Kiekvienas, kuriam rūpi sveikesnė mityba ir įvairesni skoniai lėkštėje, anksčiau ar vėliau atranda rytietiškus prieskonius. Vienas iš jų – koriandras, dažnai nepelnytai pamirštamas, nors jo aromatas ir nauda sveikatai vertinami visame pasaulyje. Šis prieskonis gali praturtinti tiek paprasčiausią daržovių troškinį, tiek įmantresnius patiekalus, o kartu padėti paįvairinti kasdienę virtuvę neįdedant daug pastangų.
Lietuvoje koriandras dar tik skinasi kelią į dažnesnį vartotojų pasirinkimą, tačiau atidžiau pažvelgus tampa aišku, kad tai – labai universalus prieskonis. Jis tinka tiek mėsos, tiek žuvies, tiek vegetariškiems ir veganiškiems patiekalams, o kartu gali būti naudojamas ir gėrimuose, marinatuose bei naminiuose pagardų mišiniuose. Svarbiausia – suprasti, kuo skiriasi lapai ir sėklos, kokį skonį jie suteikia ir kaip juos pritaikyti praktiškai.
Kas yra koriandras ir kuo ypatingos jo sėklos?
Koriandras – tai vienmetis augalas, kurio skirtingos dalys turi nevienodą skonį ir aromatą. Švieži lapai primena petražoles, tačiau turi daugiau citrusinių natų, o jų skonis kai kuriems žmonėms gali pasirodyti kiek aštrokas ar net primenantis muilą. Tuo tarpu sėklos pasižymi visiškai kitokiu profiliu: jos švelniai saldžios, kiek riešutinės, su subtiliu citrinos ir šilumos pojūčiu.
Būtent sėklos dažniausiai naudojamos kaip prieskonis, nes jos gali būti tiek sumaltos, tiek sutrintos grūstuvėje ir įmaišytos į pačius įvairiausius patiekalus. Prieš malant ar traiškant jas pravartu lengvai paskrudinti sausoje keptuvėje – taip atsiskleidžia gilesnis aromatas ir skonio niuansai. Dėl to šis prieskonis dažnai sutinkamas indiškuose, marokietiškuose, meksikietiškuose ar Artimųjų Rytų receptuose.
Maistinė vertė ir nauda organizmui
Kiekvienas prieskonis paprastai vartojamas nedideliais kiekiais, tačiau tai nereiškia, kad jo įtaka sveikatai nereikšminga. Koriandras – ne išimtis. Šios kvapnios sėklos pasižymi augalinėmis skaidulomis, yra natūralus įvairių augalinių junginių, turinčių antioksidacinių savybių, šaltinis. Antioksidantai padeda organizmui kovoti su oksidaciniu stresu – procesu, susijusiu su lėtinių ligų ir priešlaikinio senėjimo rizika.
Be to, koriandras tradiciškai siejamas su geresniu virškinimu. Įvairiose kultūrose nedidelis žiupsnelis šio prieskonio dedamas į sunkesnius, riebesnius patiekalus, kad jie būtų lengviau įsisavinami. Aromatiniai junginiai padeda suaktyvinti virškinimo fermentų veiklą, o tai gali būti naudinga žmonėms, kurie jaučia sunkumą po sočių pietų ar vakarienės. Žinoma, šis prieskonis nėra vaistas, tačiau gali prisidėti prie bendros, subalansuotos mitybos.
Svarbu paminėti ir tai, kad prieskoniai, įskaitant koriandrą, padeda sumažinti perteklinį druskos kiekį racione. Kai maistas yra skanus ir aromatingas, natūraliai norisi mažiau sūdyti. Tai ypač aktualu žmonėms, siekiantiems rūpintis širdies ir kraujagyslių sveikata, bei visiems, kurie nori palaikyti gerą savijautą ilguoju laikotarpiu.
Kaip naudoti koriandrą kasdieniame gaminime?
Pirmas žingsnis – nebijoti eksperimentuoti. Jeigu iki šiol koriandras virtuvėje buvo retenybė, pradėti galima nuo labai paprastų patiekalų. Pavyzdžiui, trupinta prieskonio forma puikiai tinka į daržovių troškinius, pomidorų padažus, sriubas ar ankštinių augalų patiekalus. Ji suteikia daugiau gilumos ir šilumos, tačiau neužgožia pagrindinio ingrediento skonio.
