Kas yra kreatininas?
Kreatininas yra medžiaga, susidarantis raumenyse. Tai galutinis kreatino – junginio, reikalingo energijos gamybai raumenyse – skilimo produktas. Kreatininas susidaro nuolat ir gana pastoviu greičiu, priklausomai nuo žmogaus raumenų masės. Vyrų kraujyje kreatinino paprastai būna daugiau nei moterų, nes jų raumenų masė didesnė.
Ši medžiaga pašalinama iš organizmo per inkstus. Jie filtruoja kraują ir pašalina kreatininą su šlapimu. Jei inkstų filtracijos pajėgumas sumažėja, kreatinino kiekis kraujyje pradeda didėti, todėl šis rodiklis yra vienas tiksliausių inkstų funkcijos vertinimo parametrų.
Kam skiriamas kreatinino tyrimas?
Kreatinino tyrimas skiriamas įvairiais atvejais, tačiau dažniausiai – inkstų funkcijai įvertinti. Jis reikalingas šiais atvejais:
- įtariant inkstų ligas,
- stebint lėtinių inkstų ligų eigą,
- įvertinant ūmaus inkstų pažeidimo riziką,
- prieš skiriant tam tikrus vaistus (pvz., antibiotikus, chemoterapiją),
- sergant širdies nepakankamumu, diabetu, hipertenzija,
- vertinant dehidratacijos lygį,
- po traumų, didelio fizinio krūvio ar organizmo išsekimo.
Šis tyrimas dažnai atliekamas ir profilaktiškai, kartu su kitais bendrais kraujo tyrimais, ypač jei žmogus turi padidintą riziką sirgti inkstų ligomis.
Kokios yra normos?
Kreatinino normos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos, tačiau dažniausiai jos būna šios:
- Vyrams: 62–115 µmol/l
- Moterims: 44–97 µmol/l
- Vaikams: 27–62 µmol/l (priklausomai nuo amžiaus)
Tačiau normos gali būti kitokios atletams, kultūristams, senyvo amžiaus žmonėms ar tiems, kurių mityba labai ribojanti. Todėl vertinant kreatinino rezultatą visada atsižvelgiama į individualius paciento duomenis.
Ką rodo padidėjęs kreatinino kiekis?
Padidėjęs kreatinino kiekis dažniausiai rodo, kad inkstai nebegali efektyviai filtruoti kraujo. Tačiau tai nebūtinai reiškia lėtinę ligą – kartais pokyčiai būna laikini. Dažniausios priežastys:
1. Inkstų ligos
Padidėjęs kreatininas gali būti lėtinio inkstų nepakankamumo, glomerulonefrito, pielonefrito ar kitų inkstų pažeidimų požymis. Šie sutrikimai lemia sumažėjusią glomerulų filtraciją, todėl kreatininas kaupiasi kraujyje.
2. Ūmus inkstų pažeidimas
Such atvejais kreatininas gali staigiai padidėti dėl kraujotakos sutrikimų, sunkių infekcijų, toksinių medžiagų poveikio, tam tikrų vaistų arba sunkaus dehidratavimo.
3. Raumenų irimo sindromas
Esant rabdomiolizei – būsenai, kai raumenų ląstelės suyra, į kraują išsiskiria dideli kreatinino kiekiai. Tokia būklė gali būti pavojinga gyvybei.
4. Netinkama mityba
Per didelis baltymų kiekis maiste gali padidinti kreatinino lygį, nes raumenų apkrova ir jų atsinaujinimo procesai intensyvėja.
5. Dehidratacija
Kai organizmui trūksta skysčių, kreatininas koncentruojasi kraujyje ir jo reikšmė rodikliuose pakyla. Atkūrus skysčių balansą, tyrimas paprastai normalizuojasi.
Ką rodo sumažėjęs kreatinino kiekis?
Žemas kreatinino lygis pasitaiko daug rečiau ir dažniausiai nėra susijęs su inkstų ligomis. Galimos priežastys:
- maža raumenų masė (dėl amžiaus, ligų, išsekimo),
- nėštumas – dėl padidėjusios kraujotakos,
- griežtos dietos,
- raumenų ligos,
- tam tikri kepenų sutrikimai.
Žemas kreatininas paprastai nėra pavojingas, tačiau gali signalizuoti apie prastą mitybą ar raumenų masės mažėjimą.
Kas yra GFR ir kodėl jis svarbus?
Kartu su kreatinino tyrimu dažnai skaičiuojamas GFR (glomerulų filtracijos greitis). Tai vienas tiksliausių inkstų veiklos rodiklių, apskaičiuojamas pagal kreatinino kiekį, paciento amžių, lytį, svorį.
Pagal GFR galima nustatyti inkstų funkcijos laipsnį. Pvz.:
- GFR > 90 ml/min – normali funkcija,
- GFR 60–89 – nedidelis sumažėjimas,
- GFR 30–59 – vidutinis sutrikimas,
- GFR 15–29 – sunkus nepakankamumas,
- GFR < 15 – terminalinis inkstų nepakankamumas.
Nors vien kreatinino tyrimas informatyvus, GFR suteikia išsamesnį vaizdą apie faktinę inkstų funkciją.
Kaip pasiruošti kreatinino tyrimui?
Tyrimas paprastai atliekamas iš veninio kraujo, o pasiruošimas minimalus. Rekomenduojama:
- ateiti nevalgius 8–12 valandų,
- prieš tyrimą vengti intensyvaus sporto,
- pranešti gydytojui apie vartojamus vaistus (kai kurie gali įtakoti rezultatą),
- nevartoti labai baltymingo maisto tyrimo išvakarėse.
Jei atliekamas 24 valandų šlapimo kreatinino tyrimas, būtina tiksliai laikytis surinkimo instrukcijų.
DUK
Ar padidėjęs kreatininas visada reiškia inkstų ligą?
Ne, kartais padidėjimas būna laikinas ir susijęs su dehidratacija, fiziniu krūviu ar mityba.
Ar būtina kartoti tyrimą?
Taip, jei rezultatas padidėjęs, gydytojas dažnai skiria pakartotinį tyrimą, kad atmestų laikinas priežastis.
Ar gali kreatininas būti normalus esant inkstų ligai?
Ankstyvose stadijose – taip, todėl svarbu vertinti ir GFR.
Ar galima pagerinti kreatinino rodiklius?
Taip, jei priežastis – mityba ar skysčių trūkumas. Inkstų ligoms reikalingas gydytojo skirtas gydymas.
Ar didelis fizinis krūvis gali padidinti kreatininą?
Taip, ypač intensyviai sportuojant ar vartojant kreatino papildus.
Kūno siunčiami ženklai, padedantys laiku pastebėti pokyčius
Inkstų veikla gali sutrikti nepastebimai, todėl svarbu klausytis kūno siunčiamų signalų – nuovargio, tinimų, sumažėjusio šlapimo kiekio ar pakitusios jo spalvos. Kreatinino tyrimas yra vienas paprasčiausių būdų įvertinti, ar inkstai dirba efektyviai, todėl verta jį atlikti profilaktiškai, ypač turint rizikos veiksnių. Stebėdami savo sveikatą ir laiku kreipdamiesi į specialistus, galite išvengti rimtų komplikacijų ir pasirūpinti tinkama inkstų funkcija.
