Valerijono kvapas daugeliui mūsų asocijuojasi su vaikyste, senelių vaistinėle ir ramybės jausmu. Tai vienas populiariausių ir seniausiai vartojamų augalinių preparatų Lietuvoje, dažnai pasirenkamas kaip pirmoji pagalba užklupus netikėtam stresui, nemigai ar širdies permušimams. Visuomenėje gajus mitas, kad „augalinis” automatiškai reiškia „saugus”, todėl žmonės dažnai vartoja valerijono preparatus savo nuožiūra, nereguliuodami dozių ir neatsižvelgdami į tai, kaip šis augalas sąveikauja su kitais vaistais ar sveikatos būklėmis. Tačiau medikai vis garsiau kalba apie tai, kad net ir toks iš pažiūros nekaltas preparatas, vartojamas netinkamai, gali tapti rimtų sveikatos sutrikimų priežastimi. Gydytojų teigimu, riba tarp vaisto ir nuodo dažnai priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės ir individualios paciento būklės.
Kodėl valerijonas yra toks populiarus ir kaip jis veikia?
Prieš pradedant kalbėti apie pavojus, svarbu suprasti, kodėl valerijonas (lot. Valeriana officinalis) yra taip vertinamas. Jo šaknyse yra biologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip valerijono rūgštis, eteriniai aliejai ir alkaloidai. Šios medžiagos veikia centrinę nervų sistemą, didindamos gama-aminosviesto rūgšties (GABA) kiekį smegenyse. GABA yra neuromediatorius, kuris slopina nervinį aktyvumą, todėl žmogus jaučia atsipalaidavimą, sumažėja nerimas, lengviau užmiegama.
Dėl šio veikimo mechanizmo valerijonas dažnai vadinamas gamtiniu raminamuoju. Jis iš tiesų gali būti efektyvus esant lengviems nervų sistemos sutrikimams. Tačiau problema kyla tada, kai žmonės pradeda vertinti šį preparatą kaip visiškai nekenksmingą maisto papildą, kurį galima vartoti bet kada ir bet kokiais kiekiais.
Pavojus slypi formoje: spiritinės tinktūros rizika
Vienas didžiausių pavojų, kurį įvardija gydytojai, yra ne pati valerijono šaknis, o forma, kuria ji dažniausiai vartojama – spiritinė tinktūra (lašai). Valerijono lašai gaminami naudojant didelės koncentracijos etanolį (spiritą). Nors rekomenduojama dozė yra maža (dažniausiai 20–30 lašų), kai kurie žmonės, siekdami greitesnio efekto, suvartoja žymiai daugiau.
Reguliarus spiritinių lašų vartojimas gali sukelti šias problemas:
- Priklausomybės vystymasis: Nors fizinė priklausomybė nuo paties valerijono yra diskutuotina, priklausomybė nuo alkoholio, esančio tinktūroje, yra reali grėsmė, ypač asmenims, turintiems polinkį į alkoholizmą.
- Kepenų apkrova: Alkoholis kartu su koncentruotomis augalinėmis medžiagomis gali papildomai apkrauti kepenis, ypač jei vartojami ir kiti vaistai.
- Dirginimas virškinamajam traktui: Stiprus alkoholis gali dirginti skrandžio gleivinę, sukelti rėmenį ar gastrito paūmėjimą.
Kada valerijonas tampa pavojingas širdžiai ir kraujotakai?
Paradoksalu, tačiau vaistas, kurį žmonės geria norėdami nuraminti „širdelę”, tam tikrais atvejais gali jai pakenkti. Gydytojai kardiologai įspėja, kad valerijono lašai gali sukelti kraujospūdžio svyravimus. Nors dažniausiai valerijonas mažina kraujospūdį (hipotenzinis poveikis), perdozavus ar esant individualiam jautrumui, gali pasireikšti priešinga reakcija – staigus kraujospūdžio kritimas, sukeliantis silpnumą, galvos svaigimą ar net nualpimą.
Be to, per didelis raminamasis poveikis gali pernelyg sulėtinti širdies ritmą (bradikardija), kas yra pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie jau vartoja vaistus širdies ritmui reguliuoti.
Sąveika su kitais vaistais – mirtinas kokteilis
Tai yra viena rimčiausių temų, kurią akcentuoja vaistininkai ir gydytojai. Valerijono lašai nėra izoliuotas produktas – patekę į organizmą, jie sąveikauja su viskuo, ką žmogus vartoja. Pavojingiausios kombinacijos yra šios:
- Raminamieji ir migdomieji vaistai (benzodiazepinai): Valerijonas sustiprina šių vaistų poveikį. Tai gali sukelti stiprų slopinimą, kvėpavimo funkcijos sutrikimus, o kraštutiniais atvejais – komą.
- Antidepresantai: Derinant su tam tikrais antidepresantais, gali pasireikšti per didelis seratonino kiekio svyravimas arba sustiprėti šalutiniai vaistų poveikiai.
