Kas yra alerginis bėrimas?
Alerginis bėrimas yra odos reakcija, kuri atsiranda, kai imuninė sistema į tam tikrą medžiagą reaguoja kaip į pavojų, nors iš tikrųjų ji nebūtinai yra kenksminga. Tokia reakcija gali pasireikšti labai greitai – per kelias minutes ar valandas – arba išsivystyti palaipsniui per dienas. Dažniausiai pasireiškianti alerginio bėrimo forma yra kontaktinis dermatitas, atsirandantis tiesiogiai susilietus su alergenu. Kitos alerginės reakcijos gali būti susijusios su maisto netoleravimu, vabzdžių įkandimais ar vaistų šalutiniu poveikiu.
Pagrindiniai alerginio bėrimo požymiai
Nors alerginis bėrimas gali atrodyti įvairiai, yra keletas būdingų bruožų, padedančių jį atpažinti. Dažniausiai oda parausta, atsiranda niežėjimas, patinimas, smulkūs mazgeliai ar pūslelės. Niežėjimas – vienas ryškiausių simptomų, kuris neretai sustiprėja vakare ar po kontakto su alergenu. Kartais bėrimas gali susijungti į didesnes dėmes ar išplisti į didesnį odos plotą.
Retesniais atvejais oda gali pradėti šlapiuoti, pleiskanoti ar skilinėti. Jei alerginė reakcija stipresnė, gali atsirasti net deginimo pojūtis. Vis dėlto svarbu žinoti, kad alerginis bėrimas dažniausiai nėra infekcinis ir neplinta nuo žmogaus žmogui.
Kaip atskirti alerginį bėrimą nuo kitų odos ligų?
Alerginis bėrimas dažnai painiojamas su kitomis odos būklėmis, todėl gebėjimas jį atskirti gali padėti tinkamai reaguoti ir pasirinkti veiksmingą priežiūrą. Kiekviena odos liga turi savų požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Egzema, pavyzdžiui, gali būti labai panaši į alerginį bėrimą – oda parausta, niežti, šlapiuoja. Tačiau egzema dažniau pasireiškia lėtinėmis, pasikartojančiomis bangomis, ji gali būti susijusi su genetiniu polinkiu ir neretai paveikia tuos pačius odos plotus.
Psoriazė pasižymi sidabrinėmis pleiskanomis, sustorėjusia oda ir dažniausiai nėra tokia niežtinti kaip alerginis bėrimas. Ji linkusi atsirasti ant alkūnių, kelių, galvos odos ar nugaros, o bėrimas dažniau yra sausas, ne šlapiuojantis.
Infekciniai bėrimai, tokie kaip bakterijų ar virusų sukeltas bėrimas, dažnai būna lydimi kitų simptomų – karščiavimo, bendro silpnumo, pūlingų židinėlių ar skausmo. Grybelio sukeltas bėrimas paprastai turi aiškiai apibrėžtus kraštus, lupimąsi ir gali plisti žiedine forma.
Alerginis bėrimas paprastai atsiranda po kontakto su alergenu ir išnyksta nutraukus šį kontaktą. Tai vienas pagrindinių požymių, padedančių jį atskirti nuo kitų ligų.
Kokie alergenai dažniausiai sukelia odos bėrimus?
Alergenų, galinčių dirginti odą, yra labai daug. Vieni iš dažniausių yra buitinės cheminės medžiagos – skalbikliai, indų plovikliai, valikliai. Stiprų poveikį gali turėti ir kosmetikos priemonės: kremai, losjonai, makiažo produktai, kvepalai ar plaukų dažai. Alergija papuošalams, ypač tiems, kuriuose yra nikelio, taip pat yra viena dažnesnių reakcijų.
Maistas ir vaistai gali sukelti ne tik odos bėrimus, bet ir kitus simptomus – patinimą, dusulį ar virškinimo sutrikimus. Vabzdžių įkandimai dažniausiai sukelia lokalias reakcijas – paraudimą, niežėjimą, patinimą. Alerginiai bėrimai nuo augalų, pavyzdžiui, dilgėlių, paprastai būna greitai atsirandantys ir stipriai niežtintys.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors daugelis alerginių bėrimų nėra pavojingi, kai kurie atvejai gali būti rimti. Jei bėrimas plinta labai greitai, kartu atsiranda dusulys, veido ar liežuvio tinimas, galvos svaigimas ar pasunkėjęs kvėpavimas, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Tai gali būti anafilaksinės reakcijos požymis, reikalaujantis skubios pagalbos.
Jei bėrimas nepraeina per kelias dienas, stipriai šlapiuoja, skauda ar pastebite pūliavimą, svarbu kreiptis į gydytoją. Taip pat verta pasirodyti specialistui, jei bėrimai kartojasi ne vieną kartą ir kyla įtarimas dėl konkretaus alergeno.
Kaip palengvinti alerginio bėrimo simptomus?
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – nutraukti kontaktą su alergenu. Jei žinote, kas sukėlė reakciją, stenkitės vengti tos medžiagos. Oda turi galimybę greitai atsistatyti, jei dirgiklis pašalinamas laiku.
Šalti kompresai padeda sumažinti niežėjimą ir patinimą. Odai nuraminti gali padėti drėkinamieji kremai be kvapiklių ir dažiklių. Prireikus galima vartoti antihistamininius vaistus, kurie sumažina alerginę reakciją ir niežėjimą.
Vengti reikėtų karšto vandens, agresyvaus trynimo ar šiurkščių audinių, kurie gali dar labiau sudirginti odą. Jei oda ypač jautri, rekomenduojama rinktis specialius prausiklius be sulfatų, alkoholio ar stiprių konservantų.
Kaip diagnozuojamas alerginis bėrimas?
Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis medicininiu ištyrimu, pokalbiu apie galimus alergenus ir odos būklę. Kai kuriais atvejais atliekami alerginiai mėginiai – odos dūrio testai, lopo mėginiai ar kraujo tyrimai, skirti nustatyti specifinius alergenus. Tiksliai nustačius, kas sukelia reakciją, galima parinkti tinkamiausią gydymo ir prevencijos planą.
DUK
Ar alerginis bėrimas gali atsirasti staiga?
Taip, kartais bėrimas pasireiškia per kelias minutes ar valandas po kontakto su alergenu.
Ar alerginis bėrimas visada niežti?
Dažniausiai taip, tačiau yra atvejų, kai bėrimas labiau degina ar sukelia tinimą nei niežėjimą.
Ar galima gydyti alerginį bėrimą namuose?
Taip, jei reakcija lengva – drėkinimas, šalti kompresai ir antihistamininiai vaistai gali padėti. Sunkiems atvejams reikalinga gydytojo konsultacija.
Ar alerginis bėrimas gali tapti lėtinis?
Jeigu alergenas nuolat pasitaiko aplinkoje, bėrimai gali kartotis ir tapti lėtiniai, todėl svarbu jį identifikuoti.
Kasdieniai odos priežiūros įpročiai, padedantys sumažinti alerginių reakcijų riziką
Alergijų riziką galima sumažinti imantis paprastų kasdienių veiksmų. Naudojant švelnias priežiūros priemones, vengiant stiprių kvapiklių, tinkamai drėkinant odą ir stebint, kaip ji reaguoja į naujus produktus, galima išlaikyti jos būklę stabilią. Taip pat naudinga rinktis natūralius audinius, plauti naujus drabužius prieš dėvint ir saugoti odą nuo per didelio saulės ar šalčio poveikio.
