Kartumas burnoje: kokias ligas išduoda šis simptomas?

Ar kada nors pabudote ryte jausdami nemalonų, kartų skonį burnoje, nors iš vakaro nevalgėte nieko aštraus ar neįprasto? O gal šis pojūtis lydi jus visą dieną, keisdamas mėgstamo maisto ir gėrimų skonį? Kartumas burnoje, mediciniškai vadinamas disgeuzija (skonio sutrikimu), yra gana dažnas reiškinys, kurį daugelis linkę ignoruoti arba „nurašyti” prastai burnos higienai. Nors neretai priežastis iš tiesų yra banali ir lengvai pašalinama, nuolatinis ar periodiškai pasikartojantis kartumo pojūtis gali būti organizmo siunčiamas signalas apie rimtesnius vidaus organų sutrikimus, medžiagų apykaitos problemas ar net infekcijas. Svarbu suprasti, kad skonis yra sudėtinga jutiminė sistema, o jos sutrikimai dažnai atspindi bendrą organizmo būklę.

Gastroezofaginis refliuksas (GERL) ir tulžies problemos

Viena dažniausių nuolatinio kartumo burnoje priežasčių yra virškinamojo trakto sutrikimai. Gastroezofaginis refliuksas (GERL) pasireiškia, kai skrandžio turinys, kuriame gausu rūgščių, pakyla į stemplę. Nors dažniausiai GERL asocijuojasi su rėmeniu (deginimo jausmu krūtinėje), daugelis žmonių patiria ir vadinamąjį „tylųjį refliuksą”, kurio pagrindinis simptomas gali būti būtent nemalonus, rūgštus ar kartus skonis burnoje, ypač rytais ar po valgio.

Tačiau dar intensyvesnį kartumą sukelia tulžies refliuksas. Skirtingai nei skrandžio rūgštis, tulžis yra žalsvai gelsvas skystis, kurį gamina kepenys virškinimui. Jei sutrinka vožtuvo tarp skrandžio ir plonosios žarnos veikla, tulžis patenka į skrandį, o iš ten – į stemplę ir burną. Tai sukelia itin stiprų, sunkiai nuplaunamą kartumo pojūtį, kurį dažnai lydi pykinimas.

Burnos higiena ir stomatologinės ligos

Nors tai gali skambėti akivaizdžiai, daugelis žmonių neįvertina, kaip burnos ertmės sveikata veikia skonio receptorius. Prasta burnos higiena sudaro idealias sąlygas bakterijų dauginimuisi. Šios bakterijos skaido maisto likučius ir išskiria sieros junginius, kurie sukelia ne tik blogą kvapą, bet ir kartų poskonį.

Pagrindinės stomatologinės problemos, sukeliančios šį simptomą:

  • Gingivitas ir periodontitas: Dantenų uždegimai skatina bakterijų kaupimąsi dantenų kišenėse, kurios tampa infekcijos židiniais.
  • Liežuvio apnašos: Liežuvis yra tarsi kilimas, kuriame kaupiasi mikrobai. Jei valant dantis nenuvalomas liežuvis, ant jo susidariusios apnašos gali iškreipti skonio suvokimą.
  • Seni dantų protezai ar plombos: Netinkamai pritaikyti protezai ar yrančios plombos tampa terpe bakterijoms, kurias sunku pašalinti įprastu dantų šepetėliu.

Kserostomija arba burnos sausumas

Seilės atlieka kritinį vaidmenį ne tik virškinant maistą, bet ir valant burnos ertmę bei reguliuojant bakterijų pusiausvyrą. Kserostomija – tai būklė, kai seilių liaukos gamina nepakankamai seilių. Kai burna išdžiūsta, sutrinka natūralus apsivalymo procesas, pakinta burnos pH ir suaktyvėja tam tikros bakterijos.

Sausumas ir jį lydintis kartumas dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau jį gali sukelti ir dehidratacija, kvėpavimas per burną (pavyzdžiui, dėl užgulusios nosies miegant) arba tam tikrų vaistų vartojimas. Be seilių maisto skonis tampa ne tik blankesnis, bet ir įgauna metalo ar kartumo prieskonį.

Vaistų ir maisto papildų šalutinis poveikis

Labai dažnai kartumas burnoje atsiranda pradėjus vartoti naujus medikamentus. Kai kurie vaistai turi savybę išsiskirti į seiles, tiesiogiai keisdami skonį, arba veikti smegenų centrus, atsakingus už skonio suvokimą. Tai ypač būdinga šioms vaistų grupėms:

  1. Antibiotikai: Tetraciklinų grupės vaistai, metronidazolas ir klaritromicinas yra gerai žinomi dėl to, kad sukelia metalo ar kartumo skonį, kuris išlieka visą vartojimo kursą.
  2. Širdies ir kraujagyslių vaistai: Tam tikri vaistai nuo aukšto kraujospūdžio ar aritmijos gali sukelti disgeuziją.
  3. Psichotropiniai vaistai: Antidepresantai, raminamieji vaistai ir vaistai nuo nerimo dažnai sukelia burnos sausumą, kuris netiesiogiai lemia kartumą.
  4. Maisto papildai: Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, vario, geležies ar chromo, gali palikti stiprų metalo poskonį, ypač jei jie vartojami nevalgius.

Kepenų funkcijos sutrikimai

Liaudyje paplitusi nuomonė, kad kartumas burnoje rodo kepenų problemas, turi medicininį pagrindą, nors tai nėra vienintelis ar pagrindinis simptomas. Kepenys yra pagrindinis organizmo filtras. Kai jos negali efektyviai šalinti toksinų arba kai sutrinka tulžies nutekėjimas, organizme kaupiasi medžiagos, galinčios paveikti skonio receptorius.

