Tikriausiai daugelio namų vaistinėlėje ar virtuvės spintelėje rastume dėžutę su džiovintais ramunėlių žiedais. Tai vienas seniausių ir plačiausiai naudojamų vaistinių augalų pasaulyje, kurio istorija siekia tūkstančius metų, pradedant senovės Egiptu ir baigiant mūsų močiučių receptais. Nors dažniausiai šią arbatą prisimename tik pajutę peršalimo simptomus ar norėdami nusiraminti po sunkios dienos, jos potencialas yra gerokai didesnis. Ramunėlių arbata nėra tik šiltas, maloniai kvepiantis gėrimas – tai galingas natūralių antioksidantų šaltinis, galintis teigiamai paveikti įvairias organizmo funkcijas. Kasdienis šio gėrimo vartojimas gali tapti paprastu, bet efektyviu būdu pagerinti bendrą savijautą, o moksliniai tyrimai vis dažniau patvirtina tai, ką liaudies medicina žinojo šimtmečius.
1. Natūralus būdas kovoti su nemiga ir stresu
Viena iš pagrindinių ir geriausiai žinomų priežasčių, kodėl žmonės renkasi ramunėlių arbatą, yra jos raminamasis poveikis. Tačiau ar kada susimąstėte, kodėl ji veikia? Ramunėlių žieduose gausu antioksidanto, vadinamo apigeninu. Ši medžiaga smegenyse jungiasi prie tam tikrų receptorių, kurie padeda sumažinti nerimą ir inicijuoti miegą. Tai veikia panašiu principu kaip kai kurie raminamieji vaistai, tačiau procesas yra visiškai natūralus ir švelnus organizmui.
Reguliarus ramunėlių arbatos gėrimas likus 30–45 minutėms iki miego gali padėti ne tik greičiau užmigti, bet ir pagerinti paties miego kokybę. Žmonės, kenčiantys nuo lėtinio nerimo ar streso sukeltos nemigos, dažnai pastebi, kad šis ritualas padeda „išjungti“ mintis ir atpalaiduoti kūną. Be to, skirtingai nei migdomieji vaistai, ramunėlės nesukelia priklausomybės ir ryte nepalieka sunkumo jausmo galvoje.
2. Virškinimo sistemos gelbėtoja
Virškinimo sutrikimai – nuo pilvo pūtimo iki skrandžio spazmų – yra dažna šiuolaikinio žmogaus problema, kurią neretai sukelia skubėjimas ir netinkama mityba. Ramunėlių arbata pasižymi antispazminėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali būti itin naudingos virškinamajam traktui. Ji padeda atpalaiduoti lygiuosius žarnyno raumenis, todėl efektyviai malšina pilvo dieglius ir mažina dujų kaupimąsi.
Verta išskirti kelis specifinius virškinimo aspektus, kuriems ramunėlės daro teigiamą įtaką:
- Skrandžio rūgštingumas: Arbata gali padėti sumažinti padidėjusį rūgštingumą ir apsaugoti skrandžio gleivinę nuo sudirginimo.
- Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): Dėl savo raminamojo poveikio, ramunėlės dažnai rekomenduojamos žmonėms, kenčiantiems nuo DŽS, nes padeda sumažinti tiek fizinį diskomfortą, tiek psichologinį stresą, kuris dažnai provokuoja simptomus.
- Pykinimas: Šiltas ramunėlių nuoviras yra laiko patikrintas būdas slopinti pykinimą, todėl jis tinka tiek apsinuodijus, tiek nėštumo metu (tačiau nėščiosioms visada būtina pasitarti su gydytoju dėl kiekio).
3. Cukraus kiekio kraujyje kontrolė
Nors ramunėlių arbata nepakeičia vaistų diabetui gydyti, tyrimai rodo, kad ji gali būti puiki pagalbinė priemonė kontroliuojant gliukozės kiekį kraujyje. Kasdienis šios arbatos vartojimas valgio metu arba po jo gali padėti išvengti staigių cukraus kiekio šuolių. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems riziką susirgti antrojo tipo diabetu, arba tiems, kurie jau serga šia liga ir ieško natūralių būdų papildyti savo gydymo planą.
Mokslininkai nustatė, kad ramunėlėse esančios medžiagos padeda apsaugoti kasos ląsteles nuo oksidacinio streso. Kasa yra atsakinga už insulino gamybą, todėl jos sveikata yra kritiškai svarbi cukraus kiekio reguliavimui. Ilgalaikis arbatos vartojimas gali prisidėti prie geresnės glikuoto hemoglobino (rodiklio, atspindinčio vidutinį cukraus kiekį per kelis mėnesius) kontrolės.
4. Priešuždegiminis poveikis ir imuniteto stiprinimas
Ramunėlių arbata dažnai vadinama natūraliu antibiotiku, ir ne be priežasties. Joje gausu fenolinių junginių, kurie stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Reguliariai geriant šią arbatą, organizme padidėja hipurato kiekis – tai medžiaga, kuri siejama su sustiprėjusiu antibakteriniu aktyvumu.
