Pilvo pūtimas, staigūs spazmai, nenuspėjamas viduriavimas ar varginantis vidurių užkietėjimas – tai simptomai, su kuriais bent kartą gyvenime yra susidūręs beveik kiekvienas. Tačiau vis didesnei daliai žmonių šie nemalonūs pojūčiai tampa kasdiene realybe, trukdančia dirbti, keliauti ir mėgautis gyvenimu. Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) šiandien laikomas vienu dažniausių funkcinių virškinamojo trakto sutrikimų visame pasaulyje. Nors šiuolaikinė medicina yra smarkiai pažengusi į priekį, DŽS atvejų skaičius ne mažėja, o sparčiai auga, ypač išsivysčiusiose šalyse. Tai verčia mokslininkus ir gydytojus ieškoti atsakymų ne tik žmogaus anatomijoje, bet ir mūsų gyvenimo būde, psichologinėje būsenoje bei aplinkoje, kuri mus supa. Kodėl šis sindromas tapo tikru šio amžiaus iššūkiu ir ką daryti, jei įtariate, jog jūsų žarnynas tapo pernelyg „dirglus“?
Kas iš tiesų yra dirgliosios žarnos sindromas?
Dirgliosios žarnos sindromas yra lėtinis funkcinis virškinimo sistemos sutrikimas. Žodis „funkcinis“ čia yra esminis – tai reiškia, kad atlikus tyrimus (kolonoskopiją, echoskopiją ar kraujo tyrimus), gydytojai neranda jokių organinių pakitimų. Žarnynas atrodo sveikas, nėra uždegimo, opų ar auglių, tačiau jis neveikia taip, kaip turėtų. Tai dažnai sukelia pacientams didelį nerimą ir nepasitikėjimą diagnoze, nes simptomai yra labai realūs ir skausmingi, o tyrimai rodo „normą“.
Pagrindiniai DŽS simptomai apima pilvo skausmą ar diskomfortą, kuris dažniausiai palengvėja pasituštinus, bei pasikeitusį tuštinimosi dažnį ar išmatų konsistenciją. Priklausomai nuo dominuojančių simptomų, sindromas skirstomas į tris pagrindinius tipus:
- DŽS su viduriavimu: pacientus vargina dažnas, staigus poreikis tuštintis, skystos išmatos, dažnai lydimos baimės nespėti į tualetą.
- DŽS su vidurių užkietėjimu: būdingas retas tuštinimasis, kietos išmatos, jausmas, kad žarnynas pilnai neišsituštino, ir stiprus pūtimas.
- Mišrus tipas: simptomai kinta, viduriavimo periodus keičia užkietėjimas, todėl šią formą valdyti neretai būna sudėtingiausia.
Kodėl sergamumas auga? Ryšys tarp smegenų ir žarnyno
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vis daugiau žmonių kenčia nuo šio sindromo, yra glaudus ryšys tarp mūsų nervų sistemos ir virškinamojo trakto. Žarnynas dažnai vadinamas „antrosiomis smegenimis“. Jame yra daugiau nei 100 milijonų nervinių ląstelių, o šią sistemą su centrine nervų sistema jungia klajoklis nervas. Ši magistralė veikia abiem kryptimis: smegenys siunčia signalus žarnynui, o žarnynas – smegenims.
Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas, nerimas ir didelis informacinis krūvis tiesiogiai veikia žarnyno jautrumą. Streso metu organizmas išskiria hormonus, kurie gali sukelti žarnyno spazmus arba, priešingai, sulėtinti virškinimą. Žmonėms, turintiems DŽS, būdingas viscerinis padidėjęs jautrumas. Tai reiškia, kad jų žarnyno nervų galūnės yra tokios jautrios, jog net normalus dujų judėjimas ar virškinimo procesas smegenims yra interpretuojamas kaip skausmas. Kadangi stresas tapo nuolatiniu daugelio žmonių palydovu, nenuostabu, kad ir žarnynas reaguoja vis audringiau.
Mitybos pokyčiai ir „vakarietiška“ dieta
Kita svarbi priežastis, lemianti augantį sergamumą, yra radikalūs mitybos pokyčiai per pastaruosius kelis dešimtmečius. Mūsų protėvių mityba kardinaliai skyrėsi nuo to, ką matome šiandieninėse parduotuvių lentynose. Dauguma šiuolaikinių maisto produktų yra stipriai perdirbti, juose gausu konservantų, emulsiklių, dirbtinių saldiklių ir rafinuoto cukraus.
FODMAP angliavandenių įtaka
Daug dėmesio skiriama fermentuojamiems angliavandeniams, vadinamiems FODMAP (fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidai ir polioliai). Šie angliavandeniai, esantys tokiuose produktuose kaip kviečiai, pienas, obuoliai, svogūnai ar pupelės, kai kurių žmonių plonajame žarnyne nėra pilnai suvirškinami. Patekę į storąją žarną, jie tampa maistu bakterijoms, kurios fermentacijos proceso metu išskiria dujas. Sveikam žmogui tai gali sukelti tik lengvą pūtimą, tačiau DŽS pacientui dėl padidėjusio jautrumo tai sukelia stiprų skausmą ir diskomfortą.
