Miegas yra vienas svarbiausių mūsų sveikatos ramsčių, tačiau apie jį dažnai susimąstome tik tada, kai pradeda trikti.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių, bet neretai nuvertinamų sutrikimų – knarkimas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti,
kad tai tik nemalonus garsas, trukdantis šalia miegančiam žmogui, tačiau dažnai knarkimas slepia kur kas gilesnes
problemas: kvėpavimo takų susiaurėjimą, nepakankamą deguonies patekimą į organizmą ar net rimtesnius miego sutrikimus.
Ilgainiui nuolat kartojamas knarkimas gali pradėti kenkti ne tik poilsiui, bet ir bendrai savijautai, darbingumui,
emocinei būsenai. Žmogus gali nejausti, kas vyksta naktį, tačiau ryte pabunda pavargęs, sunkiai susikaupia, jaučiasi
suirzęs. Tai paveikia tiek profesinį gyvenimą, tiek santykius su artimaisiais, todėl ignoruoti šios problemos tikrai
nevertėtų.
Kas yra knarkimas ir kodėl jis atsiranda
Knarkimas atsiranda tuomet, kai miego metu susiaurėja viršutiniai kvėpavimo takai ir oras pro juos sunkiau praeina.
Dėl to audiniai gerklėje ima vibruoti ir sukelia mums pažįstamą garsą. Šis susiaurėjimas gali būti laikinas –
pavyzdžiui, peršalus ar vartojant alkoholį prieš miegą – arba nuolatinis, susijęs su anatominėmis ypatybėmis,
antsvoriu ar kitomis sveikatos būklėmis. Kuo siauresni kvėpavimo takai, tuo stipresnis dažniausiai būna knarkimas.
Svarbu suprasti, kad knarkimas nėra vien tik suaugusiųjų problema. Jis gali varginti ir vaikus, ypač jei yra
padidėję adenoidai ar dažnos kvėpavimo takų infekcijos. Vis dėlto suaugusiems žmonėms knarkimas dažnai susijęs
su gyvenimo būdu – rūkymu, alkoholio vartojimu, sėdimu darbu, antsvoriu ar net netinkama miego poza. Kiekvienu
atveju situacija gali būti šiek tiek skirtinga, todėl svarbu vertinti ne tik patį garsą, bet ir bendrą savijautą.
Knarkimo įtaka sveikatai ir santykiams
Nuolat kartojantis knarkimas veikia ne tik patį žmogų, bet ir jo aplinką. Šalia miegančiam partneriui gali būti
sunku užmigti, naktį jis gali ne kartą pabusti, todėl ryte jaučiasi pavargęs ir suirzęs. Ilgainiui tai pradeda
veikti poros santykius, atsiranda daugiau nesusipratimų, tenka ieškoti kompromisų – nuo ausų kamštukų iki atskirų
miegamųjų. Taip paprastas miego sutrikimas gali virsti emociniu iššūkiu.
Pačiam knarkiančiam žmogui problema taip pat nėra nekalta. Naktį dažnai sutrinka kvėpavimas, trumpam sustoja
oro srautas, organizmas negauna pakankamai deguonies. Tokie epizodai gali kartotis daugybę kartų per naktį, net
jei pats žmogus jų neprisimena. Dėl to miegas tampa nebe kokybiškas, ryte atsiranda galvos skausmas, sunku
susikaupti, jaučiamas nuolatinis nuovargis, dienos metu norisi snausti. Ilgainiui negydomas knarkimas ir su juo
susiję kvėpavimo sutrikimai gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai, kraujospūdžiui ir net didinti
tam tikrų ligų riziką.
Gyvenimo būdo pokyčiai, galintys sumažinti knarkimą
Pirmas žingsnis kovojant su knarkimu dažnai yra kasdienių įpročių peržiūra. Nereti atvejai, kai užtenka kelių
paprastų pokyčių, kad naktinis triukšmas pastebimai sumažėtų. Verta atkreipti dėmesį į kūno svorį – net ir keli
papildomi kilogramai gali daryti įtaką kvėpavimo takų susiaurėjimui, ypač kaklo srityje. Subalansuota mityba ir
reguliarus judėjimas padeda ne tik lengviau jaustis dieną, bet ir geriau miegoti naktį.
