Artėjant rudeniui ir vis labiau trumpėjant dienoms, daugelis gyventojų su nerimu žvelgia į kalendorių laukdami to savaitgalio, kai teks vėl persukti laikrodžių rodykles. Nors ši procedūra vyksta du kartus per metus jau daugelį dešimtmečių, diskusijos apie jos reikalingumą, poveikį sveikatai ir ekonominę naudą netyla. Kasmet pasigirsta viltingų klausimų: ar šis kartas jau bus paskutinis? Deja, nors Europos Sąjungos institucijose buvo pasiektas principinis sutarimas atsisakyti sezoninio laiko keitimo, realybė pasirodė esanti kur kas sudėtingesnė, o galutinis sprendimas vis dar stringa biurokratiniuose ir politiniuose koridoriuose.
Kada ir kaip suksime laikrodžius šį kartą?
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Tai reiškia, kad artimiausias laiko sukimas įvyks naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Tuomet 4 valandą ryto laikrodžio rodykles suksime viena valanda atgal – į 3 valandą.
Šis veiksmas grąžins mus į vadinamąjį žiemos laiką, kuris iš tiesų yra standartinis mūsų geografinės juostos laikas. Nors psichologiškai daugeliui atrodo, kad diena „sutrumpėja“, nes tamsa vakarais ateina anksčiau, rytai tampa šviesesni. Pagrindinės taisyklės, kurias verta įsidėmėti:
- Spalio pabaiga: Laikrodžiai sukami valanda atgal (miegame ilgiau).
- Kovo pabaiga: Laikrodžiai sukami valanda į priekį (miegame trumpiau).
Nors daugelis džiaugiasi papildoma miego valanda rudenį, specialistai pabrėžia, kad bet koks dirbtinis laiko pakeitimas išbalansuoja vidinį žmogaus biologinį laikrodį, o adaptacija gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Kodėl Europos Sąjunga vis dar nepriėmė galutinio sprendimo?
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų – kodėl vis dar tai darome, jei dauguma žmonių tam nepritaria? Dar 2018 metais Europos Komisija atliko didelio masto viešąją konsultaciją, kurioje dalyvavo rekordinis skaičius – 4,6 mln. europiečių. Rezultatai buvo vienareikšmiai: 84 proc. respondentų pasisakė už laiko sukiojimo panaikinimą. Reaguodama į tai, Europos Komisija pasiūlė direktyvą, kuria būtų nutrauktas sezoninis laiko keitimas.
Tačiau procesas įstrigo Europos Sąjungos Taryboje. Pagrindinė kliūtis – valstybių narių nesutarimas, kurį laiką pasirinkti: nuolatinį vasaros ar nuolatinį žiemos. Šis sprendimas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, dėl kelių esminių priežasčių:
- Geografiniai skirtumai: ES driekiasi per kelias laiko juostas. Tai, kas tinka Ispanijai, gali visiškai netikti Lenkijai ar Lietuvai.
- „Laiko lopinio“ grėsmė: Jei kaimyninės šalys pasirinktų skirtingus laikus, tai sukeltų chaosą transporto, logistikos ir verslo sektoriuose. Pavyzdžiui, jei Lietuva pasirinktų vasaros laiką, o Latvija – žiemos, tarp šalių atsirastų laiko skirtumas, apsunkinantis prekybą ir keliones.
- Politinis prioritetų pasikeitimas: Prasidėjusi COVID-19 pandemija, vėliau sekę geopolitiniai neramumai ir energetikos krizė nustūmė laiko sukiojimo klausimą į antrą planą.
Šiuo metu sprendimas yra „įšaldytas“. Kol valstybės narės neras bendro sutarimo, tol kasmet du kartus per metus ir toliau suksime rodykles. Susisiekimo ministerija ir Lietuvos atstovai ne kartą pabrėžė, kad Lietuva palaiko laiko sukiojimo atsisakymą, tačiau vienašališkai to padaryti negali – reikalingas bendras ES sprendimas.
Ekonominė nauda: mitas ar realybė?
Istoriškai pagrindinis argumentas įvesti vasaros laiką buvo energijos taupymas. Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietija pirmoji įvedė šią praktiką, siekdama taupyti anglį, o vėliau, ypač po 1970-ųjų naftos krizės, tai tapo norma daugelyje Vakarų valstybių. Idėja paprasta: ilgesni šviesūs vakarai reiškia mažesnį dirbtinio apšvietimo poreikį.
Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad šis argumentas XXI amžiuje nebėra toks svarus. Pasikeitė mūsų energijos vartojimo įpročiai ir technologijos:
- Efektyvus apšvietimas: Perėjimas prie LED lempučių drastiškai sumažino apšvietimui tenkančią energijos sąnaudų dalį.
- Kondicionavimas ir šildymas: Vasarą, kai vakarai ilgi ir karšti, žmonės ilgiau naudoja oro kondicionierius, o tai gali net padidinti energijos suvartojimą, panaikinant bet kokią naudą iš apšvietimo taupymo.
- Pramonės pokyčiai: Gamyklos ir biurai dažnai dirba nepriklausomai nuo natūralios šviesos, naudodami dirbtinį apšvietimą visą dieną.
Daugelis nepriklausomų studijų rodo, kad energijos sutaupymas dėl laiko sukiojimo svyruoja paklaidos ribose (nuo 0,5 iki 1 proc.), todėl ekonominis motyvas nebėra pakankamas pateisinti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai.
