Daugelis iš mūsų yra patyrę tą nemalonų, deginantį jausmą burnoje, kai atrodo, jog net paprasčiausias vandens gurkšnis ar maisto kramtymas sukelia didžiulį diskomfortą. Dažniausiai šio skausmo kaltininkė yra maža, bet itin erzinanti opelė, vadinama afta. Nors šios žaizdelės dažniausiai nėra užkrečiamos ir nepavojingos gyvybei, jos gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę, trukdyti kalbėti, valgyti ir net valytis dantis. Aftinis stomatitas yra viena dažniausių burnos gleivinės ligų, pasikartojanti gana dideliai daliai populiacijos. Suprasti, kodėl šios opelės atsiranda, ir žinoti veiksmingus būdus joms gydyti, yra pirmas žingsnis link greitesnio pasveikimo ir komforto susigrąžinimo.
Kas tiksliai yra aftinis stomatitas ir kaip jį atpažinti?
Aftinis stomatitas – tai lėtinis, pasikartojantis uždegiminis procesas, kurio metu burnos gleivinėje susiformuoja skausmingos opelės, vadinamos aftomis. Svarbu atskirti aftas nuo kitų burnos pažeidimų, pavyzdžiui, lūpų pūslelinės (herpes viruso), nes jų gydymo metodai ir priežastys yra visiškai skirtingi.
Paprastai afta atrodo kaip ovali arba apvali žaizdelė. Jos centras būna baltas, pilkšvas arba gelsvas, o kraštai – ryškiai raudoni, rodantys uždegiminį procesą. Skirtingai nei pūslelinė, kuri dažniausiai atsiranda ant lūpų išorės ir yra sukeliama viruso, aftos formuojasi tik burnos viduje: ant vidinės skruostų pusės, lūpų vidinio paviršiaus, liežuvio kraštų, minkštojo gomurio ar net gerklų srityje.
Gydytojai išskiria tris pagrindines aftinio stomatito formas, kurios skiriasi dydžiu ir gijimo trukme:
- Mažosios aftos: Tai pati dažniausia forma, sudaranti apie 80 proc. visų atvejų. Opelės yra nedidelės (iki 10 mm skersmens), sukelia vidutinį skausmą ir paprastai užgyja savaime per 7–10 dienų, nepalikdamos randų.
- Didžiosios aftos: Jos pasitaiko rečiau, yra didesnės nei 10 mm, gilesnės ir labai skausmingos. Tokios žaizdos gali gyti keletą savaičių ar net mėnesių ir dažnai po savęs palieka randus.
- Herpetiforminės aftos: Nors pavadinimas primena herpes virusą, su juo šios aftos neturi nieko bendro. Tai daugybinės, labai mažos (1–3 mm) opelės, kurios gali susijungti į vieną didelį, skausmingą plotą.
Kodėl atsiranda aftos: pagrindiniai rizikos veiksniai
Vienareikšmiško atsakymo, kodėl vieniems žmonėms aftos atsiranda nuolat, o kitiems – niekada, medicina kol kas neturi. Tačiau yra nustatyta daugybė veiksnių, kurie provokuoja stomatito pasireiškimą. Dažniausiai tai yra kelių priežasčių derinys.
Mechaniniai pažeidimai
Tai pati dažniausia „paleidžiamoji” priežastis. Gleivinės trauma gali įvykti netyčia įsikandus skruostą, per stipriai valantis dantis kietu šepetėliu, susižeidus aštriu maistu (pavyzdžiui, traškučiais ar džiūvėsėliais) ar nudeginus gleivinę karštu gėrimu. Taip pat aftas dažnai provokuoja breketai ar netiksliai pritaikyti dantų protezai, kurie nuolat trina minkštuosius audinius.
Mityba ir vitaminų trūkumas
Mūsų mityba tiesiogiai veikia burnos gleivinės sveikatą. Tyrimai rodo, kad pasikartojantis aftinis stomatitas dažnai susijęs su tam tikrų medžiagų trūkumu organizme. Ypač svarbūs yra:
- Vitaminas B12: Jo trūkumas yra viena dažniausių lėtinio stomatito priežasčių.
- Geležis: Mažakraujystė (anemija) dažnai pasireiškia burnos gleivinės suplonėjimu ir opelėmis.
- Folio rūgštis ir Cinkas: Šių mikroelementų deficitas lėtina gijimo procesus ir silpnina vietinį imunitetą.
Be to, tam tikri maisto produktai gali veikti kaip alergenai ar dirgikliai. Dažniausi kaltininkai yra riešutai, šokoladas, aštrūs prieskoniai, kava, braškės, kiaušiniai sūris ir rūgštūs vaisiai (citrusiniai, ananasai). Taip pat daliai žmonių aftas sukelia glitimo netoleravimas (celiakija).
Emocinė būsena ir stresas
Pastebėta, kad studentams sesijų metu ar žmonėms, patiriantiems didelį emocinį krūvį darbe, aftos atsiranda dažniau. Stresas silpnina imuninę sistemą, todėl organizmas tampa mažiau atsparus uždegiminiams procesams.
Dantų pastos sudėtis
Daugelio komercinių dantų pastų sudėtyje yra medžiagos, žymimos kaip SLS (Sodium Lauryl Sulfate) – natrio laurilsulfatas. Tai putojimą skatinanti medžiaga. Nors ji efektyviai valo, kai kuriems žmonėms ji sausina burnos gleivinę ir pažeidžia apsauginį sluoksnį, todėl gleivinė tampa pažeidžiama rūgštims ir bakterijoms. Pakeitus pastą į tokią, kurioje nėra SLS, aftų pasikartojimo dažnis gali žymiai sumažėti.
