Oda yra didžiausias žmogaus organas, veikiantis kaip pirminis barjeras ir sveikatos veidrodis, todėl bet kokie jos išvaizdos pokyčiai dažnai sukelia nerimą. Pamatę naują bėrimą ant savo ar vaiko kūno, daugelis pirmiausia puola ieškoti vaizdų internete, bandydami palyginti simptomus. Nors vizualus panašumas gali suteikti pirminių užuominų, svarbu suprasti, kad bėrimai retai būna izoliuota problema – tai dažniausiai organizmo reakcija į vidinius arba išorinius dirgiklius. Gebėjimas atskirti paprastą kontaktinį dermatitą nuo gyvybei pavojingos infekcijos, tokios kaip meningokokas, gali būti gyvybiškai svarbus, todėl žinios apie bėrimų pobūdį, formą, spalvą ir lydinčius simptomus yra neįkainojamos kiekvienam.
Kaip atskirti alerginį bėrimą nuo infekcinio?
Vienas dažniausių klausimų, kylančių pamačius paraudusią odą – ar tai alergija, ar infekcija? Nors be gydytojo apžiūros diagnozuoti sunku, egzistuoja tam tikri skiriamieji bruožai, padedantys orientuotis situacijoje.
Alerginiai bėrimai dažniausiai pasižymi šiais požymiais:
- Stiprus niežulys: Tai pagrindinis alergijos palydovas. Jei bėrimas labiau niežti nei skauda, tikimybė, kad tai alerginė reakcija, yra didelė.
- Staigi pradžia: Reakcija į maistą, vaistus ar chemines medžiagas gali pasireikšti per kelias minutes ar valandas.
- Pūkšlės: Dažnai atsiranda iškilių, netaisyklingos formos raudonų dėmių, primenančių nudginimą dilgėle.
- Nėra karščiavimo: Paprastai alergijos nesukelia aukštos temperatūros, nebent tai būtų sunki sisteminė reakcija.
Tuo tarpu infekciniai bėrimai dažnai elgiasi kitaip:
- Skausmas ir jautrumas: Bėrimo vieta gali būti skausminga liečiant, tvinkčioti.
- Bendrieji simptomai: Kartu su bėrimu dažnai pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, gerklės skausmas, raumenų maudimas ar nuovargis.
- Lokalizacija: Infekciniai bėrimai gali plisti specifine tvarka (pvz., nuo galvos žemyn) arba būti lokalizuoti vienoje vietoje (pvz., aplink žaizdą).
Dilgėlinė ir kontaktinis dermatitas: dažniausios alerginės reakcijos
Kalbant apie alergijas, vizualiai ryškiausiai matoma yra dilgėlinė (urtikarija). Tai bėrimas, kuriam būdingos pūkšlės – pabrinkę, rausvi ar blyškūs odos plotai, kurie gali susilieti į didelius žemėlapius. Svarbus dilgėlinės bruožas yra migracija: vienoje vietoje pūkšlė gali išnykti, o kitoje – atsirasti per kelias valandas. Šią būklę gali sukelti maistas (riešutai, kiaušiniai), vaistai, vabzdžių įkandimai ar net stresas.
Kita dažna forma – kontaktinis dermatitas. Jis atsiranda toje vietoje, kur oda lietėsi su dirgikliu. Klasikinis pavyzdys – bėrimas ant riešo nuo laikrodžio (alergija nikeliui) arba paraudimas ant veido nuo naujo kremo. Toks bėrimas dažnai būna sausas, pleiskanojantis, gali atsirasti smulkių pūslelių, kurios vėliau trūksta ir šlapiuoja.