Poveikis sveikatai: ką sako mokslas?
Medikai ir mokslininkai vis garsiau kalba apie neigiamą laiko kaitaliojimo poveikį žmogaus organizmui. Žmogaus kūnas veikia pagal cirkadinį ritmą – vidinį biologinį laikrodį, kuris reguliuoja miego ir budrumo ciklus, hormonų išsiskyrimą ir kūno temperatūrą. Šis ritmas yra glaudžiai susijęs su saulės šviesa.
Staigus laiko pakeitimas, net ir viena valanda, sukelia organizmui stresą, prilygstantį laiko juostų pakeitimo sindromui (angl. jet lag). Pagrindinės rizikos, kurias išskiria sveikatos specialistai:
Miego sutrikimai
Laiko persukimas sutrikdo melatonino – miego hormono – gamybą. Žmonėms tampa sunkiau užmigti arba jie pabunda nepailsėję. Tyrimai rodo, kad po laiko sukimo sumažėja darbo našumas, padaugėja klaidų darbe.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Statistika rodo nerimą keliančius duomenis: pirmąją savaitę po pavasarinio laiko sukimo (kai prarandame valandą miego) padaugėja infarktų ir insultų atvejų. Nors rudeninis laiko sukimas (kai gauname papildomą valandą) laikomas mažiau pavojingu, jis vis tiek išbalansuoja organizmą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie turi lėtinių ligų.
Psichologinė būsena
Grįžimas prie žiemos laiko reiškia staigų tamsos ankstėjimą vakarais. Tai gali paskatinti sezoninį emocinį sutrikimą (sezoninę depresiją), nes žmonės po darbo valandų nebeturi galimybės pasimėgauti dienos šviesa. Mažiau šviesos reiškia mažiau serotonino, kas tiesiogiai veikia nuotaiką.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Siekiant išsklaidyti abejones ir pateikti konkrečią informaciją, žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai gyventojams kylančius klausimus apie laiko keitimą.
Kada tiksliai reikia persukti laikrodį?
Laikrodžiai sukami paskutinį spalio sekmadienį. Oficialiai laikas keičiamas 4:00 valandą ryto, rodykles pasukant atgal į 3:00 valandą. Išmanieji telefonai ir kompiuteriai tai padaro automatiškai.
Kuris laikas yra „tikrasis“ Lietuvos laikas?
Geografiškai ir astronomiškai Lietuvai artimesnis yra žiemos laikas. Pagal mūsų geografinę ilgumą, vidurdienis (kai saulė yra aukščiausiai) turėtų būti apie 12 valandą, kas labiau atitinka žiemos laiko režimą. Vasaros laikas yra dirbtinis paankstinimas.
Ar Lietuva liks prie vasaros ar žiemos laiko, kai bus leista rinktis?
Vyriausybės atliktos apklausos parodė, kad visuomenės nuomonė skiriasi, tačiau didesnė dalis gyventojų pirmenybę teikia vasaros laikui. Pagrindinė to priežastis – noras turėti šviesesnius vakarus po darbo ar mokslų. Tuo tarpu sveikatos specialistai dažniau rekomenduoja žiemos laiką kaip sveikesnį biologiniam ritmui.
Kada įvyks paskutinis laiko sukimas?
Šiuo metu konkrečios datos nėra. Europos Komisijos pasiūlymas yra pateiktas, tačiau kol ES Taryba nepriims galutinio sprendimo, laiko sukiojimas tęsis. Optimistiniu scenarijumi tai galėtų įvykti per artimiausius keletą metų, tačiau realistiškai procesas gali užtrukti dar ilgiau.
Kaip padėti organizmui prisitaikyti prie pokyčių?
Nors negalime kontroliuoti politinių sprendimų, galime padėti savo kūnui lengviau ištverti laiko pokyčius. Adaptacijos periodas gali būti lengvesnis, jei imsitės kelių paprastų priemonių dar prieš laikrodžių persukimą.
Visų pirma, stenkitės laikytis pastovaus miego režimo. Likus keletui dienų iki laiko sukimo, pradėkite eiti miegoti ir keltis 10–15 minučių vėliau (arba anksčiau, priklausomai nuo sezono), kad pokytis nebūtų staigus. Labai svarbu rytais gauti kuo daugiau natūralios šviesos – atitraukite užuolaidas, jei įmanoma, išeikite trumpam pasivaikščioti. Šviesa yra pagrindinis signalas smegenims, padedantis sureguliuoti cirkadinį ritmą.
Taip pat rekomenduojama vengti kofeino ir sunkaus maisto vėlyvą vakarą, o miegamajame atsisakyti ekranų (telefonų, televizorių) bent valandą prieš miegą. Mėlyna ekranų šviesa slopina melatonino gamybą ir dar labiau apsunkina užmigimą. Fizinis aktyvumas dienos metu taip pat padeda geriau miegoti naktį, tačiau intensyvios treniruotės vėlai vakare gali turėti priešingą efektą.
Galiausiai, būkite atlaidesni sau. Pirmąją savaitę po laiko pakeitimo natūralu jausti didesnį nuovargį ar dirglumą. Suteikite sau laiko prisitaikyti ir, jei įmanoma, venkite planuoti itin svarbių ir daug streso reikalaujančių užduočių pirmosiomis dienomis po pokyčio.
