Kas yra nerviniai odos bėrimai?
Nerviniai odos bėrimai – tai odos pakitimai, atsirandantys dėl emocinės įtampos, streso, nerimo ar psichologinių sutrikimų. Jie gali pasireikšti skirtingomis formomis: nuo smulkių raudonų dėmelių iki niežtinčių pūslelių ar net dilgėlinės tipo išbėrimų. Dažniausiai tokie bėrimai neturi aiškios fizinės ar alerginės priežasties, o jų paūmėjimas sutampa su įtampos laikotarpiais.
Kaip stresas veikia odą?
Stresas sukelia įvairius biocheminius pokyčius organizme, tarp jų – padidėjusią kortizolio (streso hormono) gamybą. Šis hormonas veikia imuninę sistemą, odos barjerinę funkciją, riebalų gamybą ir uždegiminius procesus. Ilgalaikis ar staigus stresas gali:
- Susilpninti odos apsauginį barjerą;
- Padidinti uždegiminių medžiagų kiekį kraujyje;
- Paūminti esamas odos ligas (pvz., žvynelinę, egzemą, aknę);
- Sukelti niežulį, dilgėlinę, bėrimus be akivaizdžios fizinės priežasties.
Dažniausios nervinių bėrimų formos
Dilgėlinė (urtikarija)
Staiga atsirandantis niežtintis bėrimas, primenantis uodų įkandimus. Jis gali migruoti po visą kūną, keisti vietą per kelias valandas. Dilgėlinė dažnai pasireiškia kaip greita reakcija į stresą.
Psoriazė
Žvynelinė – lėtinė uždegiminė odos liga, kurios paūmėjimą gali išprovokuoti stiprus emocinis stresas. Tipiški požymiai – rausvos, pleiskanojančios plokštelės, dažniausiai ant alkūnių, kelių, galvos odos.
Egzema (atopinis dermatitas)
Stresas ne tik gali sukelti egzemą, bet ir ją paūminti. Oda tampa sausa, raudona, niežtinti, atsiranda pleiskanojimas ar įtrūkimai.
Neurodermitas
Chroniška niežtinti odos liga, stiprėjanti naktimis. Dažniausiai pažeidžiamos rankos, kaklas, lytiniai organai. Sukėlėjas dažnai – pasąmoninis stresas ar emocinė įtampa.
Aknė (spuogai)
Stresas skatina riebalinių liaukų veiklą, dėl to atsiranda daugiau spuogų. Psichologinė įtampa gali lemti ir įpročius, kurie blogina odos būklę – dažnesnį odos lietimą ar spaudymą.
Kaip atpažinti, kad bėrimai – nervinės kilmės?
Ne visada lengva atskirti nervinius bėrimus nuo kitų dermatologinių ligų, bet yra keletas požymių, padedančių tai įtarti:
- Bėrimai atsiranda ar paūmėja po stresinių situacijų, konfliktų, nemigos naktų;
- Bėrimai praeina savaime, kai nurimsta emocinė būsena;
- Dermatologiniai tyrimai nerodo konkrečių fizinių ar alerginių priežasčių;
- Gydomieji kremai ir tabletės padeda tik trumpam arba visai neveiksmingi;
- Be bėrimų pasireiškia ir kiti streso požymiai – nerimas, dusulys, prakaitavimas, širdies plakimas.
Kaip gydomi nerviniai bėrimai?
Gydymas turi būti kompleksinis ir orientuotas ne tik į odą, bet ir į psichologinę būseną. Vien tik dermatologiniai vaistai nepadės, jei nebus pašalinta pagrindinė priežastis – stresas.
1. Psichologinė pagalba
Psichoterapija, relaksacijos metodai, streso valdymo technikos (kvėpavimo pratimai, meditacija, joga) padeda suvaldyti pagrindinį suveikiklį.
2. Dermatologinis gydymas
Priklausomai nuo bėrimo tipo, gali būti skiriami:
- Vietiniai kortikosteroidai (uždegimui mažinti);
- Drėkinantys ir atkuriantys odos barjerą kremai;
- Antihistamininiai vaistai nuo niežulio;
- Antibiotikai (jei pažeista oda užsikrečia).
3. Gyvenimo būdo pokyčiai
Stabilus miego režimas, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, mažinantis įtampą, gali reikšmingai pagerinti odos būklę. Net trumpi pasivaikščiojimai gamtoje ar hobiai veikia teigiamai.
Ar nerviniai bėrimai gali būti pavojingi?
Pats bėrimas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau ignoruojamas ar neteisingai gydomas gali peraugti į lėtinę problemą. Be to, ilgam užsitęsęs stresas veikia ne tik odą – jis gali lemti imuniteto susilpnėjimą, virškinimo, širdies ir kraujagyslių sistemos problemas.
Psichosomatinės ligos, įskaitant odos reakcijas į stresą, yra tikras signalas, kad organizmui reikia pertraukos, pagalbos ir dėmesio ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.
DUK
Ar stresas gali sukelti bėrimą be kitų simptomų?
Taip, stresas gali pasireikšti vien bėrimais, be akivaizdaus nerimo ar kitų emocinių požymių.
Ar nerviniai bėrimai praeina savaime?
Dažnai jie praeina, kai sumažėja stresas, bet kartais reikia ir gydymo.
Ar reikalingas gydytojas, jei įtariu, kad bėrimas – nuo streso?
Taip, verta pasikonsultuoti su dermatologu ir, jei reikia, psichologu – ypač jei bėrimai kartojasi.
Ar galima nervinius bėrimus supainioti su alergija?
Taip, jų simptomai panašūs, todėl tik specialistas gali tiksliai nustatyti priežastį.
Kiek laiko gali trukti nerviniai bėrimai?
Nuo kelių valandų iki kelių savaičių, priklausomai nuo streso šaltinio ir organizmo atsako.
Kai oda tampa emocijų veidrodžiu
Oda – ne tik apsauginis barjeras nuo išorinio pasaulio, bet ir jautrus vidaus procesų atspindys. Kai stresas, nerimas ar psichologinis diskomfortas neberanda išeities, jie dažnai pasireiškia per kūną – įskaitant ir odą. Stebėdami savo odos būklę, galime daug sužinoti apie savo vidinę savijautą. Jei odos bėrimai vis pasikartoja be aiškios priežasties – verta stabtelėti, įsiklausyti į save ir ieškoti ne tik kremų, bet ir vidinės ramybės.
