Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname nuolatinio skubėjimo, neapibrėžtumo ir streso, daugelis žmonių ieško greitų būdų nusiraminti. Lietuvoje ši tendencija yra ypač ryški – vaistinės dažnai tampa pirma stotele, kai žmogus susiduria su nemiga, nerimu ar panikos atakomis. Tačiau vaistininkai pastebi nerimą keliančią tendenciją: užuot sprendę problemų priežastis, gyventojai linkę užsiimti savigyda, dažnai pasirinkdami netinkamus preparatus arba vartodami juos neteisingai. Nors raminamieji vaistai gali būti veiksminga trumpalaikė pagalba, netinkamas jų vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, apie kuriuos daugelis nė nesusimąsto pirkdami spalvingą dėžutę be recepto ar vartodami gydytojo anksčiau išrašytus likučius.
Kodėl lietuviai taip dažnai griebiasi tablečių?
Psichikos sveikatos specialistai ir vaistininkai sutartinai teigia, kad Lietuvoje vis dar vyrauja „stebuklingos piliulės“ kultas. Susidūrus su emociniais sunkumais, dideliu darbo krūviu ar tarpasmeniniais konfliktais, natūrali organizmo reakcija yra stresas. Tačiau vietoje to, kad būtų bandoma keisti gyvenimo būdą, darbo režimą ar kreiptis į psichologą, dažnas lietuvis pasirenka paprastesnį kelią – slopinti simptomus vaistais.
Vaistininkai pastebi, kad pirkėjai dažnai prašo „ko nors stipresnio“, nes augaliniai preparatai jiems atrodo neveiksmingi. Čia ir slypi pirmoji problema: noras visiškai eliminuoti nerimą, kuris tam tikrais atvejais yra natūrali ir netgi reikalinga organizmo reakcija. Nuolatinis noras jaustis „ramiai“ dirbtinėmis priemonėmis veda prie pavojingos ribos, kai organizmas praranda gebėjimą pats reguliuoti emocijas.
Didžioji klaida: „širdies lašai“ ir senosios kartos vaistai
Viena didžiausių ir pavojingiausių klaidų, kurią įvardija vaistininkai, yra beatodairiškas senosios kartos preparatų, liaudyje dažnai vadinamų tiesiog „širdies lašais“, vartojimas. Daugelis vyresnės kartos, o neretai ir jaunesnių žmonių, šiuos vaistus laiko visiškai nekaltais, nes jie dažnai parduodami be recepto ir turi stiprų augalinį kvapą.
Tačiau realybė yra kitokia. Daugelio šių populiarių lašų sudėtyje yra ne tik vaistažolių ekstraktų, bet ir fenobarbitalio. Tai yra psichotropinė medžiaga, kuri:
- Greitai sukelia priklausomybę;
- Ilgainiui blogina atmintį ir kognityvines funkcijas;
- Gali maskuoti tikrąsias širdies ar nervų sistemos ligas;
- Kaupiasi organizme, sukeldama lėtinį apsinuodijimą (kuris pasireiškia mieguistumu, depresija, koordinacijos sutrikimais).
Vaistininkė įspėja, kad daugelis lietuvių šiuos lašus vartoja ne kaip vaistą, o kaip kasdienį ritualą prieš miegą, net nesuprasdami, kad vystosi cheminė priklausomybė. Nutraukus vartojimą, nerimas sugrįžta su dviguba jėga, o tai skatina vėl griebtis buteliuko – taip užsidaro ydingas ratas.
Augaliniai preparatai: ar jie visada saugūs?
Kita dažna klaida – manymas, kad jei preparatas yra augalinis („žolelės“), jį galima vartoti bet kokiais kiekiais ir derinti su bet kuo. Nors valerijonas, melisa, sukatžolė ar pasiflora yra saugesnės alternatyvos nei cheminiai raminamieji, jie taip pat turi savo rizikų.
Pavyzdžiui, jonažolė, kuri dažnai naudojama nuotaikai gerinti, yra vienas iš pavojingiausių augalų sąveikos su kitais vaistais prasme. Ji gali visiškai neutralizuoti kontraceptinių tablečių, kraują skystinančių vaistų ar net vaistų nuo širdies ligų poveikį. Todėl vaistininkai griežtai rekomenduoja: prieš pirkdami net ir paprasčiausią žolelių arbatą ar maisto papildą nervams raminti, būtinai informuokite specialistą apie visus kitus vartojamus vaistus.
Benzodiazepinai: trumpalaikė pagalba ar ilgalaikiai spąstai?
Kalbant apie receptinius raminamuosius vaistus (dažniausiai benzodiazepinus), Lietuvoje stebima dar viena skaudi problema – savavališkas vartojimo termino pratęsimas. Šios grupės vaistai yra skirti tik trumpalaikiam (dažniausiai iki 2–4 savaičių) ūminio nerimo ar nemigos gydymui.
