alkoholio vartojimas taip pat naikina gerąją mikroflorą ir sausina burnos audinius, o tai lemia balto apnašo formavimąsi.
6. Antibiotikų vartojimas ir mikrobiotos pokyčiai
Antibiotikai naikina ne tik ligas sukeliančias bakterijas, bet ir gerąsias. Dėl šios priežasties po antibiotikų kurso kai kurie žmonės pastebi baltą apnašą ant liežuvio – tai gali būti grybelinės infekcijos pradžia arba mikrofloros disbalanso ženklas. Probiotikų vartojimas, subalansuota mityba ir žarnyno mikrofloros atstatymas padeda sumažinti šią riziką.
7. Stresas ir silpnesnė imuninė sistema
Ilgalaikis stresas mažina organizmo atsparumą, keičia hormonų pusiausvyrą ir neigiamai veikia burnos gleivinę. Nusilpęs imunitetas – tiek dėl streso, tiek dėl kitų veiksnių – sukuria sąlygas grybelinėms ar bakterinėms infekcijoms, kurios pasireiškia baltu liežuvio apnašu. Svarbu stiprinti organizmą visapusiškai: ilsėtis, sveikai maitintis, judėti, gauti pakankamai vitaminų.
8. Lėtinės ligos ir kitos sisteminės priežastys
Baltas liežuvis kartais gali būti vienas iš simptomų lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, anemijos ar imuniteto sutrikimų. Sergant šiomis ligomis, organizmas yra jautresnis infekcijoms, o burnos gleivinė – dažnesnė jų vieta. Jei liežuvis išlieka baltas ilgą laiką, atsiranda kitų simptomų (pvz., blogas kvapas, skausmas, liežuvio deginimas), būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
DUK
Ar baltas liežuvis visada reiškia ligą?
Ne visada. Kartais tai gali būti laikinas reiškinys dėl blogos higienos, dehidratacijos ar miego metu susidariusių apnašų. Tačiau jei apnašas neišnyksta keletą dienų ar jį lydi kiti simptomai, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Kaip geriausiai valyti liežuvį?
Rekomenduojama naudoti specialų liežuvio grandiklį arba dantų šepetėlio nugarėlę. Valymas turėtų būti atliekamas švelniai, kad nebūtų pažeista gleivinė.
Ar baltas liežuvis gali būti grybelinės infekcijos požymis?
Taip. Ypač jei apnašas storas, skausmingas, sunkiai nuvalomas ir po juo atsiranda paraudimas ar deginimo pojūtis.
Ar baltas liežuvis gali atsirasti po antibiotikų vartojimo?
Taip. Antibiotikai gali sutrikdyti mikrobiotos pusiausvyrą ir paskatinti Candida grybelio dauginimąsi burnoje.
Kada kreiptis į gydytoją dėl balto liežuvio?
Jei apnašas išlieka ilgiau nei savaitę, pasireiškia skausmas, deginimas, blogas kvapas ar kiti nerimą keliantys simptomai – būtina konsultacija.
Kasdieniai įpročiai, padedantys išlaikyti liežuvį sveiką
Norint išvengti balto apnašo ant liežuvio, svarbu rūpintis kasdieniais burnos priežiūros įpročiais. Be įprasto dantų valymo, verta įtraukti liežuvio valymą į savo rutiną. Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens, vengti per daug saldumynų, alkoholio, tabako ir palaikyti subalansuotą mitybą. Probiotikų vartojimas, imuniteto stiprinimas bei streso valdymas – dar keli žingsniai sveikesnės burnos link. Stebėkite savo liežuvį – tai paprastas, bet efektyvus būdas laiku pastebėti pokyčius ir pasirūpinti savo sveikata.
