Hemorojus yra viena iš tų sveikatos temų, apie kurias vis dar vengiama kalbėti garsiai, nors statistika rodo, kad su šia problema susiduria didžioji dalis suaugusiųjų populiacijos. Dažnai žmonės kenčia tylėdami, bando gydytis patys liaudiškomis priemonėmis ir pas gydytoją apsilanko tik tada, kai skausmas tampa nepakeliamas arba gyvenimo kokybė drastiškai suprastėja. Tačiau medicinos specialistai pabrėžia, kad ankstyva diagnostika ir supratimas apie tai, kas vyksta jūsų organizme, gali padėti išvengti sudėtingų operacijų ir ilgų gijimo procesų. Svarbu suprasti, kad tai nėra gėdingas susirgimas, o anatominis pokytis, kurį galima ir reikia valdyti.
Kas anatomiškai yra hemorojus?
Daugelis žmonių klysta manydami, kad hemorojus yra kažkoks naujas darinys, atsiradęs ten, kur jo neturėtų būti. Iš tiesų, hemorojiniai mazgai yra natūrali kiekvieno žmogaus anatomijos dalis. Tai kraujagyslių (venų ir arterijų) rezginiai, esantys tiesiosios žarnos pabaigoje ir išangės kanale. Sveiko žmogaus organizme šios „pagalvėlės“ atlieka labai svarbią funkciją – jos padeda sandariai uždaryti išangę ir kontroliuoti tuštinimosi procesą, apsaugodamos nuo nevalingo dujų ar skystų išmatų pratekėjimo.
Liga prasideda tada, kai šie kraujagyslių rezginiai dėl įvairių priežasčių padidėja, išsiplečia, nusileidžia žemyn ar net iškrenta į išorę. Mediciniškai tai vadinama hemorojine liga, tačiau buitinėje kalboje tiesiog naudojamas terminas „hemorojus“. Kai kraujotaka šiuose mazguose sutrinka, kraujas negali lengvai nutekėti, todėl susidaro sąstovis, sienelės išsitempia, tampa pažeidžiamos ir pradeda kraujuoti ar skaudėti.
Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai
Gydytojai proktologai išskiria keletą pagrindinių veiksnių, kurie lemia hemorojinių mazgų padidėjimą. Dažniausiai tai yra kompleksinė problema, susijusi su gyvenimo būdu ir paveldimumu. Pagrindinė fiziologinė priežastis – padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje ir dubens srityje.
- Lėtinis vidurių užkietėjimas: Tai vienas dažniausių kaltininkų. Stiprus stanginimasis tuštinimosi metu sukelia didžiulį spaudimą veniniams rezginiams.
- Sėdimas gyvenimo būdas: Ilgas sėdėjimas (ypač biuro darbuotojams ar vairuotojams) trikdo kraujotaką mažajame dubenyje.
- Mitybos ypatumai: Maistas, kuriame trūksta skaidulų, ir nepakankamas skysčių vartojimas lemia kietas išmatas, kurios traumuoja išangės kanalą.
- Nėštumas ir gimdymas: Augantis vaisius spaudžia dubens venas, o stanginimasis gimdymo metu dažnai sukelia ūmų hemorojų.
- Sunkus fizinis darbas: Nuolatinis sunkių svorių kilnojimas (tiek darbe, tiek sporto salėje) didina intraabdominalinį spaudimą.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Nors hemorojus dažniausiai nėra gyvybei pavojinga būklė, jo simptomai gali būti labai panašūs į kitų, daug rimtesnių ligų, įskaitant storosios žarnos vėžį, požymius. Todėl savidiagnostika gali būti pavojinga. Štai simptomai, kuriuos pastebėjus būtina kreiptis į gydytoją:
Kraujavimas tuštinimosi metu
Tai dažniausias hemorojaus simptomas. Paprastai kraujas būna šviesiai raudonos spalvos, pasirodo tuštinimosi pabaigoje, gali būti matomas ant tualetinio popieriaus ar klozete. Svarbu: Nors šviesus kraujas dažniausiai rodo problemą išangės kanale, bet koks kraujavimas iš virškinamojo trakto reikalauja gydytojo įvertinimo, kad būtų atmesta onkologinė liga.
Skausmas ir diskomfortas
Vidinis hemorojus dažniausiai nesukelia skausmo, nebent jis komplikuojasi (pvz., užstringa). Tuo tarpu išorinis hemorojus, ypač jei susiformuoja trombas (kraujo krešulys mazge), sukelia stiprų, ūmų skausmą, kuris trukdo sėdėti ar vaikščioti. Nuolatinis maudimas ar tempimo jausmas taip pat neturėtų būti ignoruojamas.
Mazgų iškritimas (prolapsas)
Jaučiamas guzelis ar darinys išangės srityje, kuris gali atsirasti tuštinimosi metu ir vėliau savaime sugrįžti į vidų, arba likti išorėje, yra aiškus pažengusios ligos požymis. Tai sukelia higienos problemų, tepimą ir odos sudirginimą.
Hemorojaus stadijos: kaip vystosi liga?
Gydytojai skirsto hemorojų į keturias stadijas, kurios nulemia ir gydymo taktiką. Supratimas, kurioje stadijoje esate, gali padėti motyvuoti kreiptis pagalbos anksčiau.
