Kai kraujospūdis nukrenta žemiau įprastų normų, žmogus gali jaustis prastai: atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, dirglumas ar net trumpalaikis sąmonės aptemimas. Nors daugeliui nerimą kelia padidėjęs kraujospūdis, per žemas spaudimas taip pat gali pabloginti kasdienę savijautą ir sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą. Suprasti, kaip saugiai pakelti spaudimą ir kada būtina pasikonsultuoti su gydytoju, yra labai svarbu norint išvengti pavojingų situacijų.
Kas laikoma žemu kraujospūdžiu?
Kraujospūdis laikomas žemu tada, kai sistolinis rodiklis krenta žemiau 90 mmHg, o diastolinis – žemiau 60 mmHg. Vis dėlto kai kuriems žmonėms natūraliai būna žemesnis spaudimas, ir jie jaučiasi puikiai. Problema atsiranda tada, kai žemas spaudimas sukelia aiškius simptomus arba krenta staiga.
Žemas spaudimas gali būti nulemtas dehidratacijos, miego trūkumo, streso, staigaus atsistojimo, tam tikrų vaistų vartojimo ar įvairių sveikatos sutrikimų – širdies, endokrininės sistemos ar nervų sistemos ligų.
Dažniausi simptomai, rodantys per žemą spaudimą
Žemas kraujospūdis ne visada pavojingas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į jo sukeltus simptomus:
- galvos svaigimas ar nestabilumas;
- svaigulys atsistojus;
- stiprus nuovargis, jėgų trūkumas;
- neryškus matymas;
- pykinimas, šaltkrėtis;
- prakaitavimas ir silpnumas;
- alpimo pojūtis.
Jei tokie simptomai pasireiškia reguliariai, būtina pasikonsultuoti su specialistu ir išsiaiškinti tikrąją priežastį.
Kaip saugiai pakelti kraujospūdį namų sąlygomis
Prieš imantis bet kokių priemonių, būtina įvertinti bendrą savijautą ir situaciją. Jei simptomai lengvi, dažnai pakanka paprastų veiksmų.
1. Išgerkite daugiau vandens
Dehidratacija yra viena dažniausių priežasčių, kodėl krenta kraujospūdis. Vandens trūkumas mažina kraujo tūrį, o tai tiesiogiai mažina spaudimą. Gerkite po truputį, bet reguliariai – ypač jei karšta arba patiriate didelį fizinį krūvį.
2. Suvalgykite ko nors sūraus
Druska padeda sulaikyti skysčius organizme, todėl kraujospūdis gali šiek tiek pakilti. Galima suvalgyti sūrio gabalėlį, alyvuogių, riešutų ar paprastai įdėti šiek tiek daugiau druskos į maistą. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje druskos kiekio didinimas neturėtų tapti įpročiu.
3. Kofeinas – greita pagalba
Kavos ar stiprios arbatos puodelis gali trumpam padidinti spaudimą, nes kofeinas veikia kraujagyslių tonusą. Tai ypač veiksminga tiems, kurie kofeino vartoja retai.
4. Lėtas kūno padėties keitimas
Žmonėms, kuriems spaudimas krenta atsistojus, rekomenduojama lėtai keltis iš gulimos ar sėdimos padėties. Taip pat galima dėvėti kompresines kojines – jos pagerina kraujo grįžimą į širdį.
5. Subalansuota mityba
Reguliarus valgymas mažomis porcijomis padeda išvengti staigaus spaudimo kritimo po valgio. Mityboje turėtų netrūkti baltymų, daržovių, pilno grūdo produktų ir sveikųjų riebalų.
Kada žemas spaudimas tampa pavojingas?
Nors daugeliu atveju žemas kraujospūdis nėra pavojingas, tam tikros situacijos reikalauja skubaus dėmesio:
- jei kraujospūdis smarkiai nukrito staiga;
- jei kartu atsiranda stiprus skausmas krūtinėje ar kvėpavimo sutrikimai;
- jeigu žmogus nualpo arba kartojasi alpimo epizodai;
- jei simptomai nepraeina po poilsio ir skysčių vartojimo;
- jei kraujospūdis labai žemas ilgą laiką.
Tokiomis aplinkybėmis būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti rimtos ligos požymis.
Ką sako gydytojai: praktiniai patarimai
Specialistai pabrėžia, kad žemą kraujospūdį svarbu vertinti individualiai. Vieniems žmonėms 90/60 gali būti normali būsena, o kitiems – didelė rizika. Štai keli medikų akcentai:
- Stebėkite savo įprastą kraujospūdžio ribą ir fiksuokite pokyčius.
- Staigus kritimas yra svarbesnis nei absoliutus skaičius.
- Vertinkite ir papildomus simptomus, o ne tik rodmenis.
- Nevartokite jokių stiprių vaistų ar papildų spaudimui kelti be gydytojo rekomendacijos.
DUK: Dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas kraujospūdis pavojingas?
Ne visada. Jei žmogus jaučiasi gerai, žemas spaudimas net gali būti susijęs su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata. Tačiau jei atsiranda simptomų, būtina į tai reaguoti.
Ar galima pakelti spaudimą energiniais gėrimais?
Nerekomenduojama. Nors energiniai gėrimai laikinai padidina spaudimą dėl kofeino ir cukraus, jie apkrauna širdį ir gali sukelti nerimą, ritmo sutrikimus ar miego problemas.
Ar reikia vartoti daugiau druskos?
Trumpalaikėje situacijoje – galima, bet nuolat didinti druskos kiekio nepatartina. Tai gali pakenkti inkstams ir ilgainiui sukelti hipertenziją.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei spaudimas nuolat žemas, jei alpstate, jaučiate krūtinės skausmą, kvėpavimo sutrikimus ar simptomai trunka ilgiau nei kelias dienas.
Papildomi patarimai kasdienai
Norint palaikyti stabilų kraujospūdį, svarbu rūpintis visapuse sveikata. Reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, subalansuota mityba ir streso kontrolė gali padėti sumažinti epizodinio spaudimo kritimo riziką. Stebėkite savo organizmo reakcijas, venkite staigių padėties pokyčių ir nepamirškite kasdien hidratuotis. Tai paprasti, bet efektyvūs būdai jaustis geriau ir išvengti nemalonių simptomų.