Virusinės infekcijos: vėjaraupiai, tymai ir kiti „vaikiški“ bėrimai
Daugelis bėrimų, ypač vaikystėje, yra virusinės kilmės. Nors suaugusieji taip pat gali jais sirgti, simptomai dažnai būna sunkesni. Svarbu atpažinti specifinius šių ligų vizualinius ženklus:
Vėjaraupiai
Tai viena lengviausiai atpažįstamų ligų. Bėrimas prasideda nuo mažų raudonų dėmelių, kurios greitai virsta iškiliomis papulėmis, o vėliau – skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis. Pūslelės subliūkšta, džiūsta ir virsta šašais. Būdingas vėjaraupių bruožas – ant kūno vienu metu galima rasti visų stadijų bėrimų (ir naujų dėmelių, ir pūslelių, ir šašų). Bėrimas labai stipriai niežti ir gali apimti visą kūną, įskaitant galvos odą ir gleivines.
Tymai
Tai itin laki infekcija. Bėrimas paprastai pasirodo 3–5 dieną po pirmųjų simptomų (aukšto karščiavimo, kosulio, slogos) pradžios. Bėrimas prasideda už ausų ir ant veido, o tada leidžiasi žemyn per kaklą, liemenį į galūnes. Dėmės yra ryškiai raudonos, gali susilieti. Skirtingai nei vėjaraupiai, tymų bėrimas rečiau būna pūslėtas, jis labiau primena dideles raudonas dėmes.
Juostinė pūslelinė
Tai tas pats virusas, kuris sukelia vėjaraupius, tačiau reaktyvuotas vėlesniame amžiuje. Bėrimas pasireiškia skausmingomis pūslelėmis, kurios išsidėsto juosta vienoje kūno pusėje (dažniausiai ant liemens ar veido). Prieš pasirodant bėrimui, žmogus toje vietoje dažnai jaučia deginantį skausmą ar dilgčiojimą.
Pavojingi signalai: meningokokas ir Laimo liga
Kai kurie odos bėrimai yra ne tik nemalonūs, bet ir signalizuoja apie mirtiną pavojų arba lėtines, sunkiai gydomas ligas. Gebėjimas juos atpažinti yra kritiškai svarbus.
Meningokokinė infekcija ir „stiklinės testas“
Pats pavojingiausias bėrimas yra hemoraginis bėrimas, būdingas meningokokinei infekcijai. Jis atsiranda dėl kraujavimo į odą. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip maži raudoni taškeliai (petechijos), kurie greitai didėja ir virsta tamsiai raudonomis arba violetinėmis dėmėmis, primenančiomis mėlynes.
Kaip atlikti stiklinės testą? Paimkite skaidrią stiklinę ir stipriai prispauskite jos šoną prie bėrimo vietos. Jei bėrimas po stikline išblykšta ar dingsta – tai greičiausiai nėra meningokokas. Tačiau jei spaudžiant bėrimas neišnyksta ir lieka aiškiai matomas per stiklą, tai yra grėsmingas ženklas. Tokiu atveju būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Laimo liga (Migruojanti eritema)
Po erkės įkandimo gali praeiti kelios savaitės, kol pasirodys bėrimas. Laimo ligai būdinga vadinamoji „migruojanti eritema“ (Erythema migrans). Tai raudona dėmė, kuri plečiasi į šonus, o jos centras dažnai (bet ne visada) lieka blyškus. Susidaro vaizdas, primenantis taikinį ar jaučio akį. Bėrimas paprastai neskauda ir neniežti, todėl jį lengva praleisti, jei jis yra sunkiai matomoje kūno vietoje (pvz., pakinklyje ar nugaroje).
Lėtinės odos ligos: žvynelinė ir atopinis dermatitas
Ne visi bėrimai yra staigūs. Lėtinės ligos pasireiškia periodiniais paūmėjimais, kurie vizualiai labai skiriasi nuo alergijų ar infekcijų.
Atopinis dermatitas (egzema) dažniausiai kankina vaikus, bet pasitaiko ir suaugusiems. Oda tampa labai sausa, paraudusi, pleiskanojanti ir itin niežtinti. Kūdikiams bėrimai dažniausiai atsiranda ant skruostų, o vyresniems vaikams ir suaugusiems – lenkiamuosiuose paviršiuose (alkūnių linkiuose, pakinkliuose, ant kaklo). Nukasymai atveria kelią antrinėms infekcijoms.
