Cholesterolio tema dažnai kelia klausimų daugeliui žmonių, ypač siekiant suprasti, kokios normos laikomos sveikomis skirtingais gyvenimo etapais. Su amžiumi kinta hormonų balansas, medžiagų apykaita ir bendras organizmo aktyvumas, todėl natūralu, kad keičiasi ir kraujo rodiklių vertinimo kriterijai. Suprasti šiuos pokyčius svarbu norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos bei laiku imtis reikiamų prevencijos priemonių.
Kas yra cholesterolis ir kodėl jo normos skiriasi?
Cholesterolis yra riebalų tipo medžiaga, kurią organizmas naudoja hormonams, ląstelių membranoms ir vitamino D gamybai. Nors kartais jis laikomas tik kenksmingu, iš tiesų cholesterolis yra būtinas, jei jo kiekis kraujyje neviršija sveikų ribų. Dažniausiai matuojami trys pagrindiniai rodikliai:
- MTL cholesterolis („blogasis”) – linkęs kauptis kraujagyslėse ir sudaryti aterosklerozines plokšteles.
- DTL cholesterolis („gerasis”) – padeda šalinti riebalų perteklių iš kraujagyslių sienelių.
- Bendras cholesterolis – MTL ir DTL suma, į kurią taip pat įtraukiami trigliceridai.
Su amžiumi mūsų organizmas linkęs lėčiau apdoroti riebalus, todėl cholesterolio lygis natūraliai gali kilti. Tiek vyrų, tiek moterų normos skiriasi, o moterims jos labiau kinta po menopauzės, kai mažėja estrogenų kiekis.
Cholesterolio normos pagal amžių
Cholesterolio normų vertinimas priklauso nuo individualių sveikatos veiksnių, tačiau medicinos ekspertai pateikia bendras gaires, kurios padeda įsivertinti situaciją. Šios normos taikomos suaugusiesiems ir gali nežymiai skirtis priklausomai nuo laboratorijos naudojamų metodų.
Suaugusieji nuo 20 iki 39 metų
Jaunesniame amžiuje cholesterolio lygis paprastai būna žemesnis, ypač jei palaikomas aktyvus gyvenimo būdas. Orientacinės vertės:
- Bendras cholesterolis: iki 5,2 mmol/l
- MTL („blogasis“): iki 3,3 mmol/l
- DTL („gerasis“): daugiau nei 1,0 mmol/l vyrams ir 1,3 mmol/l moterims
Suaugusieji nuo 40 iki 59 metų
Šiame amžiuje dažnai pastebimas natūralus cholesterolio didėjimas. Taip pat išauga širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl svarbu reguliariai tikrintis. Rekomenduojamos vertės:
- Bendras cholesterolis: iki 5,5 mmol/l
- MTL: iki 3,4–3,6 mmol/l
- DTL: ne mažiau nei 1,0–1,3 mmol/l, priklausomai nuo lyties
Vyresni nei 60 metų asmenys
Su amžiumi MTL cholesterolis paprastai šiek tiek didėja, o DTL gali mažėti. Svarbu vertinti bendrą sveikatos būklę, širdies ir kraujagyslių ligų istoriją bei kitus rizikos faktorius.
- Bendras cholesterolis: iki 6,0 mmol/l
- MTL: iki 3,8 mmol/l
- DTL: kuo aukštesnis, tuo geriau — idealiai apie 1,3–1,5 mmol/l
Vis dėlto šios ribos nėra absoliučios. Jei žmogus serga cukriniu diabetu, turi arterinę hipertenziją ar kitų širdies ligų rizikos veiksnių, gydytojas gali rekomenduoti siekti dar žemesnių MTL normų.
Kas lemia cholesterolio pokyčius?
Nors cholesterolio kiekį iš dalies nulemia genetika, didelę įtaką turi ir gyvenimo būdas. Ekspertai išskiria šiuos pagrindinius faktorius:
- Mityba – gausus sočiųjų riebalų, transriebalų ir cukraus vartojimas didina MTL lygį.
- Fizinis aktyvumas – mankšta padeda didinti DTL cholesterolį ir mažinti kenksmingą MTL.
- Kūno svoris – antsvoris siejamas su padidėjusiais trigliceridais ir MTL kiekiu.
- Rūkymas – mažina DTL cholesterolį ir kenkia kraujagyslių būklei.
- Paveldimumas – šeiminė hipercholesterolemija gali sukelti ypač aukštą MTL lygį net jauname amžiuje.
Kaip palaikyti sveiką cholesterolio balansą?
Reguliariai tikrintis cholesterolio lygį rekomenduojama bent kartą per metus nuo 40 metų amžiaus, o turint rizikos veiksnių — dar dažniau. Siekiant sveikų rodiklių, ekspertai pataria:
- Riboti riebią mėsą, sviestą, greitą maistą ir transriebalus.
- Kasdien valgyti daugiau skaidulinių produktų: avižų, pupelių, daržovių, vaisių.
- Rinktis sveikus riebalus – alyvuogių aliejų, riešutus, avokadus.
- Judėti bent 30 minučių kasdien.
- Kontroliuoti kūno svorį ir vengti streso.
- Nerūkyti ir riboti alkoholį.
Kai kuriais atvejais vien tik gyvenimo būdo korekcijų gali nepakakti. Tuomet gydytojas gali skirti vaistus, pavyzdžiui, statinus, kurie padeda sumažinti MTL kiekį ir apsaugoti nuo aterosklerozės progresavimo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima jausti, kad padidėjęs cholesterolis?
Padidėjęs cholesterolis dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Tai tylus procesas, todėl būtina reguliariai atlikti kraujo tyrimus.
Ar žemas cholesterolis yra pavojingas?
Labai žemas DTL arba bendras cholesterolis gali būti susijęs su hormoniniais sutrikimais ar nepakankama mityba, tačiau tai pasitaiko retai. Daugeliui žmonių svarbiausia mažinti MTL lygį.
Ar moterims menopauzė turi įtakos cholesterolio lygiui?
Taip, estrogeno sumažėjimas gali lemti MTL padidėjimą, todėl moterims po 50 metų svarbu dažniau tikrintis kraujo rodiklius.
Ar cholesterolį galima sumažinti be vaistų?
Dažnai galima, jei imamasi tinkamų mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių. Tačiau esant labai aukštoms reikšmėms ar genetinėms ligoms, vaistai yra būtini.
Papildomi ekspertų patarimai
Norint ilgalaikės širdies ir kraujagyslių sveikatos, naudinga nuosekliai kurti sveikus įpročius. Net ir nedideli pokyčiai, tokie kaip kelių porcijų daržovių pridėjimas kasdien ar keli papildomi pasivaikščiojimai per savaitę, gali ženkliai pagerinti cholesterolio balansą ir sumažinti ligų riziką ateityje.
