Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir toliau išlieka pagrindine mirties priežastimi, o vienas didžiausių, tačiau dažniausiai nematomų rizikos veiksnių yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Daugelis pacientų, išgirdę diagnozę „dislipidemija“ arba tiesiog sužinoję apie aukštą „blogojo“ cholesterolio rodiklį, vis dar linkę tai ignoruoti, nes šis sutrikimas nesukelia jokio fizinio skausmo ar diskomforto. Būtent dėl šios priežasties kardiologai cholesterolį dažnai vadina „tyliuoju žudiku“. Visgi, kai gydytojas paskiria vaistus – statinus ar kitus lipidų kiekį mažinančius medikamentus – tai nėra tik rekomendacija, o neretai gyvybiškai būtina priemonė, skirta apsaugoti nuo infarkto ar insulto. Deja, visuomenėje vis dar gajūs mitai skatina žmones savavališkai nutraukti gydymą, neįvertinant, kad toks sprendimas gali sukelti staigią ir negrįžtamą žalą sveikatai.
Kaip suprasti cholesterolio vaidmenį organizme?
Norint suvokti, kodėl vaistai kartais yra neišvengiami, būtina suprasti, kas vyksta mūsų kraujagyslėse. Cholesterolis pats savaime nėra blogis – jis reikalingas ląstelių membranų statybai, hormonų gamybai ir vitamino D sintezei. Tačiau problemos prasideda tada, kai sutrinka pusiausvyra tarp mažo tankio lipoproteinų (MTL, vadinamojo „blogojo“ cholesterolio) ir didelio tankio lipoproteinų (DTL, „gerojo“ cholesterolio).
MTL cholesterolis veikia kaip krovinių pervežėjas, kuris nusėda ant kraujagyslių sienelių. Laikui bėgant, šios sankaupos oksiduojasi ir sukelia uždegiminį procesą, formuodamos aterosklerozines plokšteles. Šios plokštelės siaurina kraujagyslių spindį, trikdo kraujotaką ir, kas pavojingiausia, gali bet kada įplyšti.
Kada vaistai nuo cholesterolio yra būtini?
Vienas dažniausių pacientų klausimų kardiologo kabinete – „Ar negaliu cholesterolio sumažinti tiesiog dieta ir sportu?“. Atsakymas priklauso nuo individualios paciento rizikos. Kardiologijoje nėra vieno universalaus skaičiaus, tinkančio visiems. Sprendimas skirti medikamentinį gydymą priimamas įvertinus bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Vaistai tampa būtini šiais atvejais:
- Antrinė prevencija: Jei pacientas jau yra patyręs miokardo infarktą, insultą, jam atliktas kraujagyslių stentavimas ar šuntavimas, vaistai skiriami nepriklausomai nuo pradinio cholesterolio lygio. Šiuo atveju tikslas yra ne tik sumažinti cholesterolį, bet ir stabilizuoti esamas plokšteles.
- Labai aukšta rizika: Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu su organų taikinių pažeidimais, lėtine inkstų liga arba turintiems genetinę šeiminę hipercholesterolemiją, dietos pokyčių dažniausiai nepakanka.
- Aukštas MTL rodiklis ir kiti rizikos veiksniai: Jei asmuo rūko, turi aukštą kraujospūdį ir jo MTL cholesterolis yra ženkliai padidėjęs (pavyzdžiui, viršija 4,9 mmol/l), rizika susirgti mirtina liga per artimiausius 10 metų yra per didelė, kad būtų galima pasikliauti vien gyvensenos korekcija.
Kodėl mitybos pokyčių kartais nepakanka?
Nors sveika mityba yra pamatas, svarbu žinoti, kad su maistu mes gauname tik apie 20–30 proc. viso organizme esančio cholesterolio. Likusius 70–80 proc. pagamina mūsų pačių kepenys. Esant genetiniam polinkiui ar tam tikriems metaboliniams sutrikimams, kepenys gamina per daug „blogojo“ cholesterolio arba per lėtai jį šalina iš kraujo. Tokiais atvejais, net ir valgant tik augalinį maistą, MTL rodikliai gali išlikti pavojingai aukšti, todėl kepenų fermentų veiklą slopinantys vaistai (statinai) tampa vienintele efektyvia išeitimi.
Savarankiško vaistų nutraukimo pavojai
Bene didžiausia klaida, kurią daro pacientai – savavališkas vaistų nutraukimas pamačius pagerėjusius kraujo tyrimų rezultatus. Dažnai manoma, kad jei cholesterolio rodikliai tapo normalūs, liga „išgydyta“. Kardiologai pabrėžia: aterosklerozė yra lėtinė, progresuojanti liga, kurios visiškai išgydyti neįmanoma, galima tik sustabdyti jos progresavimą.
Staigus vaistų nutraukimas sukelia keletą itin pavojingų procesų:
- Atšokimo fenomenas: Nutraukus statinų vartojimą, cholesterolio lygis ne tik grįžta į pradinę būseną, bet kartais gali ir staigiai šoktelėti aukštyn. Tačiau tai tik dalis problemos.
- Plokštelių nestabilumas: Statinai atlieka dar vieną kritinę funkciją – jie sutvirtina aterosklerozinių plokštelių apvalkalą, neleisdami joms plyšti. Nutraukus vaistus, sugrįžta kraujagyslių sienelių uždegimas (endotelio disfunkcija), o plokštelės tampa „minkštos“ ir pažeidžiamos.