- Pirmoji stadija: Mazgai šiek tiek padidėję, matomi tik apžiūros metu (anoskopija). Pagrindinis simptomas – neskausmingas kraujavimas. Iškritimo nėra.
- Antroji stadija: Tuštinimosi metu mazgai iškrenta į išorę, tačiau baigus tuštintis jie savaime sugrįžta atgal į tiesiąją žarną.
- Trečioji stadija: Mazgai iškrenta tuštinantis ar keliant sunkumus ir patys nebegrįžta – juos reikia sugrąžinti ranka. Tai sukelia didelį diskomfortą.
- Ketvirtoji stadija: Mazgai yra nuolat iškritę ir jų neįmanoma sugrąžinti į vidų net mechaniškai. Šioje stadijoje dažnai pasireiškia komplikacijos, tokios kaip trombozė ar uždegimas.
Modernūs gydymo metodai
Laikai, kai vienintelis gydymo būdas buvo skausminga operacija su ilgu gijimu, jau praeityje. Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę mažai invazinių metodų, ypač jei kreipiamasi ankstyvose stadijose.
Konservatyvus gydymas: Pradinėse stadijose dažnai užtenka mitybos korekcijos, skaidulų kiekio didinimo, pakankamo skysčių vartojimo ir vietinių preparatų (žvakučių, tepalų), kurie mažina uždegimą ir stiprina kraujagyslių sieneles.
Mažai invazinės procedūros: Tai procedūros, atliekamos ambulatoriškai, be narkozės ir be nedarbingumo lapelio. Populiariausios yra guminiai žiedai (ligatūros), kuriais užspaudžiamas mazgo pagrindas, ir jis tiesiog nudžiūsta bei nukrenta. Taip pat taikoma skleroterapija (specialių vaistų suleidimas į mazgą) ar lazerinė koaguliacija.
Chirurginis gydymas: Operacija (hemoroidektomija) dažniausiai siūloma tik esant 3-4 stadijai arba kai kiti metodai neefektyvūs. Net ir chirurgijoje vis dažniau naudojami lazeriai ar ultragarsiniai skalpeliai, kurie mažina pooperacinį skausmą ir greitina gijimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar tiesa, kad sėdėjimas ant šalto paviršiaus sukelia hemorojų?
Tai populiarus mitas. Sėdėjimas ant šalto betono ar akmens gali sukelti dubens organų (pvz., šlapimo pūslės, prostatos) uždegimus, tačiau tiesiogiai hemorojaus nesukelia. Hemorojų sukelia spaudimas venoms, o ne temperatūra. Tačiau šaltis gali paūminti jau esamą uždegimą.
Ar hemorojus gali peraugti į vėžį?
Ne, pats hemorojus į vėžį neperauga – tai yra kraujagyslinė, o ne ląstelinė patologija. Tačiau didžiausias pavojus slypi tame, kad hemorojaus simptomai (ypač kraujavimas) yra identiški storosios žarnos vėžio simptomams. Todėl žmonės, manydami, kad turi „tik hemorojų“, gali pradelsti vėžio diagnostiką.
Kada po gydymo galiu grįžti į darbą?
Tai priklauso nuo taikyto metodo. Po guminių žiedų ligatūros ar lazerinių procedūrų pacientas įprastai į darbą gali grįžti jau kitą dieną. Po klasikinės chirurginės operacijos nedarbingumas gali tęstis nuo 2 iki 4 savaičių, priklausomai nuo operacijos apimties ir gijimo eigos.
Ar aštrus maistas kenkia?
Aštrus maistas tiesiogiai hemorojaus nesukelia, tačiau kapsaicinas (medžiaga, esanti pipiruose) nėra visiškai suvirškinamas. Tuštinantis jis gali dirginti jau pažeistą išangės gleivinę ir sukelti stiprų deginimo jausmą ar niežulį, todėl paūmėjimo metu aštraus maisto rekomenduojama vengti.
Skubioji pagalba ir trombozės rizika
Nors daugeliu atvejų hemorojus yra lėtinė liga, egzistuoja situacijų, reikalaujančių neatidėliotinos medikų pagalbos. Viena skausmingiausių komplikacijų yra ūmi hemorojaus trombozė. Tai įvyksta, kai išoriniame hemorojiniame mazge susiformuoja kraujo krešulys. Mazgas tampa kietas, pamėlsta, patinsta iki vyšnios ar slyvos dydžio ir tampa beprotiškai skausmingas. Skausmas būna nuolatinis, nepriklausomas nuo tuštinimosi.
Tokiu atveju laukimas ir gydymas tepalais namuose dažnai būna neefektyvus ir tik prailgina kančias. Kreipusis į specialistą per pirmąsias 48–72 valandas, galima atlikti nedidelę procedūrą – trombektomiją. Jos metu, pritaikius vietinę nejautrą, atliekamas mažas įpjovimas ir pašalinamas krešulys. Pacientas palengvėjimą pajunta akimirksniu. Jei delsiama, trombas gali sukelti odos nekrozę (žūtį) ir opų atsiradimą, kas ženkliai padidina infekcijos riziką ir apsunkina gijimą. Todėl staiga atsiradus kietam, skausmingam guzeliui, vizito pas proktologą atidėlioti negalima.
