Betatestavimas daugeliui skamba kaip smagus būdas pirmiems išbandyti naujus produktus, programėles ar paslaugas. Iš dalies taip ir yra: testuotojai dažnai gauna prieigą prie naujovių anksčiau nei visi kiti, kartais – nemokamai, kartais su papildomomis privilegijomis. Tačiau betatestavimas nėra vien „paspaudžiau kelis mygtukus ir parašiau, kad patiko“. Kūrėjams tai yra vienas svarbiausių etapų prieš paleidžiant produktą plačiajai auditorijai, o testuotojams – galimybė įgyti patirties, susikurti reputaciją ir net atsiverti duris į ilgalaikį bendradarbiavimą su įmonėmis.
Kas iš tiesų yra betatestavimas
Betatestavimas yra produktų tikrinimo etapas, kai sprendimas jau veikia, bet dar nėra pilnai „šlifuotas“ arba nėra išbandytas realiose situacijose. Kūrėjų komanda viduje gali atlikti daugybę testų, tačiau realūs vartotojai elgiasi kitaip: turi skirtingus įrenginius, skirtingus įpročius, skirtingas interneto sąlygas, kitokias darbo eigos schemas. Būtent šioje vietoje betatestavimas atskleidžia, kas nebuvo numatyta. Kartais tai būna techninės klaidos, kartais – neaiškus mygtukas, nelogiškas žingsnis, paini registracija ar net per daug informacijos viename ekrane.
Dažnai betatestavimas apima ne tik klaidų paiešką, bet ir patirties vertinimą. Kūrėjams svarbu suprasti, ar žmogus intuityviai randa tai, ko reikia, ar nepraranda kantrybės, ar nepameta konteksto. Tai reiškia, kad net ir „neaptikau bugų“ gali būti vertingas atsakymas, jei kartu pateikiate, kaip naudojote produktą, kas buvo patogu, o kas ne.
Kokius produktus dažniausiai testuoja betatestuotojai
Populiariausi yra programėlių ir žaidimų testai, nes šiose srityse atnaujinimai vyksta nuolat, o vartotojų patirtys labai skiriasi. Tačiau betatestavimas seniai išėjo už IT ribų. Testuojami fiziniai produktai, buitinė technika, prenumeratos paslaugos, maisto produktai, kosmetika, net naujos parduotuvės pristatymo schemos. Skirtumas tas, kad skaitmeniniai produktai leidžia greitai pataisyti klaidas, o fiziniuose produktuose svarbu anksti pamatyti rizikas, kad nereikėtų brangiai taisyti vėliau.
Testavimų formatas gali būti įvairus: nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Kartais reikia atlikti konkrečias užduotis, pavyzdžiui, užsiregistruoti, susieti paskyras, atlikti pirkimą, naudotis funkcija kelias dienas iš eilės. Kartais prašoma užpildyti anketą, įrašyti trumpą komentarą, atsiųsti ekrano nuotraukų ar video įrašą. Kuo rimtesnis produktas, tuo labiau struktūruotas būna testavimas.
Ko kūrėjai tikisi iš gero testuotojo
Geras testuotojas pirmiausia yra patikimas. Tai reiškia, kad jis atliks tai, ką pažadėjo, ir pateiks grįžtamąjį ryšį laiku. Kūrėjų komandos dažnai dirba pagal grafiką, todėl pavėluotas atsiliepimas gali tiesiog nebespėti į patekimą į naują versiją. Antra, svarbu konkretumas. Vietoje „neveikia“ geriau parašyti: „Bandžiau prisijungti su Google paskyra, po patvirtinimo grįžta į pradžios ekraną, kartojasi 3 kartus, įrenginys – Android, programos versija – X.“ Tokia informacija yra aukso vertės.
Trečia, vertinamas gebėjimas matyti produktą plačiau. Kartais testuotojas pastebi, kad klaidos nėra, bet vartotojo kelias yra per ilgas, per daug žingsnių, per daug trukdžių. Tokie pastebėjimai gali iš esmės pagerinti produktą. Kūrėjai mėgsta testuotojus, kurie ne tik „gaudo bugus“, bet ir padeda suprasti vartotoją.
Kaip pradėti, jei neturite patirties
Pradėti galima labai paprastai: susiraskite kelias platformas ar bendruomenes, kuriose ieškoma testuotojų, ir rinkitės mažesnius projektus. Maži testai leidžia greičiau suprasti, kaip rašyti atsiliepimus, ko prašo kūrėjai, kaip pateikti informaciją. Dažnai net ir paprastas, aiškiai parašytas pastebėjimas išskiria jus iš kitų. Jei atliksite kelis testus atsakingai, pradėsite gauti kvietimų ir į didesnes programas.