- Trombozės rizika: Įplyšus nestabiliai plokštelei, organizmas reaguoja žaibiškai – susidaro trombas, kuris gali visiškai užkimšti kraujagyslę. Jei tai įvyksta širdyje, ištinka infarktas; jei smegenyse – insultas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad pacientams, kurie savavališkai nutraukia statinų vartojimą po patirto infarkto, pakartotinio įvykio arba mirties rizika pirmaisiais metais padidėja dramatiškai. Todėl vaistų vartojimas dažniausiai yra numatomas visam gyvenimui arba tol, kol gydytojas nusprendžia kitaip.
Mitai apie šalutinį poveikį: kas yra tiesa?
Baimė dėl šalutinio poveikio yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės vengia vartoti vaistus nuo cholesterolio. Internete plinta informacija apie kepenų pažeidimus, raumenų skausmus ar atminties sutrikimus. Kardiologai ragina vertinti šiuos teiginius kritiškai ir remtis faktais.
Raumenų skausmai (mialgija): Tai yra dažniausiai minimas šalutinis poveikis. Tačiau placebu kontroliuojami tyrimai atskleidė įdomų fenomeną, vadinamą „nocebo“ efektu – kai pacientai jaučia šalutinį poveikį vien todėl, kad jo tikisi. Tikroji statinų sukelta miopatija pasitaiko retai (mažiau nei 5 proc. atvejų) ir dažniausiai yra valdoma keičiant vaisto dozę arba patį preparatą.
Kepenų veikla: Nors vartojant vaistus kepenų fermentų rodikliai gali šiek tiek pakilti, rimtas kepenų pažeidimas yra ypač retas. Gydytojai reguliariai stebi šiuos rodiklius atlikdami kraujo tyrimus. Paradoksalu, bet negydomas suriebėjusių kepenų uždegimas (kuris dažnai eina kartu su aukštu cholesteroliu) yra pavojingesnis nei patys vaistai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiami atsakymai į klausimus, kuriuos kardiologai girdi beveik kiekvienos konsultacijos metu, susijusios su dislipidemijos gydymu.
Ar galiu vartoti maisto papildus vietoje vaistų?
Maisto papildai, tokie kaip raudonųjų mielių ryžiai ar omega-3 riebalų rūgštys, gali šiek tiek pakoreguoti lipidų profilį, tačiau jų poveikis yra silpnas. Raudonųjų mielių ryžiuose yra natūralaus statino (monakolino K), tačiau jo dozės papilduose nėra griežtai kontroliuojamos. Didelės rizikos pacientams papildai niekada neatstos receptinių vaistų efektyvumo ir, svarbiausia, įrodytos apsaugos nuo mirties.
Kada geriausia gerti vaistus nuo cholesterolio – ryte ar vakare?
Tai priklauso nuo paskirto vaisto tipo. Senesnės kartos statinai (pvz., simvastatinas) veikia efektyviau vartojami vakare, nes cholesterolio sintezė kepenyse suaktyvėja naktį. Naujesnės kartos vaistai (pvz., rosuvastatinas ar atorvastatinas) veikia ilgiau, todėl juos galima vartoti bet kuriuo paros metu, svarbiausia – daryti tai reguliariai, tuo pačiu laiku.
Ar vaistus reikės gerti visą gyvenimą?
Daugeliu atvejų – taip. Hipercholesterolemija dažniausiai yra lėtinė būklė. Vaistai veikia tol, kol juos vartojate. Nutraukus gydymą, genetika ir medžiagų apykaitos procesai grąžina cholesterolio lygį į pradinę, pavojingą būseną.
Ar vaistai nuo cholesterolio sukelia cukrinį diabetą?
Yra nustatyta, kad statinai gali nežymiai padidinti gliukozės kiekį kraujyje, kas gali šiek tiek padidinti diabeto riziką asmenims, kurie jau turi prediabetą. Tačiau kardiologai vienbalsiai sutaria: infarkto ir insulto prevencijos nauda šimtus kartų nusveria šią nedidelę riziką. Be to, diabetas nėra kliūtis vartoti statinus – atvirkščiai, diabetikams jie yra dar svarbesni apsaugant kraujagysles.
Ilgalaikė kraujagyslių apsauga ir tiksliniai rodikliai
Modernioji kardiologija vadovaujasi principu „kuo mažiau, tuo geriau“, kai kalbama apie MTL cholesterolį didelės rizikos pacientams. Jei anksčiau norma laikyta 3,0 mmol/l, tai dabar po infarkto siekiama rodiklio, mažesnio nei 1,4 mmol/l, o kartais net ir mažesnio nei 1,0 mmol/l. Tokie žemi rodikliai leidžia ne tik sustabdyti apnašų augimą, bet ir skatina jų regresiją – kraujagyslės gali šiek tiek „išsivalyti“.
Sėkmingas gydymas reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp gydytojo ir paciento. Tai apima reguliarų lipidogramos stebėjimą, kepenų fermentų kontrolę ir atvirą pokalbį apie bet kokius jaučiamus simptomus. Savarankiškas dozės mažinimas ar vaistų keitimas be gydytojo žinios ardo šį saugumo tinklą. Tik nuoseklus, mokslo įrodymais pagrįstas gydymas, derinamas su sveika gyvensena, gali užtikrinti ilgus ir kokybiškus gyvenimo metus be kardiovaskulinių katastrofų.
