Kas sukelia juostinę pūslelinę?
Juostinę pūslelinę sukelia vėjaraupių viruso reaktyvacija. Vaikystėje persirgus vėjaraupiais, virusas nepasišalina iš organizmo – jis lieka „miegoti“ nervų ląstelėse. Tam tikromis aplinkybėmis jis gali vėl suaktyvėti ir sukelti juostinę pūslelinę.
Dažniausi rizikos veiksniai:
- susilpnėjęs imunitetas (pvz., dėl infekcijų ar autoimuninių ligų);
- vyresnis amžius (dažniausiai serga vyresni nei 50 metų žmonės);
- stresas, emocinė įtampa;
- onkologinės ligos ar jų gydymas;
- imunosupresiniai vaistai (pvz., vartojami po transplantacijų);
- lėtinės ligos: diabetas, inkstų ir kepenų ligos.
Kai virusas suaktyvėja, jis keliauja nervų skaidulomis į odą, sukeldamas skausmingą bėrimą, jautrumą ir deginimą.
Pagrindiniai juostinės pūslelinės simptomai
Juostinė pūslelinė dažniausiai prasideda vienoje kūno pusėje, pažeisdama tam tikrą nervų kelią (dermatomą). Tai gali būti nugara, krūtinė, pilvas, kaklas ar veidas.
1. Skausmas, deginimas ar jautrumas
Daugeliui pacientų pirmasis simptomas būna aštrus, deginantis ar tvinkčiojantis skausmas vienoje kūno pusėje. Kartais jis būna toks stiprus, kad klaidingai palaikomas širdies, inkstų ar skrandžio skausmu – priklausomai nuo vietos.
2. Bėrimas ir pūslelės
Po 1–3 dienų skausmo pasirodo išbėrimai – raudonos dėmelės, kurios greitai virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis. Šios pūslelės išsidėsto juostos forma išilgai nervo, todėl liga ir vadinama juostine pūsleline.
Pūslelės per 7–10 dienų sudžiūva, virsta šašais ir galiausiai nukrinta.
3. Odos jautrumas
Paveikta sritis tampa labai jautri – net drabužių prisilietimas gali kelti skausmą. Šis jautrumas gali trukti kelias savaites.
4. Niežėjimas
Be skausmo, pacientai dažnai jaučia intensyvų niežėjimą pūslelių vietoje.
5. Bendras silpnumas
Kai kuriais atvejais pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, sumažėjęs apetitas, padidėję limfmazgiai.
Kodėl juostinė pūslelinė gali būti pavojinga?
Nors daugeliu atvejų liga praeina per 2–4 savaites, kartais ji sukelia komplikacijų:
- Postherpetinė neuralgija – ilgalaikis nervų skausmas, trukstantis mėnesius ar net metus;
- Odos infekcijos – jei pūslelės pažeidžiamos ar kasomos;
- Akių pažeidimas – jei bėrimas atsiranda veide, ypač aplink akis;
- Neurologinės komplikacijos – retas, bet pavojingas atvejis.
Komplikacijų rizika didesnė vyresniems žmonėms ir tiems, kurių imunitetas silpnas, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir pradėti gydymą.
Kaip gydoma juostinė pūslelinė?
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos, simptomų intensyvumo ir paciento amžiaus. Esminis dalykas – kreiptis į gydytoją kuo anksčiau, idealiai per 48–72 val. nuo pirmųjų požymių.
1. Antivirusiniai vaistai
Gydytojai dažniausiai skiria:
- aciklovirą;
- valaciklovirą;
- famciklovirą.
Šie vaistai sutrumpina ligos trukmę, sumažina skausmą ir mažina komplikacijų tikimybę. Jie veiksmingiausi, jei pradedami vartoti kuo anksčiau.
2. Skausmo kontrolė
Juostinė pūslelinė gali būti itin skausminga, todėl skiriami:
- nenarkotiniai analgetikai (pvz., paracetamolis);
- NVNU (ibuprofenas, naproksenas);
- stipresni vaistai, jei skausmas sunkiai valdomas.
Kai kuriais atvejais skiriami vaistai nervų skausmui mažinti: gabapentinas, pregabalinas ar antidepresantai.
3. Vietinis gydymas
Galima naudoti:
- šaltus kompresus;
- kalaminą (ramina niežėjimą);
- antiseptinius tepalus, kad būtų išvengta infekcijos.
4. Poilsis ir imuniteto stiprinimas
Organizmui reikalingas poilsis, skysčių vartojimas, subalansuota mityba. Imuniteto nusilpimas – viena pagrindinių ligos atsiradimo priežasčių, todėl svarbu tinkamai juo rūpintis ir po ligos.
Kaip apsisaugoti nuo juostinės pūslelinės?
Šiuo metu egzistuoja vakcina nuo herpes zoster, skirta vyresniems nei 50 metų žmonėms. Ji ženkliai sumažina ligos tikimybę ir ypač apsaugo nuo postherpetinės neuralgijos. Kai kuriose šalyse vakcina rekomenduojama ir jaunesniems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis.
DUK
Ar juostinė pūslelinė užkrečiama?
Juostinė pūslelinė neužkrečiama kaip tokia, tačiau žmogus, kuris niekada nesirgo vėjaraupiais, gali užsikrėsti vėjaraupiais kontaktuodamas su pūslelių skysčiu.
Ar pūslelinė gali pasikartoti?
Taip, nors tai nėra dažna. Pasikartojimo rizika didėja silpnėjant imunitetui.
Kiek laiko trunka liga?
Paprastai 2–4 savaites, bet skausmas gali trukti ilgiau, ypač jei išsivysto postherpetinė neuralgija.
Ar galima maudytis ligos metu?
Taip, bet reikėtų vengti karšto vandens ir agresyvaus trynimo, kad nebūtų pažeistos pūslelės.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei bėrimas yra veide, aplink akis, labai skausmingas arba pasireiškia stiprus karščiavimas.
Kodėl svarbu laiku reaguoti į pirmuosius simptomus?
Skausmingas bėrimas dažniausiai yra tik ligos pradžia. Kuo anksčiau gydymas pradedamas, tuo mažesnė komplikacijų, ypač ilgalaikio nervų skausmo, rizika. Laiku pastebėję pirmuosius požymius – deginimą, jautrumą ar aštrų skausmą juostos forma – galite užkirsti kelią sunkesniam ligos vystymuisi ir paspartinti gijimą. Rūpinimasis savimi, imuniteto stiprinimas ir profesionali medicininė pagalba – geriausia apsauga nuo ilgesnio diskomforto.
