Kas vyksta organizme, kai vystosi autoimuninė liga?
Imuninė sistema yra vienas svarbiausių mūsų organizmo apsaugos mechanizmų. Ji atpažįsta svetimus mikroorganizmus ir naikina juos dar prieš jiems tampant pavojingais. Tačiau sergant autoimunine liga ši sistema sutrinka ir pradeda klaidingai vertinti kai kuriuos savo kūno audinius kaip svetimus. Tai sukelia lėtinį uždegimą, žaloja organus ir ilgainiui lemia įvairius sutrikimus. Dažniausiai pažeidžiami sąnariai, oda, žarnynas, skydliaukė, kasa ar nervų sistema. Nors pavieniais atvejais liga progresuoja greitai, dauguma jų vystosi lėtai, todėl žmogus ilgai nesupranta tikrosios priežasties.
Pagrindiniai simptomai, kurie gali signalizuoti autoimunines ligas
Nors kiekviena autoimuninė liga turi savitus požymius, daugelį jų sieja bendri simptomai. Jie gali būti labai subtilūs, o kartais – itin ryškūs ir trikdantys kasdienį gyvenimą. Dėl šios priežasties autoimuninių ligų atpažinimas tampa iššūkiu. Vis dėlto tam tikri ženklai dažniausiai pasikartoja ir yra verti atidumo.
Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į nuolatinį nuovargį, kuris nepraeina net pailsėjus. Tai vienas dažniausių signalų, kad organizme vyksta uždegiminiai procesai. Taip pat dažnai pasireiškia nepaaiškinami kūno skausmai: sąnarių tinimas, raumenų maudimas ar pasikartojantis diskomfortas, kuris neturi aiškios priežasties.
Kitas reikšmingas simptomas – virškinimo sutrikimai. Autoimuninės žarnyno ligos gali sukelti pilvo pūtimą, skausmą, viduriavimą ar priešingai – vidurių užkietėjimą. Oda taip pat yra jautri imuninės sistemos pokyčiams. Paraudimai, bėrimai, pleiskanojimas ar neaiškios kilmės žaizdelės gali būti susijusios su autoimuniniais procesais, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip kosmetinė problema.
Ne mažiau svarbus ženklas – staigūs nuotaikų svyravimai, atminties pablogėjimas ar sunkumas susikaupti. Nervų sistema jautriai reaguoja į lėtinius uždegimus, todėl tokie simptomai gali būti ne tik streso padariniai, bet ir autoimuninių ligų požymis.
Dažniausios autoimuninės ligos ir jų ypatumai
Autoimuninių ligų yra daugiau nei 80 rūšių. Nors jų kilmė panaši, kiekviena veikia skirtingas organizmo dalis. Viena dažniausių – Hashimoto tiroiditas, sukeliantis skydliaukės veiklos sulėtėjimą. Žmonės, sergantys šia liga, dažnai patiria nuolatinį nuovargį, šalčio netoleravimą ir svorio pokyčius.
Kita plačiai paplitusi liga – reumatoidinis artritas. Ji pirmiausia pažeidžia sąnarius, sukeldama skausmą, rytinį sustingimą ir kartais net sąnarių deformacijas. Psoriazė ir psoriazinis artritas paveikia odą bei sąnarius, pasireiškia pleiskanojančiomis dėmėmis, skausmu ir diskomfortu.
Sisteminė raudonoji vilkligė gali paveikti įvairius organus – odą, inkstus, širdį ar kraujagysles. Šiai ligai būdingas ypatingas drugelio formos bėrimas ant veido, nors jis nepasireiškia visiems pacientams. Autoimuninės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, dažniausiai pasireiškia virškinimo sutrikimais, kraujavimu ir svorio kritimu.
Kada reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju?
Žmonės neretai metų metus gyvena su simptomais, kuriuos laiko nuovargiu, stresu ar laikinu pablogėjimu. Tačiau autoimuninių ligų atveju laiku atlikta diagnostika gali padėti išvengti komplikacijų. Gydytojo konsultacija būtina, jei nuovargis ar skausmai tęsiasi ilgai, jei pasireiškia pasikartojantys odos bėrimai, virškinimo sutrikimai ar aiškiai nepagrįsti nuotaikos pokyčiai. Ypač svarbu kreiptis medicininės pagalbos, jei simptomai progresuoja arba atsiranda naujų negalavimų, kurie anksčiau niekada nebuvo patirti.
Gydytojas gali atlikti įvairius kraujo tyrimus, vertinančius uždegimo lygį, imuninės sistemos veiklą ir specifinius autoantikūnus. Kartais tenka atlikti ir papildomus tyrimus – ultragarsą, endoskopiją, rentgeną ar magnetinio rezonanso tomografiją. Autoimuninių ligų diagnostika yra kompleksiška, todėl gydytojai dažnai bendradarbiauja tarpusavyje, siekdami nustatyti tikslų pažeidimo mastą ir ligos priežastis.
Gyvenimo būdo svarba sergant autoimuninėmis ligomis
Nors autoimuninių ligų visiškai išgydyti nepavyksta, gyvenimo būdas turi didelę įtaką savijautai. Mityba, fizinis aktyvumas ir poilsis gali sumažinti uždegimą ir sustiprinti organizmo atsparumą. Dažnai rekomenduojama vengti itin perdirbto maisto, cukraus pertekliaus, dirbtinių priedų, o vietoje to rinktis maistingus produktus – daržoves, vaisius, riešutus, žuvį ir sveikus riebalus. Taip pat svarbu palaikyti reguliarų miego režimą, vengti streso ir skirti laiko ramioms veikloms.
Fizinis aktyvumas turėtų būti švelnus ir pritaikytas pagal savijautą. Tokios veiklos kaip vaikščiojimas, joga, plaukimas ar tempimo pratimai padeda mažinti skausmą ir gerina nuotaiką. Daugelis žmonių pastebi, kad aktyvumas teigiamai veikia ir jų energijos lygį. Be to, socialinė parama – draugų ar šeimos palaikymas – taip pat svarbus elementas susiduriant su lėtine liga.
DUK
Ar autoimuninės ligos yra paveldimos?
Genetika turi reikšmės, tačiau paveldėjimas nėra vienintelis veiksnys. Aplinkos poveikis, stresas ir infekcijos taip pat gali turėti įtakos.
Ar autoimuninės ligos užkrečiamos?
Ne, jos nėra užkrečiamos ir neperduodamos iš žmogaus žmogui.
Ar galima išvengti autoimuninių ligų?
Visiškai išvengti neįmanoma, tačiau sveikas gyvenimo būdas gali sumažinti riziką ir sušvelninti simptomus.
Ar autoimuninės ligos išgydomos?
Pilnai išgydyti nepavyksta, tačiau tinkamas gydymas ir priežiūra gali padėti gyventi visavertį gyvenimą.
Kasdieniai ženklai, kuriuos verta laikyti rimtais signalais
Sergant autoimunine liga svarbu stebėti savo kūną ir jo siunčiamus signalus. Net ir nedideli pokyčiai – padidėjęs jautrumas, nepaaiškinami bėrimai ar nuolatinis maudimas – gali būti ženklas, kad organizme vyksta procesai, kuriems reikia dėmesio. Atidus savo sveikatos stebėjimas padeda laiku pastebėti pokyčius ir greičiau pradėti reikiamą gydymą.