Labai patogu susimalti nedidelį kiekį prieskonio patiems, taip užtikrinant maksimalų aromatą. Malūnėlis ar grūstuvė čia tampa nepakeičiamu įrankiu: sumalti prieskoniai išlaiko intensyvų kvapą, o kartu leidžia tiksliau dozuoti. Vienam puodui troškinio neretai užtenka pusės ar vieno arbatinio šaukštelio, priklausomai nuo to, koks stiprus skonio efektas norimas.
Norint plačiau susipažinti su įvairiais panaudojimo būdais ir skonio deriniais, pravartu pasidomėti, kaip koriandro sėklos naudojamos skirtingose pasaulio virtuvėse. Tai padeda lengviau perkelti idėjas į savo kasdienius patiekalus ir atrasti naujų derinių, kurie ilgainiui tampa natūralia maisto ruošos dalimi.
Kokiuose patiekaluose koriandras atsiskleidžia geriausiai?
Koriandras dažnai siejamas su indiškais kari patiekalais, tačiau jo panaudojimas daug platesnis. Šis prieskonis puikiai tinka daržovių troškiniams su lęšiais ar avinžirniais, suteikdamas jiems daugiau charakterio ir šilumos. Jis taip pat dera su pomidorais, paprikomis, moliūgais, baklažanais, todėl gali tapti puikiu priedu prie rudeniškų ir žiemiškų patiekalų.
Mėsos mėgėjai koriandrą gali išbandyti marinatams. Nedidelis kiekis maltų sėklų, sumaišytų su česnaku, citrinos sultimis, jogurtu ar alyvuogių aliejumi, suteikia vištienai, kalakutienai ar net kiaulienai ypatingą aromatą. Toks marinatas ne tik skanus, bet ir padeda mėsai išlikti sultingesnei.
Žuvies patiekaluose koriandras dažnai derinamas su kitais citrusiniais ir gaiviais komponentais – laimo sultimis, žaliosiomis žolelėmis, šiek tiek česnako. Šis prieskonis papildo žuvies skonį, tačiau jo neužgožia. O mėgstantiems augalinę mitybą koriandras gali tapti puikiu falafelių, humuso, daržovių kepsnelių, net naminių padažų bei padažų mišinių komponentu.
Koriandro deriniai su kitais prieskoniais
Kad koriandras virtuvėje atsiskleistų maksimaliai, verta pagalvoti ir apie jo derinius su kitais prieskoniais. Dažniausiai jis maišomas su kuminu, ciberžole, imbieru, pipirais, čili, kartais – su cinamonu ar kardamonu. Tokios kombinacijos sukuria jaukius, šildančius skonius, kurie idealiai tinka vėsesniems orams ir sotiems patiekalams.
Jei norisi gaivesnio efekto, koriandras gali būti derinamas su džiovintomis žolelėmis – raudonėliu, baziliku, čiobreliais. Tai ypač tinka daržovių apkepams, sriuboms ir padažams, kurie turi išlaikyti lengvą, bet sodrų skonio profilį. Svarbiausia – nenaudoti per daug skirtingų prieskonių vienu metu, kad skoniai nesusilietų į vieną neaiškų aromatą.
Gerai pradėti nuo paprastos taisyklės: pasirinkti iki trijų pagrindinių prieskonių ir prie jų pridėti nedidelį kiekį maltų koriandro sėklų. Tokiu būdu lengviau pajusti, ką būtent šis prieskonis įneša į bendrą skonio paletę, ir pamažu rasti labiausiai patinkančius derinius.
Maži žingsniai, kurie pakeičia kasdienes mitybos tradicijas
Įtraukti koriandrą į kasdienę virtuvę nereikia nei daug laiko, nei sudėtingų receptų. Pakanka kelių sąmoningų sprendimų: dažniau rinktis namuose gamintą maistą, drąsiau eksperimentuoti su prieskoniais ir nepamiršti, kad nedidelis žiupsnelis aromatingų sėklų gali kardinaliai pakeisti patiekalo charakterį. Taip pamažu formuojasi nauji įpročiai, kurie ilgainiui tampa natūralia, malonia ir sveikesne kasdienybės dalimi.
Kuo daugiau skonių atrandame, tuo lengviau atsispirti nuoboduliui lėkštėje ir impulsyviems, ne visada sveikiems pasirinkimams. Koriandras – vienas iš tų prieskonių, kurie gali paskatinti kūrybiškumą virtuvėje ir padėti atrasti naują santykį su maistu. Net ir maži pokyčiai – šaukštelis naujo prieskonio, šviežiai sumaltos sėklos ar kitoks marinatas – ilgainiui prisideda prie bendros geresnės savijautos ir įdomesnės kasdienės mitybos.
