Šąlančios kojos daugeliui atrodo kaip smulkmena, ypač šaltuoju metų laiku. Vis dėlto, kai šis pojūtis tampa nuolatiniu palydovu – ne tik žiemą, bet ir namuose, biure ar net šiltą dieną – kyla klausimas, ar tai tik natūrali organizmo reakcija, ar signalas apie gilesnius sveikatos pokyčius. Kai kuriems žmonėms kojos būna ledinės net tada, kai jie dėvi šiltas kojines ir šlepetes, o aplink esanti temperatūra yra pakankamai aukšta.
Šaltų kojų pojūtis gali būti susijęs su įvairiais veiksniais – nuo visiškai banalių, tokių kaip ilgalaikis sėdėjimas, iki rimtesnių kraujotakos ar nervų sistemos sutrikimų. Todėl į šį simptomą verta žvelgti ne per panikos, o per smalsumo ir atidumo prizmę: stebėti, kada kojos labiausiai šąla, kiek laiko tai tęsiasi, kokie kiti pojūčiai lydi kasdienybę. Tokia savistaba padeda geriau suprasti savo kūną ir prireikus laiku kreiptis pagalbos.
Dažniausios nuolat šąlančių kojų priežastys
Viena iš dažniausių šaltų kojų priežasčių – sutrikusi periferinė kraujotaka. Kai į galūnes patenka mažiau kraujo, jos tampa šaltesnės, blyškesnės, gali atsirasti dilgčiojimas ar tirpimas. Kraujotaką gali silpninti sėdimas gyvenimo būdas, rūkymas, aukštas cholesterolio kiekis, lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimai. Tokiu atveju šaltos kojos yra tarsi įspėjimas, kad kraujagyslėms reikia daugiau dėmesio.
Dar viena dažna priežastis – skydliaukės veiklos sutrikimai, ypač hipotirozė. Lėtai dirbanti skydliaukė sulėtina visą medžiagų apykaitą, todėl žmogus dažniau jaučia šalčio pojūtį, greičiau pavargsta, gali priaugti svorio, pastebėti odos sausumą. Taip pat kojos gali šalti ir dėl mažakraujystės, kai kraujyje trūksta deguonį pernešančių eritrocitų, arba dėl nervų sistemos pažeidimų, kai pakinta jutimų suvokimas.
Gyvenimo būdas ir įpročiai: ar jie kalti dėl šaltų kojų?
Dažnai šąlančios kojos siejamos su labai praktiškais dalykais – sėdėjimu vienoje pozoje, per ankštais batais, plonomis kojinėmis žiemą ar pernelyg stipria oro kondicionieriaus srove. Ilgai sėdint sukryžiavus kojas, sutrinka kraujo tekėjimas į blauzdas ir pėdas, todėl jos gali nutirpti ir atšalti. Tas pats nutinka, kai visą dieną praleidžiama stovint, tačiau beveik nejuda, – raumenys nedirba, todėl kraujas lėčiau cirkuliuoja.
Įtakos turi ir bendra fizinė būklė. Jei žmogus mažai juda, raumenys yra silpnesni, o kraujotakos sistema mažiau treniruota. Net ir paprastas kasdienis pasivaikščiojimas gali padėti kojoms išlikti šiltesnėms, nes dirbant raumenims aktyviau cirkuliuoja kraujas. Prie šaltų kojų taip pat gali prisidėti netinkama mityba – per mažai geležies, B grupės vitaminų, skysčių.
Kada šaltos kojos rodo, kad reikia pasikonsultuoti su gydytoju
Nors dažnai šąlančios kojos susijusios su gyvenimo būdu ar aplinkos temperatūra, kartais jos gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Ypač atidiems reikėtų būti, jei šaltų kojų pojūtis atsirado staiga, jei jis vis stiprėja, jei be šalčio atsiranda skausmas, stiprus tirpimas, žaizdelės ant pirštų ar pėdų, kurios blogai gyja. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją – šeimos gydytoją ar kraujagyslių specialistą.