Kaip greičiau pasveikti: namų priemonės ir vaistai
Nors mažosios aftos dažniausiai praeina savaime, laukti ir kęsti skausmą nebūtina. Yra būdų, kaip pagreitinti gijimą ir sumažinti diskomfortą.
Burnos skalavimas
Svarbiausia taisyklė gydant stomatitą – palaikyti idealią burnos higieną, kad į žaizdelę nepatektų infekcija. Tam puikiai tinka:
- Druskos tirpalas: Ištirpinkite pusę arbatinio šaukštelio druskos stiklinėje šilto vandens. Skalaukite burną kelis kartus per dieną. Druska veikia antiseptiškai ir padeda „ištraukti” skysčius iš žaizdos, taip mažindama tinimą.
- Chlorheksidino gliukonatas: Vaistinėse parduodami specialūs skalavimo skysčiai su chlorheksidinu (be alkoholio) efektyviai naikina bakterijas ir apsaugo žaizdelę nuo antrinės infekcijos.
- Ramunėlių arba šalavijų arbata: Šios vaistažolės pasižymi raminančiu ir priešuždegiminiu poveikiu.
Specializuoti tepalai ir geliai
Vaistinėse galima įsigyti gelių, skirtų būtent aftoms gydyti. Jų veikimas paprastai būna trejopas: nuskausminantis, apsauginis ir gydantis. Ieškokite priemonių, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties (skatina regeneraciją) arba polivinilpirolidono (formuoja apsauginę plėvelę). Prieš tepant bet kokį gelį, labai svarbu pažeistą vietą nusausinti steriliu marlės gabalėliu ar vatos tamponėliu – taip vaistas geriau prilips ir ilgiau išsilaikys.
Mitybos koregavimas ligos metu
Kol burnoje yra aktyvių žaizdelių, venkite visko, kas jas dirgina. Atsisakykite aštraus, sūraus, labai rūgštaus maisto. Taip pat venkite labai karštų gėrimų ir kieto, traškaus maisto (krekerių, skrebučių), kuris gali mechaniškai dar labiau sužaloti opelę. Rinkitės minkštą, kambario temperatūros maistą (košes, jogurtus, trintas sriubas).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Norint geriau suprasti šią būklę, naudinga apžvelgti klausimus, kurie dažniausiai kyla susidūrus su aftiniu stomatitu.
Ar aftinis stomatitas yra užkrečiamas?
Ne, aftinis stomatitas nėra infekcinė liga (skirtingai nei pūslelinė). Jūs negalite užkrėsti kito žmogaus per bučinius, dalijantis stalo įrankiais ar gėrimais.
Ar galima aftas prideginti spiritu ar jodu?
Griežtai nerekomenduojama. Nors liaudies medicinoje toks metodas minimas, spiritas, jodas ar briliantinė žaluma stipriai nudegina gleivinę, sukelia didžiulį skausmą ir iš tikrųjų gali prailginti gijimo laiką bei padidinti rando susiformavimo riziką. Geriau naudoti švelnius antiseptikus.
Kiek laiko įprastai gyja aftos?
Mažosios aftos paprastai užgyja per 7–10 dienų. Skausmingiausias periodas būna pirmosios 3–4 dienos. Jei žaizdelė negyja ilgiau nei dvi savaites, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kodėl man aftos atsiranda kiekvieną mėnesį?
Tai vadinama pasikartojančiu aftiniu stomatitu. Dažniausios priežastys yra nuolatinis stresas, neišaiškinta maisto alergija, geležies ar B grupės vitaminų trūkumas arba hormoniniai svyravimai (moterims aftos dažnai atsiranda prieš menstruacijas).
Ilgalaikė prevencija: kaip išvengti pasikartojimo
Jei aftos jus vargina reguliariai, vienkartinio gydymo neužteks – reikia keisti įpročius. Pirmiausia, atidžiai peržiūrėkite savo burnos higienos priemones. Pakeiskite dantų šepetėlį į minkštą (soft), kad valydami dantis netraumuotumėte dantenų. Įsigykite dantų pastą be SLS (natrio laurilsulfato).
Taip pat verta atlikti kraujo tyrimus. Paprašykite šeimos gydytojo ištirti geležies, feritino, vitamino B12 ir folio rūgšties kiekį kraujyje. Net jei rodikliai yra normos ribose, bet arti apatinės ribos, papildų vartojimas gali padėti sustiprinti gleivinę. Stebėkite savo mitybą – pabandykite vesti maisto dienoraštį. Tai padės identifikuoti produktus, po kurių vartojimo dažniausiai atsiranda opelių.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į specialistą
Nors daugeliu atvejų aftinis stomatitas yra nemalonus, bet nepavojingas sutrikimas, kartais jis gali signalizuoti apie rimtesnes sistemines ligas, pavyzdžiui, Krono ligą, opinį kolitą, Behceto ligą ar ŽIV. Į gydytoją odontologą arba šeimos gydytoją būtina kreiptis, jei pastebite šiuos simptomus:
- Aftos yra neįprastai didelės arba jų atsiranda labai daug vienu metu.
- Skausmas yra toks stiprus, kad neįmanoma gerti skysčių, gresia dehidratacija.
- Kartu su opelėmis pakyla aukšta temperatūra, padidėja limfmazgiai.
- Žaizdelės negyja ilgiau nei 2–3 savaites.
- Naujos opelės atsiranda dar neužgijus senoms.
Laiku atlikta diagnostika padeda ne tik greičiau išgydyti esamas žaizdeles, bet ir užkirsti kelią jų pasikartojimui ateityje, nustatant tikrąją organizmo negalavimo priežastį.