Mikrobiotos disbalansas – nematomas priešas
Žmogaus žarnyne gyvena trilijonai bakterijų, kurios sudaro unikalų mikrobiomą. Moksliniai tyrimai rodo, kad DŽS sergančių žmonių mikrobiota dažnai skiriasi nuo sveikų asmenų. Pastebimas „gerųjų“ bakterijų (pvz., Lactobacillus ir Bifidobacterium) sumažėjimas ir potencialiai patogeninių bakterijų pagausėjimas.
Šiam disbalansui, vadinamam disbioze, įtakos turi:
- Antibiotikų vartojimas: Dažnas ir kartais nepagrįstas antibiotikų vartojimas sunaikina ne tik ligų sukėlėjus, bet ir natūralią žarnyno florą, kuriai atsistatyti gali prireikti mėnesių ar net metų.
- Per didelė higiena: Gyvenimas pernelyg sterilioje aplinkoje vaikystėje gali lemti silpnesnę imuninę sistemą ir jautresnį žarnyną suaugus.
- Infekcijos: Daliai žmonių DŽS prasideda po stipraus apsinuodijimo maistu ar žarnyno infekcijos (poinfekcinis DŽS). Nors infekcija praeina, žarnyno nervų sistema lieka „įaudrinta“.
Kada tai nėra tik dirgli žarna? „Raudonos vėliavėlės“
Nors DŽS yra varginanti liga, ji nėra pavojinga gyvybei. Tačiau labai svarbu jos nesupainioti su rimtesniais susirgimais, tokiais kaip uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas) ar vėžiniai susirgimai. Gydytojai išskiria tam tikrus „pavojaus signalus“, kuriems atsiradus būtina skubiai atlikti išsamius tyrimus:
- Staigus ir nepaaiškinamas svorio kritimas.
- Kraujas išmatose (net ir nedidelis kiekis).
- Simptomų atsiradimas vyresniame amžiuje (virš 50 metų).
- Naktinis viduriavimas ar skausmas, prižadinantis iš miego.
- Anemija (mažakraujystė) kraujo tyrimuose.
- Šeimoje buvę storosios žarnos vėžio ar celiakijos atvejų.
Jei jaučiate tik tipinius DŽS simptomus be šių pavojaus ženklų, diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis simptomų istorija ir atmetus kitas dažnas ligas, pavyzdžiui, laktozės netoleravimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar dirgliosios žarnos sindromas gali sukelti vėžį?
Ne. Tai yra vienas dažniausių pacientų nuogąstavimų, tačiau moksliniai tyrimai vienareikšmiškai rodo, kad DŽS nedidina storosios žarnos vėžio rizikos ir nesukelia organinių žarnyno pažeidimų.
Ar įmanoma visiškai pasveikti nuo DŽS?
DŽS yra lėtinė būklė, todėl dažniausiai kalbama ne apie visišką išgydymą, o apie sėkmingą simptomų valdymą. Daugelis žmonių, atradę jiems tinkamą dietą ir gyvenimo būdą, patiria ilgalaikes remisijas, kai simptomai visiškai išnyksta arba tampa labai nežymūs.
Kokie maisto produktai dažniausiai sukelia paūmėjimus?
Kiekvienas organizmas individualus, tačiau dažniausi „kaltininkai“ yra pieno produktai (dėl laktozės), kviečiai, ankštinės daržovės, kopūstai, svogūnai, česnakai, kofeinas, alkoholis, aštrus maistas ir dirbtiniai saldikliai (sorbitolis, ksilitolis).
Ar probiotikai padeda gydyti DŽS?
Probiotikai gali būti naudingi, tačiau jų poveikis yra individualus. Tyrimai rodo, kad tam tikros bakterijų padermės (ypač Bifidobacterium infantis) gali sumažinti pilvo pūtimą ir skausmą. Svarbu probiotikus vartoti ne trumpiau kaip 4 savaites, kad būtų galima įvertinti jų poveikį.
Ilgalaikė savijautos kontrolė ir gyvenimo kokybė
Susidūrus su dirgliosios žarnos sindromo diagnoze, svarbiausia suprasti, kad universalaus vaisto, tinkančio visiems, nėra. Gydymo sėkmė dažniausiai priklauso nuo kompleksinio požiūrio, kuriame pacientas tampa aktyviu savo sveikatos vadybininku. Tai reiškia nuolatinį savo kūno stebėjimą. Gydytojai rekomenduoja vesti maisto ir simptomų dienoraštį – tai padeda tiksliai identifikuoti produktus ar situacijas, kurios išprovokuoja pablogėjimą.
Be dietos korekcijos (pavyzdžiui, laikantis mažai FODMAP turinčios dietos su dietologo priežiūra), didžiulį vaidmenį atlieka psichologinė būsena. Kognityvinė elgesio terapija, atsipalaidavimo technikos, joga ar tiesiog reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti viscerinį jautrumą ir pagerinti žarnyno motoriką. Nors DŽS gali atrodyti kaip nuosprendis, ribojantis laisvę, tūkstančiai žmonių įrodo, kad subalansavus darbo ir poilsio režimą bei atidžiau renkantis maistą, galima susigrąžinti puikią savijautą ir pamiršti varginančius simptomus.