Taip pat svarbu stebėti savo miego padėtį. Kai miegame ant nugaros, liežuvis ir minkštieji audiniai gali labiau
uždengti kvėpavimo takus. Kai kuriems žmonėms pakanka įprasti miegoti ant šono, kad knarkimas susilpnėtų. Tuo
tarpu alkoholis ir raminamieji vaistai prieš miegą atpalaiduoja raumenis ir gali sustiprinti kvėpavimo takų
susiaurėjimą. Dėl šios priežasties patariama vengti gausaus alkoholio vartojimo vakarais ir neeksperimentuoti
su migdomaisiais be gydytojo priežiūros.
Žmonėms, kurie ieško daugiau informacijos ir sprendimų šia tema, gali būti naudinga pasidomėti,
Kaip gydyti knarkimą
įvairiais būdais, derinant sveikesnius įpročius ir profesionalias rekomendacijas. Kuo anksčiau pradedama domėtis
savo miego kokybe ir galimais knarkimo sprendimais, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks išvengti rimtesnių sveikatos
problemų ateityje.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Nors lengvas, retkarčiais pasireiškiantis knarkimas dažnai siejamas su nuovargiu ar laikinais kvėpavimo takų
pakitimais, yra požymių, kuriuos pastebėjus nereikėtų delsti. Jei knarkimą lydi dažni nubudimai naktį,
užspringimo pojūtis, rytais labai sausas burnos jausmas, stiprus mieguistumas dieną ar galvos skausmai,
verta pasitarti su šeimos gydytoju. Jis gali įvertinti bendrą būklę ir, jei reikia, rekomenduoti tolimesnius
tyrimus.
Kai kuriais atvejais žmogus pats nepastebi, kas vyksta naktį – tuomet didelę reikšmę turi artimųjų
pastebėjimai. Jei partneris ar šeimos nariai sako, kad miegodami trumpam nustojate kvėpuoti, garsiai
gargaliuojate ar staiga krūptelėję pabundate, tai gali būti rimtesnio miego sutrikimo ženklas. Tokiais
atvejais gydytojas gali nukreipti pas miego medicinos specialistą, kuris, atlikęs tyrimus, pasiūlys
tinkamiausią gydymo planą.
Pagalba gali būti labai įvairi – nuo gyvenimo būdo korekcijų ir specialių priemonių iki kvėpavimo aparatų
ar operacinio gydymo. Svarbiausia – nesižvalgyti tik į trumpalaikius sprendimus ir ieškoti tokio būdo,
kuris padėtų pagerinti miegą ilgam laikui, kartu atsižvelgiant į bendrą sveikatos būklę ir individualius
poreikius.
Miego higiena ir kasdieniai įpročiai geresnei savijautai
Net ir taikant konkretų knarkimo gydymo planą, didelę reikšmę turi bendra miego higiena. Tai – paprasti,
bet labai veiksmingi principai, padedantys organizmui pasiruošti kokybiškam poilsiui. Vienas svarbiausių
jų – pastovus miego režimas. Eiti miegoti ir keltis panašiu metu net ir savaitgaliais padeda vidiniam
laikrodžiui „nepasimesti“, todėl užmigti darosi lengviau, o miegas tampa gilesnis.
Taip pat rekomenduojama bent valandą prieš miegą sumažinti ryškios ekranų šviesos – televizoriaus,
telefono ar kompiuterio – poveikį. Vietoj to galima rinktis ramesnę veiklą: knygą, šiltą arbatą,
lengvą pasivaikščiojimą ar trumpus tempimo pratimus. Švarus, vėsus ir išvėdintas miegamasis, patogi
pagalvė ir čiužinys prisideda prie to, kad naktį organizmas galėtų atsipalaiduoti ir atsinaujinti.
Galiausiai svarbu įsiklausyti į savo kūną ir nenumoti ranka į ženklus, kad poilsio kokybė prastėja.
Knarkimas – tai ne tik garsas, bet ir signalas, jog laikas pasirūpinti savimi. Skirdami dėmesio miego
kokybei, kartu rūpinamės ir savo sveikata, nuotaika bei santykiais su artimaisiais. Ramesnis, kokybiškas
miegas dažnai tampa nematomu, bet labai svarbiu kasdienės geros savijautos pagrindu.
