Kasa ir jos funkcija organizme
Kasa yra gyvybiškai svarbus organas, atliekantis dvi pagrindines funkcijas – endokrininę ir egzokrininę. Ji gamina hormonus (pavyzdžiui, insuliną), kurie reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, bei fermentus, padedančius virškinti baltymus, riebalus ir angliavandenius. Dėl šių svarbių funkcijų sutrikimo organizmas labai greitai pajunta pokyčius, tačiau kasos vėžys dažnai iš pradžių nepasireiškia ryškiais simptomais, nes kasa yra giliai kūne, o jos pažeidimai ankstyvose stadijose nebūna skausmingi.
Kodėl kasos vėžį sunku diagnozuoti anksti?
Kasos vėžys ankstyvose stadijose nesukelia akivaizdžių simptomų arba jie būna labai nespecifiniai – panašūs į virškinimo sutrikimus, nuovargį ar lengvą svorio kritimą. Daugelis žmonių tokius pojūčius sieja su kasdieniu stresu, netinkama mityba ar laikinais virškinimo sistemos sutrikimais. Ši liga taip pat linkusi greitai plisti į aplinkinius audinius ir organus, todėl ankstyva diagnostika itin svarbi, o ją apsunkina tai, kad kasa ilgai „tyli“.
Tačiau tam tikri simptomai gali pasireikšti dar ligai neįsibėgėjus. Juos atpažinus, galima paskatinti ankstyvą ištyrimą ir taip padidinti gydymo sėkmės galimybę.
Ankstyvi kasos vėžio simptomai
Nors ankstyvieji požymiai yra subtilūs ir lengvai painiojami su kitomis ligomis, į kai kuriuos jų verta atkreipti dėmesį.
1. Nepaaiškinamas viršutinės pilvo dalies diskomfortas
Vienas pirmųjų požymių gali būti diskomfortas ar maudimas viršutinėje pilvo dalyje, ypač po valgio. Skausmas gali spinduliuoti į nugarą, sustiprėti gulint ant nugaros ir sumažėti palinkus į priekį. Šis simptomas gali būti nepastovus, todėl dažnai ignoruojamas.
2. Apetito sumažėjimas ir svorio kritimas
Staigus svorio kritimas be akivaizdžios priežasties yra vienas labiausiai neraminančių simptomų. Ankstyvose kasos vėžio stadijose sutrikdomas fermentų išskyrimas, todėl maistas pasisavinamas prasčiau, o organizmas netenka svorio net įprastai maitinantis.
3. Pilvo pūtimas ir virškinimo sutrikimai
Kasa gamina virškinimo fermentus, todėl jos funkcijos sutrikimai gali pasireikšti viduriavimu, riebalų netoleravimu, pilvo pūtimu ar sunkumo jausmu po valgio. Kartais išmatos tampa riebios, šviesios, prastai nusiplaunančios nuo klozeto sienelių – tai vadinama steatorėja.
4. Gelta
Odos ir akių baltymų pageltimas – vienas aiškesnių kasos vėžio požymių, ypač jei navikas atsiranda kasos galvoje. Vėžys gali užspausti tulžies latakus, todėl tulžies pigmentai patenka į kraują. Šis simptomas dažniausiai pasireiškia vėlesnėse stadijose, tačiau tam tikrais atvejais – ir ankstyvai.
5. Tamsus šlapimas ir šviesios išmatos
Tamsus šlapimas ir šviesios išmatos gali atsirasti dėl sutrikusio tulžies ištekėjimo. Tai vienas iš požymių, rodantis galimus pakitimus kasos srityje.
6. Nepaaiškinamas nuovargis
Lėtinis nuovargis dažnai priskiriamas stresui ar miego trūkumui, tačiau jis gali būti ankstyvas signalas apie onkologinius procesus. Organizmą alina uždegiminės reakcijos ir sutrikęs maistinių medžiagų įsisavinimas.
7. Staiga išsivystęs cukrinis diabetas
Kasa gamina insuliną, todėl kasos vėžys gali turėti įtakos gliukozės apykaitai. Staiga išsivystęs diabetas ar sunkiai suvaldomi glikemijos svyravimai ypač vyresnio amžiaus žmonėms kartais gali būti ankstyvas naviko požymis.
Pažengę kasos vėžio simptomai
Kai liga progresuoja, simptomai tampa ryškesni ir sunkesni:
- stiprus skausmas nugaros srityje,
- gausus svorio kritimas,
- pykinimas ir vėmimas,
- aiškūs virškinimo fermentų trūkumai,
- venų trombozės epizodai.
Nors pažengę simptomai padeda diagnozuoti ligą, gydymo galimybės tuo metu jau būna labiau ribotos, todėl svarbu stebėti ankstyvus organizmo pokyčius.
Kasos vėžio rizikos veiksniai
Kasos vėžio atsiradimą gali lemti keli rizikos veiksniai:
- rūkymas – vienas reikšmingiausių rizikos faktorių,
- amžius (dažniau serga vyresni nei 60 metų),
- nutukimas ir nejudrus gyvenimo būdas,
- lėtinė kasos uždegiminė liga (pankreatitas),
- genetiniai veiksniai ir paveldimumas,
- cukrinis diabetas.
Net jei rizikos veiksniai yra, tai nereiškia, kad žmogus tikrai sirgs. Tačiau toks derinys padidina būtinybę atidžiau stebėti sveikatą.
Kaip diagnozuojamas kasos vėžys?
Ankstyvai diagnozei dažniausiai atliekami šie tyrimai:
- kraujo tyrimai (įskaitant navikinius žymenis),
- ultragarsinis pilvo tyrimas,
- kompiuterinė tomografija,
- magnetinis rezonansas,
- endoskopinė echoskopija,
- biopsija, jei reikia patvirtinti naviko tipą.
Deja, įprastiniai profilaktiniai tyrimai retai aptinka ankstyvą kasos vėžį, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į net ir nežymius simptomus.
DUK
Ar kasos vėžys gali būti aptiktas anksti?
Taip, tačiau dažniausiai tik tuomet, jei pacientas laiku kreipiasi dėl ankstyvų ir subtilių simptomų.
Ar visi ankstyvi simptomai yra aiškūs?
Ne, dauguma simptomų yra nespecifiniai ir gali būti siejami su kitomis ligomis.
Ar gelta visada reiškia kasos vėžį?
Ne, gelta gali atsirasti dėl tulžies akmenų ar kitų ligų, tačiau ji visada reikalauja ištyrimo.
Ar kasos vėžiu serga tik vyresni žmonės?
Dauguma atvejų pasitaiko vyresniems nei 60 metų, bet pasitaiko ir jaunesniems.
Ar galima sumažinti riziką?
Taip – nerūkymas, sveika mityba ir svorio kontrolė gali sumažinti kasos vėžio riziką.
Kasdieniai organizmo signalai, į kuriuos verta įsiklausyti
Kasos vėžys gali prasidėti tyliai, tačiau kūnas dažnai siunčia subtilius ženklus – nuo menkų virškinimo pokyčių iki nepaaiškinamo nuovargio ar svorio mažėjimo. Pastebėjus, kad įprasti pojūčiai kartojasi ilgiau nei kelias savaites, verta pasitikrinti pas gydytoją. Laiku įsiklausant į savo organizmą ir reaguojant į pirmuosius signalus, galima pasiekti geresnių diagnostikos ir gydymo rezultatų, net kai liga yra sudėtinga ir klastinga.
