Ką reiškia laikinasis nedarbingumas?
Laikinasis nedarbingumas – tai teisė į teisėtą darbo ar tarnybos neatvykimą dėl sveikatos būklės, kai gydytojas ar gydymo įstaiga išduoda nedarbingumo pažymėjimą. Šis pažymėjimas yra pagrindas gyvenamosios veiklos sustabdymui, ligos (laikinos netekto darbingumo) išmokoms ir kitoms socialinio draudimo garantijoms. Svarbu, kad asmuo būtų draustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu, turėtų reikiamą draudimo stažą – ne trumpesnį kaip 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesius per paskutinius 24 mėnesius. :contentReference[oaicite:0]{index=0}
Kokie yra maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai Lietuvoje?
Pagal teisės aktus ir „Sodra“ praktiką numatyti tam tikri maksimalūs trukmės kriterijai nedarbingumo pažymėjimui išduoti:
- Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas iki **122 kalendorinių dienų**, jeigu netekto darbingumo laikotarpis yra **nepertraukiamas**. :contentReference[oaicite:2]{index=2}
- Jei netekto darbingumo laikotarpis per paskutinius 12 mėnesių yra su pertraukomis, bendra trukmė gali siekti iki **153 kalendorinių dienų**. :contentReference[oaicite:3]{index=3}
Šie terminai reikšmingi kaip pagrindinės ribos –ose situacijose, kai liga ar traumos būklė tęsiasi. Tai reiškia: jeigu darbuotojas nepertraukiamai yra nedarbingu nuo ligos pradžios, gydytojas gali išrašyti pažymėjimą iki 122 dienų. Jei tas pats ar kitos ligos laikotarpiai per 12 mėnesių jau surenka daugiau kaip 122 dienas, pažymėjimas gali būti išduodamas bei padidintas iki 153 dienų su pertraukomis.
Ką daryti, kai pasibaigia maksimaus terminas?
Jeigu pasibaigia vienas iš aukščiau nurodytų terminų ir darbingumas vis dar nėra atgautas, taikomi papildomi veiksmai:
- Gydytojas ar gydymo įstaiga siunčia asmenį į Gydytojų konsultacinė komisija (GKK), kuri įvertina, ar yra pagrindas pratęsti nedarbingumo pažymėjimą. :contentReference[oaicite:5]{index=5}
- Jeigu GKK sprendžia, kad asmens darbingumo lygis turi būti nustatytas (pvz., dėl lėtinės ligos ar sutrikusios sveikatos būklės), asmuo gali būti siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. :contentReference[oaicite:7]{index=7}
- Jeigu asmuo jau parengtas nustatyti darbingumo lygį, gali būti nustatomas nebe tik laikinasis nedarbingumas, bet ir darbuotojo darbingumo lygis – dalinis/negaliojantiesiems atitinkamai. Tokiu atveju ligos išmoka gali būti nutraukta arba pakeista kita socialinė išmoka. :contentReference[oaicite:8]{index=8}
Todėl, kai artėjama prie 122 arba 153 dienų ribos, labai svarbu konsultuotis su gydytoju ir darbo vietoje – aiškiai žinoti, kokia bus tolimesnė procedūra.
Kada galioja ilgesni laikotarpiai (pvz., slaugos atvejais)?
Nepažymėta visada, kad 122/153 dienų limitas yra absoliutus visoms situacijoms – yra išimčių. Pavyzdžiui:
- Slaugant vaiką ar kitą šeimos narį – pažymėjimai gali būti išduoti iki **14 kalendorinių dienų** vienam ligos atvejui; esant ypač sunkioms ligoms – iki **364 kalendorinių dienų**. :contentReference[oaicite:9]{index=9}
- Nedarbingumas dėl tuberkuliozės – gali būti kiti terminai. :contentReference[oaicite:10]{index=10}
Todėl svarbu suprasti, kad kiekviena situacija yra individuali – gydytojas, GKK ar NDNT gali spręsti kitokias tvarkas, jei tai pagrįsta sveikatos būkle.
Išmokos ir darbo santykiai – ką reikėtų žinoti?
Pagrindiniai aspektai:
- Už pirmąsias **dvi kalendorines nedarbingumo dienas**, kai jos sutampa su darbuotojo darbo grafiku, išmoką moka darbdavys. :contentReference[oaicite:11]{index=11}
- Nuo trečiosios dienos ją moka „Sodra“ – kompensuojamoji išmoka sudaro tam tikrą procentą darbuotojo vidutinio uždarbio (pavyzdžiui, ~62,06 %). :contentReference[oaicite:12]{index=12}
- Darbo santykių nutraukimas vien dėl nedarbingumo nėra leistinas: vienas nedarbingumas, net jei dažnas, negali būti pagrindu. :contentReference[oaicite:13]{index=13}
Tad darbuotojui svarbu žinoti ne tik nedarbingumo trukmės ribas, bet ir susijusias socialines garantijas, išmokų mechanizmus bei darbo santykių apsaugą.
Dažniausios klaidos ir ką vengti?
Keletas tipinių situacijų, kurias svarbu žinoti:
- Pasibaigus 122 arba 153 dienų ribai, gydytojas nepraneša paciento apie tolesnę eigą – todėl pacientas net nežino, kad būtina kreiptis į GKK.
- Darbuotojas grįžta į darbą pasijutęs nevisiškai sveikas ir vėliau vėl susirgo – toks „restartas“ gali būti netinkamai įvertintas socialiniu draudimu.
- Darbuotojas dirba nedarbingumo metu – tai gali būti laikoma neteisėtu ir būti pagrindu išmokų sustabdymui. :contentReference[oaicite:14]{index=14}
Geriausia prevencija – žinoti terminus, savo situaciją aptarti su gydytoju, bendradarbiauti su darbdaviu ir socialiniu draudimu.
DUK
Ar galiu būti nedarbingu ilgiau nei 153 dienas per metus?
Taip, bet tokiu atveju reikalinga gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) rekomendacija arba darbingumo lygio nustatymas NDNT. :contentReference[oaicite:15]{index=15}
Ar pirmosios dvi nedarbingumo dienos visada mokamos?
Taip — pirmas dvi dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys. :contentReference[oaicite:16]{index=16}
Ar draudžiamas dirbti būnant laikinai nedarbingu?
Taip — darbo oficialiai dirbti nedarbingumo metu nėra leidžiama, tai gali būti pagrindas išmokos stabdymui. :contentReference[oaicite:17]{index=17}
Ar galiu dirbti nuotoliniu būdu, būdamas nedarbingu?
Ne, pagal teisę nedarbingumo pažymėjimas reiškia laikiną darbingumo netekimą, todėl neturėtumėte vykdyti darbo funkcijų. Mokėjimai gali būti sustabdyti. :contentReference[oaicite:18]{index=18}
Kasdieniai žingsniai, padedantys pasiruošti nedarbingumo situacijai
Jei susirgote arba laukiate nedarbingumo pažymėjimo, verta imtis šių žingsnių: informuokite darbdavį, išsiaiškinkite savo draudimo stažą, stebėkite laikinojo nedarbingumo dienų skaičių per metus, domėkitės GKK reikalavimais ir laikykitės gydytojo rekomendacijų. Tokiu būdu užtikrinsite, kad socialinio draudimo apsauga veiktų sklandžiai ir nebūtumėte netikėtai atsidūrę situacijoje, kai terminai pasibaigia, o sveikata dar nėra atsigavusi.