Konsultacijos prireikia ir tuomet, kai šąlančios kojos lydi kitus simptomus: nuolatinį nuovargį, svorio pokyčius, širdies plakimo sutrikimus, dusulį, staigų jėgų trūkumą. Tai gali būti ženklas, kad organizmas bando „pasidalinti“ informacija apie gilesnius procesus – hormonų disbalansą, širdies ir kraujagyslių sistemos problemas ar medžiagų apykaitos sutrikimus. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo lengviau parinkti tinkamus sprendimus.
Šąla kojos: svarbiausi žingsniai, kuriuos galite žengti patys
Pirmas ir paprasčiausias žingsnis – daugiau judesio kasdienybėje. Net jei dirbate sėdimą darbą, stenkitės kas valandą bent trumpai atsistoti, prasieiti, atlikti kelis tempimo ar sukamųjų judesių pratimus. Tokios „mikro pertraukėlės“ pagerina kraujotaką, raumenys gauna daugiau deguonies, o pėdos ilgainiui tampa šiltesnės. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar jūsų avalynė nėra per ankšta – suspaustos pėdos greičiau atšąla.
Mitybos korekcijos taip pat gali turėti įtakos. Geležies, B grupės vitaminų, magnio trūkumas, nepakankamas skysčių vartojimas gali pabloginti bendrą savijautą ir netiesiogiai prisidėti prie šalto pojūčio. Į kasdienį racioną verta įtraukti daugiau daržovių, pilno grūdo produktų, kokybiškų baltymų, gerti pakankamai vandens. Žinoma, vien mityba neišgydys rimtų kraujotakos sutrikimų, tačiau ji padeda organizmui veikti stabiliau ir atsigauti.
Kada verta ieškoti konkrečių atsakymų, šąla kojos ką daryti
Kai nuolat kylantis klausimas – šąla kojos ką daryti – tampa kasdienybės dalimi, laikas ieškoti ne tik laikinos šiltesnių kojinių išeities. Pirmiausia naudinga stebėti situacijas, kada kojos šąla labiausiai: ar tai nutinka sėdint, stovint, po ilgo pasivaikščiojimo, rytais, vakarais. Šalia to verta pasižymėti ir kitus pojūčius: ar juntamas tirpimas, skausmas, tinimas, odos spalvos pakitimai. Tokie duomenys padeda gydytojui aiškiau susidaryti vaizdą ir, jei reikia, skirti tinkamus tyrimus.
Svarbu prisiminti, kad internetiniai patarimai negali pakeisti individualios medicininės apžiūros, ypač jei simptomai ryškūs ar ilgalaikiai. Vis dėlto kuo geriau suprasite galimas priežastis, tuo ramiau jausitės ruošdamiesi vizitui pas specialistą: galėsite tiksliau apibūdinti savo savijautą, užduoti rūpimus klausimus ir aktyviai dalyvauti sprendžiant, kokių veiksmų imtis toliau.
Kasdieniai ritualai, padedantys kojoms išlikti šiltesnėms
Be medikų rekomendacijų ir bendrų gyvenimo būdo pokyčių, daug naudos gali duoti ir paprasti, kasdieniai ritualai. Vakarinės šiltos kojų vonelės su druska ar žolelėmis ne tik maloniai atpalaiduoja, bet ir skatina kraujo tekėjimą į pėdas. Po vonelės kojoms galima skirti lengvą masažą nuo pirštų galiukų link blauzdų – taip dar labiau skatinama cirkuliacija. Šiltesnės medvilninės ar vilnonės kojinės, patogi, ne per ankšta avalynė taip pat prisideda prie komfortiškesnės dienos ir nakties.
Galiausiai verta prisiminti, kad šąlančios kojos – tai ne tik fizinis pojūtis, bet ir priminimas sustoti ir atidžiau įsiklausyti į savo kūną. Kartais užtenka kelių nedidelių kasdienybės pokyčių, jog pojūtis sumažėtų, o kartais tai tampa pirmuoju žingsniu link gilesnių tyrimų ir aiškesnio santykio su savo sveikata. Kuo daugiau žinosite apie savo kūno siunčiamus signalus, tuo lengviau bus pasirūpinti savimi taip, kad kojos būtų ne tik šiltesnės, bet ir stipresnės ilgam laikui.
