Psichikos sveikata yra vienas svarbiausių žmogaus gerovės komponentų, tačiau daugelis vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocinę būklę ar pastebimus pokyčius. Pirmieji psichikos sutrikimų ženklai dažnai būna subtilūs, todėl juos lengva ignoruoti arba priskirti stresui, nuovargiui ar laikiniems gyvenimo sunkumams. Vis dėlto, kuo anksčiau atpažįstami simptomai ir pradedamas tinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išlaikyti gyvenimo kokybę bei išvengti ilgalaikių pasekmių.
Kas yra psichikos ligos ir kodėl jos tokios dažnos?
Psichikos ligos – tai sveikatos sutrikimai, veikiantys žmogaus emocijas, mąstymą, elgesį ir gebėjimą funkcionuoti kasdienybėje. Šių ligų paplitimas pastaraisiais metais augo dėl daugybės veiksnių: spartėjančio gyvenimo tempo, didėjančio streso, informacinės perkrovos, socialinių tinklų įtakos ir sumažėjusio poilsio laiko. Šiuolaikiniame pasaulyje psichikos sutrikimai pasitaiko taip dažnai, kaip ir fizinės sveikatos problemos, todėl svarbu žinoti, kaip juos atpažinti ir kada kreiptis pagalbos.
Dažniausiai pasitaikančios psichikos ligos
Nors psichikos sutrikimų yra daug, tam tikros būklės visuomenėje pasitaiko ypač dažnai. Žemiau pateikiamos kelios iš jų, kartu su pagrindiniais atpažinimo ženklais.
1. Depresija
Depresija – viena labiausiai paplitusių psichikos ligų. Tai ne tik laikinas liūdesys, bet ilgalaikė emocinė būsena, kuri veikia žmogaus mintis, emocijas ir elgesį.
- Nuolatinė liūdesio ar tuštumos būsena
- Motyvacijos stoka ir energijos trūkumas
- Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas)
- Apetito pokyčiai
- Pojūtis, kad niekas nebeturi prasmės
2. Nerimo sutrikimai
Nerimas yra natūrali reakcija į stresą, tačiau kai jis tampa nuolatinis ir nevaldomas, tai gali būti nerimo sutrikimo požymis.
- Per didelė baimė ar įtampa be aiškios priežasties
- Fiziniai simptomai: širdies permušimai, rankų drebulys, oro trūkumas
- Sunkumai susikaupti
- Nerimastingos mintys, kurias sunku suvaldyti
3. Bipolinis sutrikimas
Bipoliniam sutrikimui būdingi emociniai svyravimai nuo manijos iki depresijos fazių.
- Manijos metu: pakili nuotaika, hiperaktyvumas, impulsyvumas
- Depresijos metu: energijos stoka, apatija, beviltiškumo jausmas
- Staigūs nuotaikų pokyčiai be aiškios priežasties
4. Šizofrenija
Šizofrenija – tai rimtas psichikos sutrikimas, veikiantis žmogaus suvokimą, realybės pojūtį ir mąstymą.
- Haliucinacijos (girdimos ar matomos, kurių kiti nemato)
- Klaidinantys įsitikinimai
- Sunkumai susikaupti
- Emocinis užsisklendimas
5. Valgymo sutrikimai
Dažniausi valgymo sutrikimai – anoreksija, bulimija ir persivalgymo sutrikimas. Jie paveikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą.
- Per didelis rūpestis svoriu ir kūno formomis
- Maisto ribojimas ar persivalgymo epizodai
- Kaltės jausmas po valgymo
- Sunkumai priimti savo kūno vaizdą
Pirmieji signalai: kas turėtų kelti nerimą?
Kiekvienas žmogus yra unikalus, tačiau kai kurie simptomai gali būti ankstyvieji psichikos sutrikimų ženklai:
- Staigūs nuotaikos pokyčiai
- Socialinis atsiribojimas
- Darbo ar mokymosi efektyvumo kritimas
- Nebeįdomios veiklos, kurios anksčiau teikė džiaugsmą
- Nuolatinis nuovargis, net ir pakankamai pailsėjus
- Nerūpestingumas dėl savęs ar aplinkos
Ignoruoti šių požymių nereikėtų. Jie gali būti laikini, tačiau jei tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, patartina pasikonsultuoti su specialistu.
Kaip atpažinti psichikos ligas artimųjų elgesyje?
Artimųjų pagalba dažnai būna lemiama, nes patys žmonės ne visada suvokia pokyčius savyje. Svarbu atkreipti dėmesį į:
- Įprastų įpročių pasikeitimą
- Padidėjusį dirglumą arba apatiją
- Izoliacijos poreikį
- Pasikeitusius kalbos ar mąstymo modelius
- Dažnus skundus dėl fizinių pojūčių be aiškios medicininės priežasties
Laiku išreikštas rūpestis ir palaikymas gali paskatinti žmogų kreiptis pagalbos.
Dažniausi klausimai (DUK)
Kaip suprasti, ar tai tik stresas, ar psichikos sutrikimas?
Stresas dažniausiai yra laikinas ir praeina, kai sumažėja įtampa. Psichikos sutrikimų simptomai išlieka ilgiau nei kelias savaites ir daro įtaką kasdieniam gyvenimui.
Ar psichikos ligos paveldimos?
Tam tikri sutrikimai turi paveldimumo komponentą, tačiau aplinkos veiksniai taip pat turi itin didelę įtaką.
Ar įmanoma pasveikti be medikamentų?
Kai kuriais atvejais padeda psichoterapija ir gyvenimo būdo pokyčiai, tačiau sunkesniems sutrikimams gali reikėti medikamentinio gydymo. Sprendimą priima specialistas.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Pagalbos reikėtų kreiptis, kai simptomai trukdo įprastai gyventi, blogėja santykiai, mažėja darbingumas ar kyla savižudiškų minčių.
Kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata kasdien
Psichikos sveikata – tai nuolatinis procesas, o ne vienkartinė užduotis. Kasdieniai įpročiai gali padėti sumažinti streso poveikį ir sustiprinti emocinį atsparumą. Rekomenduojama:
- Reguliariai sportuoti
- Laikytis miego režimo
- Sumažinti ekranų laiką
- Bendrauti su artimais žmonėmis
- Rasti laiko pomėgiams
- Išmokti streso valdymo technikų, pvz., kvėpavimo pratimų ar meditacijų
Tinkamai rūpinantis savimi ir pastebint ankstyvuosius simptomus, psichikos ligų galima išvengti arba sušvelninti jų eigą, užtikrinant pilnavertį, aktyvų ir harmoningą gyvenimą.
