Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame tempas yra beprotiškai greitas, nuolatinis nuovargis tapo beveik norma. Daugelis jaunų, karjeros siekiančių žmonių įprato ignoruoti kūno siunčiamus signalus, nurašydami juos stresui, miego trūkumui ar persidirbimui. Tačiau gydytojai neurologai skambina pavojaus varpais: kartais tai, kas atrodo kaip paprastas išsekimas, gali būti sunkios ir klastingos autoimuninės ligos – išsėtinės sklerozės – pradžia. Tai liga, kuri dažniausiai užklumpa jaunus, darbingus žmones, o jos simptomai tokie įvairiapusiški, kad net patyrusiems specialistams kartais prireikia laiko teisingai diagnozei nustatyti. Laiku atpažinti šią būklę yra gyvybiškai svarbu, nes ankstyvas gydymas gali žymiai sulėtinti ligos progresavimą ir išsaugoti gyvenimo kokybę.
Kas iš tikrųjų yra išsėtinė sklerozė?
Išsėtinė sklerozė (IS) – tai lėtinė centrinės nervų sistemos liga. Paprastai tariant, žmogaus imuninė sistema, kuri turėtų ginti organizmą nuo virusų ir bakterijų, dėl neaiškių priežasčių suklaidinta pradeda atakuoti savus audinius. Pagrindinis taikinys yra mielinas – apsauginis dangalas, gaubiantis nervines skaidulas galvos ir nugaros smegenyse.
Galime įsivaizduoti nervus kaip elektros laidus. Mielinas veikia kaip tų laidų izoliacija. Kai imuninė sistema pažeidžia mieliną (šis procesas vadinamas demielinizacija), nerviniai impulsai pradeda strigti, sklisti lėčiau arba visai nutrūksta. Toje vietoje, kur mielinas pažeistas, susiformuoja randai, vadinami sklerozinėmis plokštelėmis. Kadangi šie pažeidimai gali atsirasti bet kurioje centrinės nervų sistemos vietoje ir yra „išsėti“ po visas smegenis, liga gavo išsėtinės sklerozės pavadinimą.
Kodėl ši liga vadinama „chameleonu“?
Gydytojai išsėtinę sklerozę dažnai vadina „didžiuoju chameleonu“ arba „maskuotoja“. Taip yra todėl, kad nėra dviejų pacientų, kuriems ši liga pasireikštų identiškai. Simptomai priklauso tik nuo to, kuri nervų sistemos dalis tuo metu yra atakuojama.
Būtent dėl šios priežasties liga dažnai painiojama su kitais sutrikimais:
- Pervargimas ir „perdegimas“: Nuolatinis energijos stygius yra vienas dažniausių IS simptomų.
- Vitaminų trūkumas: Galūnių tirpimas dažnai priskiriamas B grupės vitaminų ar magnio stokai.
- Stuburo problemos: Nugaros skausmai ar kojų silpnumas dažnai siejami su sėdimu darbu ir disko išvaržomis.
- Psichosomatiniai sutrikimai: Dėl nuotaikų kaitos ir nerimo pacientai kartais siunčiami pas psichologus, neįtariant neurologinės priežasties.
Pirmasis signalas: neįprastas nuovargis
Vienas iš klastingiausių aspektų, kurį įvardija medikai, yra specifinis nuovargis. Tai nėra tas pats jausmas, kuris aplanko po sunkios darbo dienos ar intensyvios treniruotės. Sergantiesiems išsėtine skleroze būdingas neurogeninis nuovargis. Jis gali atsirasti staiga, be jokios fizinės priežasties, ir būti toks stiprus, kad žmogus nepajėgia atlikti elementarių buities darbų. Dažnai šis nuovargis sustiprėja karštyje ar po karšto dušo (Uhthoffo fenomenas).
Jauni žmonės šį simptomą dažnai ignoruoja mėnesių mėnesius, manydami, kad jiems tiesiog reikia atostogų. Tačiau, skirtingai nuo paprasto pervargimo, šis jausmas nepraeina net ir gerai išsimiegojus.
Kiti simptomai, kurių negalima ignoruoti
Nors nuovargis yra dažnas palydovas, egzistuoja ir kiti specifiniai požymiai, kurie turėtų paskatinti nedelsiant kreiptis į neurologą. Gydytojai išskiria kelias pagrindines simptomų grupes:
1. Regėjimo sutrikimai
Tai dažnai būna pats pirmasis ligos pasireiškimas, vadinamas optiniu neuritu. Žmogus gali staiga viena akimi pradėti matyti lyg per rūką, gali susilpnėti spalvų (ypač raudonos) suvokimas, atsirasti skausmas judinant akį. Kartais vaizdas gali dvejintis.
2. Jutiminiai pakitimai
Daugelis pacientų skundžiasi keistais pojūčiais galūnėse:
- Tirpimas, „skruzdėlyčių bėgiojimas“.
- Sumažėjęs jautrumas (sunku atskirti karštą nuo šalto).
- Jausmas, lyg mūvėtumėte pirštines ar kojines, nors esate basomis.
- Lhermitte’o simptomas – elektros srovės pojūtis, pereinantis per stuburą ir galūnes, kai palenkiama galva į priekį.
3. Judėjimo ir pusiausvyros problemos
Gali atsirasti netikėtas kojų silpnumas, pėdos „vilkimas“, koordinacijos sutrikimai (ataksija). Žmogus gali pradėti svirduliuoti lyg apsvaigęs, nors alkoholio nevartojo. Taip pat pasitaiko rankų drebėjimas (tremoras), kuris trukdo rašyti ar paimti puodelį.