Tačiau realybėje vaistininkai dažnai susiduria su pacientais, kurie šiuos vaistus vartoja mėnesius ar net metus. Pagrindinė klaida čia yra tolerancijos ignoravimas. Organizmas gana greitai pripranta prie dozės, todėl tam pačiam raminamajam efektui pasiekti reikia vis didesnio vaisto kiekio. Tai tiesus kelias į sunkią priklausomybę, kurią gydyti tenka jau su toksikologų ir psichiatrų pagalba.
Kokie yra perteklinio raminamųjų vartojimo požymiai?
Jei nerimaujate dėl savo ar artimųjų vaistų vartojimo įpročių, atkreipkite dėmesį į šiuos signalus:
- Be vaistų neįmanoma užmigti ar nusiraminti;
- Nuolat didinama dozė, nes įprasta „nebeveikia“;
- Atsiranda „atsargų kaupimo“ elgsena – nerimas, kad vaistai gali baigtis;
- Dienos metu jaučiamas nuolatinis mieguistumas, sulėtėjusi reakcija;
- Atminti tampa „skylėta“, sunku susikaupti.
Saugios alternatyvos ir teisingas požiūris
Vaistininkė pabrėžia, kad vaistai neturėtų būti pirmas pasirinkimas, nebent situacija yra kritinė. Dažnai žmonės daro klaidą ignoruodami mikroelementų trūkumą. Pavyzdžiui, lėtinis magnis trūkumas gali sukelti nervingumą, raumenų mėšlungį ir širdies plakimo sutrikimus. Kokybiški magnio preparatai (ypač citrato ar glicinato formos) kartu su B grupės vitaminais gali žymiai pagerinti nervų sistemos būklę be rizikos priprasti.
Taip pat labai svarbi miego higiena. Daugelis lietuvių geria raminamuosius, bet tuo pačiu metu vakarais geria kofeiną, naršo telefone (mėlynoji ekranų šviesa blokuoja melatonino gamybą) ar eina miegoti nereguliariu laiku. Jokie vaistai negali kompensuoti netvarkingo gyvenimo būdo žalos.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai vaistinėje užduodamus klausimus apie raminamuosius preparatus.
Ar galiu vairuoti išgėręs raminamųjų vaistų?
Tai priklauso nuo vaisto tipo. Jei vartojate cheminius raminamuosius (benzodiazepinus) ar vaistus su fenobarbitaliu, vairuoti draudžiama, nes šie vaistai lėtina reakciją panašiai kaip alkoholis. Vartojant augalinius preparatus (valerijoną, melisą), būtina stebėti savo savijautą, nes didelės dozės taip pat gali sukelti mieguistumą.
Ar melatoninas yra raminamasis vaistas?
Ne visai. Melatoninas yra hormonas, reguliuojantis miego ir būdravimo ritmą. Jis padeda užmigti, bet neveikia raminančiai (ansiolitiškai) taip, kaip cheminiai vaistai. Jis tinkamiausias esant laiko juostų pakeitimo sindromui arba sutrikusiam miego režimui, bet ne nerimui gydyti.
Kiek laiko galima vartoti žolelių lašus?
Nors augaliniai preparatai saugesni, nerekomenduojama jų vartoti nuolatos be pertraukų. Paprastai rekomenduojamas kursas yra 2–4 savaitės. Jei per šį laiką simptomai nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją, o ne tęsti savigydą.
Ar galima derinti raminamuosius su alkoholiu?
Griežtai ne. Alkoholis stiprina raminamųjų vaistų poveikį, todėl gali kilti pavojus gyvybei (kvėpavimo centro slopinimas), netikėtas sąmonės netekimas ar sunkus apsinuodijimas. Tai galioja tiek cheminiams, tiek augaliniams preparatams.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Svarbu suprasti, kad vaistininkas gali patarti tik dėl simptominio, trumpalaikio gydymo. Yra tam tikrų situacijų, kai savigyda tampa ne tik neveiksminga, bet ir pavojinga. Pagrindinė taisyklė, kurią turėtų atsiminti kiekvienas – jei nerimas, nemiga ar įtampa trukdo kasdieniam gyvenimui (darbui, santykiams, mokslams) ir tai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, vaistinėje parduodami preparatai problemos neišspręs.
Be to, fiziniai simptomai, tokie kaip skausmas krūtinėje, dusulys, nuolatinis galvos svaigimas ar tirpstančios galūnės, gali būti ne tik streso, bet ir rimtų kardiologinių ar neurologinių ligų požymis. Tokiais atvejais bandymas „nusiraminti“ lašais gali kainuoti brangų laiką, reikalingą tikslios diagnozės nustatymui. Todėl, užuot ieškojus stebuklingo vaisto, geriausia investicija į savo sveikatą yra profesionali gydytojo konsultacija ir priežasčių, o ne pasekmių, gydymas.