- Antihistamininiai vaistai (nuo alergijos): Daugelis vaistų nuo alergijos taip pat turi slopinantį poveikį. Kartu su valerijonu šis poveikis sumuojasi, todėl žmogus gali tapti visiškai nedarbingas, mieguistas ir prarasti koordinaciją.
- Vaistai nuo epilepsijos: Valerijonas gali keisti šių vaistų efektyvumą, todėl didėja priepuolių tikimybė.
Rizika vairuotojams ir dirbantiems su mechanizmais
Gydytojai griežtai įspėja: išgėrus valerijono lašų, vairuoti negalima. Net ir nedidelė dozė lėtina reakcijos laiką, mažina budrumą ir gebėjimą susikoncentruoti. Tyrimai rodo, kad valerijono poveikis vairavimo gebėjimams gali būti prilyginamas lengvam girtumui.
Bėda ta, kad daugelis vairuotojų mano, jog „žolelės” neturi įtakos jų vairavimo įgūdžiams. Tačiau policijos pareigūnai ir medikai pabrėžia, kad įvykus eismo įvykiui ir atlikus kraujo tyrimus, rasti raminamųjų medžiagų pėdsakai gali būti vertinami kaip vairavimas apsvaigus.
Ilgalaikio vartojimo ir perdozavimo pasekmės
Nors mirtinas valerijono perdozavimas yra itin retas, lėtinis piktnaudžiavimas arba vienkartinis didelės dozės suvartojimas sukelia nemalonius simptomus, kurie dažnai vadinami „valerijono pagiriomis”.
Simptomai, rodantys, kad vartojate per daug:
- Galvos skausmas ir svaigimas: Tai vienas dažniausių šalutinių poveikių.
- Virškinimo sutrikimai: Pykinimas, pilvo spazmai.
- Paradoksalus poveikis: Vietoj ramybės žmogus jaučia padidėjusį dirglumą, nerimą, rankų drebėjimą ir visišką nemigą. Tai dažnai nutinka vartojant preparatą ilgą laiką be pertraukų.
- Kognityviniai sutrikimai: Atminties suprastėjimas, „rūkas” galvoje, sunku susikaupti atliekant kasdienes užduotis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Norėdami suteikti kuo daugiau aiškumo, pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie valerijono vartojimą.
Ar valerijono lašus galima duoti vaikams?
Dauguma pediatrų nerekomenduoja duoti valerijono spiritinių tinktūrų vaikams iki 12 metų dėl sudėtyje esančio alkoholio. Net ir tablečių forma vaikams turėtų būti skiriama tik gydytojo nurodymu, tiksliai apskaičiavus dozę, nes vaikų nervų sistema yra jautresnė ir reakcija gali būti nenuspėjama.
Kiek laiko galima vartoti valerijoną be pertraukos?
Gydytojai rekomenduoja valerijono preparatus vartoti ne ilgiau kaip 2–4 savaites. Jei per šį laiką simptomai (nemiga, nerimas) nepraeina, būtina kreiptis į specialistą. Ilgesnis vartojimas gali sukelti toleranciją (organizmas pripranta ir vaistas nebeveikia) arba šalutinius reiškinius.
Ar geriau rinktis tabletes, ar lašus?
Sveikatos požiūriu, tabletės arba kapsulės su standartizuotu valerijono ekstraktu yra saugesnis pasirinkimas nei spiritiniai lašai. Jos neturi alkoholio, todėl nedirgina skrandžio, nekelia priklausomybės nuo etanolio rizikos ir leidžia tiksliau dozuoti veikliąją medžiagą.
Ar valerijonas kenkia kepenims?
Pats valerijonas retai sukelia kepenų pažeidimus, tačiau istoriškai buvo užfiksuota atvejų, kai nekokybiški papildai arba jų derinimas su kitais vaistais sukėlė kepenų toksiškumą. Didžiausią riziką kepenims kelia ne pati žolelė, o lašuose esantis alkoholis, jei vartojamas dideliais kiekiais.
Atsakingas požiūris į nervų sistemos sveikatą
Gydytojų įspėjimai apie valerijono lašus nereiškia, kad šį preparatą reikia visiškai išmesti iš vaistinėlės. Tai reiškia, kad požiūris į jį turi keistis. Savigyda, ypač kai kalbama apie nervų sistemą ir širdies veiklą, yra slidus kelias. Jei jaučiate nuolatinį nerimą, panikos atakas ar lėtinę nemigą, valerijono lašai yra tik laikinas „pleistras”, kuris problemos neišsprendžia, o kartais gali ją ir užmaskuoti ar pabloginti.
Svarbiausia taisyklė – visada pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku, ypač jei vartojate kitus vaistus, esate vyresnio amžiaus ar turite lėtinių ligų. Augalinė kilmė neatleidžia nuo atsakomybės vartoti vaistą protingai. Rūpinimasis savo sveikata prasideda ne nuo lašų skaičiavimo, o nuo priežasties nustatymo ir profesionalios pagalbos paieškos.