Diagnostikos iššūkiai ir metodai
Nėra vieno specifinio kraujo tyrimo, kuris patvirtintų išsėtinę sklerozę. Diagnozė nustatoma atmetimo būdu ir remiantis klinikiniais tyrimais. Gydytojas neurologas, įtaręs šią ligą, paprastai skiria:
- Magnetinio rezonanso tomografiją (MRT): Tai pagrindinis tyrimas, leidžiantis pamatyti demienilizacijos židinius (plokšteles) galvos ir nugaros smegenyse.
- Juosmeninę punkciją: Iš stuburo kanalo paimamas nedidelis kiekis smegenų skysčio. Sergant IS, jame randami specifiniai oligokloniniai antikūnai, rodantys uždegiminį procesą centrinėje nervų sistemoje.
- Sukeltųjų potencialų tyrimą: Matuojamas elektrinių impulsų greitis nervais. Sulėtėjęs atsakas rodo pažeidimą.
Svarbu suprasti, kad diagnozė dažnai nustatoma remiantis „laiko ir erdvės“ kriterijais – t.y., pažeidimai turi būti atsiradę skirtingose nervų sistemos vietose ir skirtingu laiku (pavyzdžiui, praėjus keliems mėnesiams po pirmojo priepuolio).
Rizikos veiksniai: kas serga dažniausiai?
Išsėtinė sklerozė dažniausiai diagnozuojama žmonėms nuo 20 iki 40 metų, nors pasitaiko atvejų ir tarp vaikų ar vyresnio amžiaus žmonių. Moterys šia liga serga maždaug 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Mokslininkai iki galo nežino tikslių ligos priežasčių, tačiau išskiria keletą rizikos veiksnių:
- Geografinė padėtis: Kuo toliau nuo pusiaujo, tuo sergamumas didesnis. Lietuva patenka į padidintos rizikos zoną. Manoma, kad tai susiję su mažesniu saulės kiekiu ir vitamino D trūkumu.
- Genetika: Nors liga nėra tiesiogiai paveldima, genetinis polinkis egzistuoja. Jei šeimoje yra sergančiųjų, rizika susirgti šiek tiek padidėja.
- Virusinės infekcijos: Kai kurie tyrimai sieja IS su persirgtu Epštein-Baro virusu.
- Rūkymas: Įrodyta, kad rūkymas ne tik didina riziką susirgti, bet ir skatina greitesnį ligos progresavimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar išsėtinė sklerozė yra mirtina liga?
Pati savaime išsėtinė sklerozė nėra mirtina liga. Dauguma pacientų nugyvena normalios trukmės gyvenimą. Tačiau sunkios ligos formos gali sukelti komplikacijų (pvz., infekcijas dėl judėjimo negalios), kurios gali turėti įtakos gyvenimo trukmei. Šiuolaikinė medicina leidžia daugeliui pacientų išlaikyti aktyvumą dešimtmečius.
Ar sergant šia liga galima turėti vaikų?
Taip. Išsėtinė sklerozė neturi įtakos vaisingumui. Nėštumo metu daugelio moterų būklė netgi pagerėja, nes imuninė sistema natūraliai slopinama. Tačiau po gimdymo padidėja ligos paūmėjimo (atakos) rizika, todėl būtina glaudžiai bendradarbiauti su gydančiu neurologu planuojant šeimą ir koreguojant vaistų vartojimą.
Ar liga visada baigiasi neįgaliojo vežimėliu?
Ne, tai yra vienas didžiausių mitų. Dėka pažangių ligą modifikuojančių vaistų, daugelis žmonių, sergančių IS, niekada nepraranda gebėjimo vaikščioti. Ligos eiga kiekvienam yra labai individuali. Didelė dalis pacientų, praėjus net 20 metų po diagnozės, išlieka darbingi ir fiziškai aktyvūs.
Ar mityba ir gyvenimo būdas turi įtakos ligos eigai?
Nors dieta negali išgydyti IS, sveikas gyvenimo būdas yra kritiškai svarbus. Rekomenduojama priešuždegiminė mityba, gausi daržovių, žuvies ir sveikųjų riebalų. Fizinis aktyvumas, pritaikytas pagal galimybes, padeda palaikyti raumenų tonusą ir mažina nuovargį. Taip pat labai svarbu vengti streso ir nerūkyti.
Medicinos pažanga ir žvilgsnis į ateitį
Per pastaruosius du dešimtmečius išsėtinės sklerozės gydymas pasikeitė neatpažįstamai. Jei anksčiau gydytojai galėjo pasiūlyti tik simptomus malšinančius vaistus paūmėjimų metu, dabar egzistuoja platus arsenalas ligą modifikuojančių terapijų. Šie vaistai – nuo tablečių iki injekcijų ar infuzijų – veikia imuninę sistemą, neleisdami jai atakuoti mielino ir taip retina ligos paūmėjimus bei stabdo negalios progresavimą.
Mokslas nestovi vietoje. Vykdomi intensyvūs tyrimai, siekiant ne tik sustabdyti ligą, bet ir atkurti pažeistą mieliną (remielinizacija). Tai suteikia vilties, kad ateityje bus galima ne tik kontroliuoti ligą, bet ir ištaisyti jos padarytą žalą. Tačiau kol kas geriausias ginklas yra budrumas. Jei jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, tirpimą, regėjimo sutrikimus ar kitus keistus simptomus, trunkančius ilgiau nei 24 valandas, nedelskite ir pasikonsultuokite su neurologu. Ankstyva diagnozė – tai raktas į pilnavertį gyvenimą, nepaisant diagnozės.