Žvynelinė (psoriazė) pasižymi aiškiomis ribomis apibrėžtais, iškiliais raudonais plotais, padengtais sidabrinės spalvos žvyneliais. Dažniausios vietos: alkūnės, keliai, galvos plaukuotoji dalis, nugaros apačia. Priešingai nei egzema, žvynelinė atrodo kaip storesnis odos sluoksnis, o bandant nukrapštyti žvynelį, gali pasirodyti kraujo taškelių.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar stresas gali sukelti odos bėrimus?
Taip, emocinis stresas yra dažnas bėrimų sukėlėjas arba lėtinių ligų (tokių kaip atopinis dermatitas ar žvynelinė) paūmėjimo priežastis. Stresas gali sukelti ir vadinamąją „streso dilgėlinę“, kuri atsiranda staiga ir gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.
Kada dėl bėrimo reikia nedelsiant kreiptis į ligoninę?
Skubios pagalbos reikia, jei bėrimą lydi:
- Sunkumas kvėpuoti, veido ar gerklės tinimas (anafilaksijos požymiai).
- Labai aukšta temperatūra ir stiprus galvos skausmas.
- Kaklo sustingimas (negalėjimas prilenkti smakro prie krūtinės).
- Bėrimas, kuris neišnyksta paspaudus (stiklinės testas).
- Bendras sąmonės sutrikimas ar didelis mieguistumas.
Ar galima tepti kremus ant bėrimo nežinant diagnozės?
Geriausia vengti stiprių vaistinių tepalų (ypač hormoninių), kol nežinoma bėrimo priežastis, nes jie gali pakeisti bėrimo vaizdą ir apsunkinti diagnozę. Saugiausia naudoti neutralius drėkinamuosius emolientus, kurie padeda atkurti odos barjerą, kol pasikonsultuosite su gydytoju.
Kaip atskirti uodo įkandimą nuo bėrimo?
Vabzdžių įkandimai dažniausiai būna pavieniai, lokalūs ir turi aiškų centrą (įkandimo vietą). Alerginiai ar infekciniai bėrimai linkę plisti didesniuose plotuose arba turi specifinį raštą. Tačiau jei žmogus yra alergiškas vabzdžių nuodams, vienas įkandimas gali sukelti plačią alerginę reakciją.
Odos priežiūra ir higiena laukiant vizito pas gydytoją
Kol laukiate gydytojo konsultacijos ar tyrimų rezultatų, svarbu tinkamai prižiūrėti pažeistą odą, kad nepablogintumėte situacijos. Pagrindinė taisyklė – niekada nekasyti bėrimo, kad ir kaip stipriai niežėtų. Kasymas pažeidžia odos vientisumą ir atveria „vartus“ bakterijoms (stafilokokams, streptokokams), kurios gali sukelti pūlingą uždegimą. Jei niežulys nepakeliamas, galima naudoti vėsius kompresus arba nereceptinius antihistamininius vaistus, kurie padeda sumažinti diskomfortą.
Taip pat svarbu peržiūrėti higienos įpročius. Prausimuisi naudokite drungną, o ne karštą vandenį, nes karštis plečia kraujagysles ir gali sustiprinti uždegimą bei niežulį. Venkite agresyvių muilų su kvapikliais ir dažikliais; rinkitės priemones, skirtas jautriai ar alergiškai odai. Nusiprausę odą ne trinkite rankšluosčiu, o švelniai nusausinkite tapšnodami. Drabužiai turėtų būti laisvi, pagaminti iš natūralių pluoštų, pavyzdžiui, medvilnės, kad oda galėtų kvėpuoti ir nebūtų papildomai dirginama trinties.