Labai padeda susikurti „testuotojo profilį“: kokius įrenginius turite, kokias platformas naudojate, kokiomis kalbomis galite testuoti, kokiose srityse turite patirties. Pavyzdžiui, jei dirbate su finansais, galite gerai suprasti mokėjimų logiką. Jei esate aktyvus sportuojantis žmogus, galite gerai testuoti sveikatingumo programėles. Net hobiai kartais tampa pranašumu.
Kaip rašyti grįžtamąjį ryšį, kad jis būtų vertingas
Geras grįžtamasis ryšys turi struktūrą. Pradėkite nuo konteksto: ką bandėte padaryti. Tada – kas įvyko, kas turėjo įvykti, ir kaip tai pakartoti. Jei tai techninė klaida, nurodykite įrenginį, naršyklę ar programos versiją. Jei tai patirties problema, aprašykite, kodėl buvo neaišku: „Nežinojau, ar mygtukas patvirtina ar atšaukia, nes tekstas per bendras.“ Kartais verta pasiūlyti alternatyvą, bet svarbiausia – aiškiai įvardinti problemą.
Dar viena vertinga praktika – skirti prioritetą. Ne viskas yra vienodai svarbu. Jei kritinė klaida blokuoja prisijungimą, tai turi būti pažymėta kaip kritinė. Jei tai kosmetinis neatitikimas, galima pažymėti kaip mažos svarbos. Kūrėjai taip greičiau priima sprendimus, ką taisyti pirmiausia.
Ar betatestavimas tikrai gali būti „nemokamas produktas“
Kai kuriose programose testuotojai iš tiesų gauna produktą nemokamai arba gauna nemokamą prieigą, prenumeratą, nuolaidą ar dovanų kortelę. Tačiau čia svarbu atskirti du dalykus: testavimas yra darbas, net jei jis malonus, ir jūs mainais suteikiate laiką bei pastangas. Jei programa siūlo „nemokamai visiems be jokio grįžtamojo ryšio“, dažnai tai nėra betatestavimas, o tiesiog marketingo kampanija. Tikras betatestavimas paprastai turi aiškias užduotis ir aiškų atsiliepimo kanalą.
Jeigu norite rasti aiškesnių kelių, kaip tai veikia praktikoje, pravartu peržvelgti informaciją apie betatestavimas ir tipines situacijas, kai testuotojai gauna produktus ar paslaugas mainais už kokybišką grįžtamąjį ryšį.
Dažniausios klaidos, kurios sugadina testuotojo reputaciją
Didžiausia klaida – dingti be žinios. Jei jau užsiregistravote, bet nebeturite laiko, geriau parašyti, kad nespėjate. Kūrėjai tai supras, o reputacija liks. Kita klaida – labai bendri atsiliepimai be detalių. „Patiko“ arba „nepatiko“ be paaiškinimo yra beveik nenaudinga. Trečia klaida – įsivaizduoti, kad betatestavimas yra vieta ginčams. Net jei kažkas erzina, rašykite ramiai ir konstruktyviai. Kūrėjams svarbu problemos esmė, o ne emocijos.
Taip pat verta saugotis konfidencialumo. Kai kurie testavimai vyksta su taisykle, kad negalima viešai dalintis ekrano nuotraukomis ar informacija. Jei pažeidžiate šią taisyklę, galite ne tik būti pašalinti iš programos, bet ir prarasti galimybę patekti į kitas testavimo programas ateityje.
Kaip betatestavimas gali tapti įdomiu hobiu ar net karjeros žingsniu
Dalis žmonių pradeda nuo smalsumo, o vėliau supranta, kad jiems patinka analizuoti, pastebėti detales, aiškiai aprašyti problemas. Tai yra labai vertingi įgūdžiai. Ilgainiui betatestavimas gali išmokyti mąstyti struktūruotai, suprasti vartotojo kelią, atpažinti, kur dingsta logika. Tokia patirtis praverčia ne tik testavimo srityje, bet ir produktų valdyme, klientų aptarnavime, net rinkodaroje.
Jei norite, kad betatestavimas būtų ne atsitiktinis užsiėmimas, o nuosekli veikla, susikurkite asmeninę sistemą: turėkite užrašus, kokius testus atlikote, ką pastebėjote, kaip pateikėte atsiliepimus. Kartais tai tampa jūsų „portfolio“, kurį galima parodyti, kai norėsite prisijungti prie rimtesnių programų ar net pretenduoti į darbą.
Testuotojo rutina, kuri padeda išlikti patikimu
Patikimi testuotojai dažniausiai turi paprastą rutiną: skiria konkretų laiką testui, užsirašo pastebėjimus iš karto, pateikia atsiliepimą tą pačią dieną, kai problema dar šviežia. Jie testuoja ne tik „kai patogu“, bet ir tada, kai reikia patikrinti scenarijų kelis kartus, kad būtų aišku, ar tai vienkartinis sutrikimas, ar sisteminė klaida. Toks požiūris kuria pasitikėjimą ir atveria kelią į vis įdomesnius projektus.