Hepatitas, kepenų suriebėjimas ar cirozė vėlyvesnėse stadijose gali pasireikšti amoniako kvapu iš burnos ir nuolatiniu kartumu. Tačiau paprastai šias ligas lydi ir kiti simptomai: nuovargis, odos ar akių obuolių pageltimas, skausmas dešinėje pašonėje ir virškinimo sutrikimai.

Hormoniniai pokyčiai ir nėštumas

Moterims skonio pokyčiai dažnai yra susiję su hormonų svyravimais. Nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, smarkiai padidėjęs estrogeno ir progesterono kiekis gali sukelti disgeuziją. Daugelis nėščiųjų skundžiasi, kad jaučia metalo ar kartų skonį, net kai nieko nevalgo. Gera žinia ta, kad šis simptomas paprastai yra laikinas ir išnyksta savaime po gimdymo arba antrojo trimestro metu.

Panašūs pojūčiai gali atsirasti ir menopauzės metu. Sumažėjęs estrogeno kiekis gali sukelti „degančios burnos sindromą” – būklę, kuriai būdingas ne tik skausmas ar deginimas, bet ir nuolatinis kartumas.

„Kedro riešutų sindromas”

Tai gana specifinė, bet įdomi priežastis. Kai kurie žmonės, suvalgę kedro riešutų, po 12–48 valandų pradeda jausti stiprų kartumą burnoje kiekvieną kartą, kai valgo bet kokį kitą maistą. Šis reiškinys vadinamas „kedro riešutų sindromu” (angl. Pine Mouth). Nors mokslininkai vis dar tiria tikslią priežastį, manoma, kad tai susiję su tam tikra riešutų rūšimi arba jų oksidacija. Ši būklė nėra pavojinga sveikatai, tačiau gali būti labai varginanti ir trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

Lėtinės ligos ir sisteminiai sutrikimai

Kartumas taip pat gali būti sisteminių ligų palydovas. Pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ir seilėse sudaro palankias sąlygas grybelinėms infekcijoms (pienligei) burnoje, kurios keičia skonį. Be to, inkstų nepakankamumas lemia toksinų kaupimąsi kraujyje, kas taip pat gali pasireikšti nemaloniu skoniu.

Taip pat verta paminėti stresą ir nerimą. Psichologinė įtampa keičia organizmo atsaką, gali padidinti skrandžio rūgštingumą ir sumažinti seilių išsiskyrimą, taip sukurdama „streso kartumą”.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar kartumas burnoje gali būti COVID-19 simptomas?

Taip, skonio ir uoslės praradimas arba jų iškraipymas yra vienas iš specifinių COVID-19 simptomų. Kai kuriems pacientams virusas pažeidžia skonio receptorius, todėl maistas gali atrodyti beskonis, sūrus arba kartus. Šis simptomas gali išlikti net ir pasveikus nuo ūminės infekcijos.

Kodėl jaučiu kartumą sportuodamas?

Intensyvaus sporto metu gali padidėti spaudimas pilvo ertmėje, o tai gali išprovokuoti nedidelį skrandžio rūgščių refliuksą, net jei paprastai nejaučiate rėmens. Be to, sportuojant per burną netenkama daug skysčių, burna džiūsta, todėl seilės tampa klampios ir pakinta skonis.

Ar galima kartumą panaikinti valgant saldumynus?

Saldumynai ar kramtomoji guma tik laikinai užmaskuoja problemą. Iš tiesų, cukrus gali net pabloginti situaciją, jei kartumo priežastis yra bakterijų dauginimasis arba grybelinė infekcija, nes cukrus yra pagrindinis šių mikroorganizmų maistas.

Kada dėl kartumo reikėtų sunerimti?

Jei kartumas nėra susijęs su konkrečiu maistu ar vaistais ir nepraeina kruopščiai išsivalius dantis bei liežuvį, verta stebėti save. Sunerimti reikėtų, jei kartumą lydi svorio kritimas, rijimo sutrikimai, nuolatinis nuovargis, karščiavimas ar gelta.

Natūralūs būdai ir gyvenimo būdo pokyčiai simptomams lengvinti

Prieš skubant pas gydytoją, jei nėra kitų nerimą keliančių simptomų, galima pabandyti situaciją pagerinti paprastais gyvenimo būdo pokyčiais. Pirmiausia, būtina užtikrinti pakankamą skysčių kiekį – gerkite daug vandens, kad skatintumėte seilių gamybą ir „nuplautumėte” toksinus bei bakterijas. Vanduo su citrina taip pat gali padėti neutralizuoti nemalonų skonį ir stimuliuoti seilių liaukas, tačiau nereikėtų piktnaudžiauti rūgštimis, jei įtariate refliuksą.

Antras svarbus žingsnis – mitybos peržiūra. Venkite riebaus, aštraus maisto, kavos ir alkoholio, ypač likus kelioms valandoms iki miego, kad sumažintumėte rūgščių kilimo riziką. Valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau. Taip pat rekomenduojama atnaujinti burnos higienos priemones: pakeisti dantų šepetėlį, naudoti tarpdančių siūlą ir specialų liežuvio valiklį. Jei šios priemonės nepadeda per 1–2 savaites arba simptomai stiprėja, vizitas pas šeimos gydytoją ar gastroenterologą yra būtinas tiksliai diagnozei nustatyti.