Be to, lėtinis uždegimas yra daugelio ligų, įskaitant širdies ligas, artritą ir net depresiją, pagrindinė priežastis. Ramunėlėse esantys alfa-bisabololis ir kiti lakieji aliejai veikia kaip stiprūs priešuždegiminiai agentai. Tai reiškia, kad gėrimas gali padėti ne tik peršalus (mažinti gerklės skausmą, lengvinti kvėpavimą inhaliacijų metu), bet ir esant sisteminiams uždegiminiams procesams organizme.
5. Odos būklės gerinimas iš vidaus
Grožis prasideda iš vidaus, o ramunėlių arbata yra puikus to įrodymas. Dėl didelio antioksidantų kiekio, ši arbata padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie yra pagrindiniai odos senėjimo kaltininkai. Reguliarus vartojimas gali padėti sumažinti aknės protrūkius, odos sudirgimą ir paraudimus.
Įdomu tai, kad ramunėlių arbatos nauda odai yra dvilypė – ją galima naudoti ne tik kaip gėrimą, bet ir išoriškai:
- Atvėsusius arbatos maišelius galima dėti ant akių vokų – tai mažina paburkimą ir tamsius ratilus.
- Stiprus nuoviras gali būti naudojamas kaip veido tonikas, raminantis jautrią ar saulėje nudegusią odą.
- Geriant arbatą, organizmas gauna flavonoidų, kurie skatina audinių regeneraciją, todėl oda atrodo skaistesnė ir sveikesnė.
Kaip teisingai paruošti ramunėlių arbatą maksimaliai naudai
Daugelis daro klaidą, užplikydami ramunėles verdančiu vandeniu ir palikdami jas atvirame puodelyje. Norint išsaugoti vertingąsias savybes, ypač eterinius aliejus, kurie suteikia raminamąjį poveikį, svarbu laikytis kelių taisyklių.
Geriausia naudoti vandenį, kurio temperatūra yra apie 90–95 laipsnius Celsijaus (leiskite užvirusiam vandeniui pastovėti minutę ar dvi). Užpylus žiedus ar maišelį, būtina uždengti puodelį lėkštute. Tai neleidžia lakiems eteriniams aliejams išgaruoti kartu su garais. Plikyti reikėtų bent 5–10 minučių. Kuo ilgiau laikysite, tuo intensyvesnis bus skonis ir stipresnis gydomasis poveikis, tačiau arbata gali tapti šiek tiek karti.
Kada verta būti atsargiems?
Nors ramunėlių arbata yra saugi daugumai žmonių, yra išimčių. Žmonės, kurie yra alergiški astrinių šeimos augalams (pavyzdžiui, ambrozijoms, chrizantemoms, medetkoms ar ramunėms), gali patirti alerginę reakciją ir gerdami šią arbatą. Taip pat ramunėlės gali sąveikauti su kraują skystinančiais vaistais (pvz., varfarinu), todėl vartojant tokius medikamentus, prieš pradedant reguliarų arbatos gėrimą, būtina pasitarti su gydytoju.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar ramunėlių arbatoje yra kofeino?
Ne, ramunėlių arbata yra visiškai be kofeino. Tai yra žolelių arbata (tisane), todėl ji nesukelia energijos antplūdžio ar širdies plakimo padažnėjimo, priešingai – ji ramina, todėl idealiai tinka vakarui.
Ar galima ramunėlių arbatą duoti vaikams?
Taip, ramunėlių arbata paprastai laikoma saugia vaikams ir dažnai naudojama kūdikių pilvo diegliams malšinti. Tačiau vaikams rekomenduojama ruošti silpnesnės koncentracijos arbatą ir atvėsinti ją iki kambario temperatūros. Kūdikiams iki 6 mėnesių geriausia duoti tik motinos pieną arba mišinį, nebent gydytojas nurodytų kitaip.
Kiek puodelių per dieną galima išgerti?
Standartinė rekomendacija suaugusiam žmogui yra 1–3 puodeliai per dieną. Nors perdozavimas yra retas, geriant labai didelius kiekius (pvz., daugiau nei 5 puodelius) kai kuriems žmonėms gali pasireikšti pykinimas. Geriausia pradėti nuo vieno puodelio vakare ir stebėti savo organizmo reakciją.
Ar ramunėlių arbata skatina svorio metimą?
Tiesiogiai riebalų ji nedegina, tačiau gali netiesiogiai padėti kontroliuoti svorį. Ji turi labai mažai kalorijų (jei geriama be cukraus), padeda kontroliuoti stresą (kuris dažnai sukelia persivalgymą) ir gerina miegą, o kokybiškas miegas yra būtinas normaliai medžiagų apykaitai.
Deriniai skoniui ir papildomam efektui
Nors gryna ramunėlių arbata turi savitą, švelnų, šiek tiek obuolius primenantį skonį, kai kuriems jis gali pasirodyti pernelyg specifiškas ar tiesiog pabosti. Norint paįvairinti kasdienį ritualą ir dar labiau sustiprinti teigiamą poveikį, ramunėles galima derinti su kitais ingredientais. Tai ne tik pagerina skonines savybes, bet ir sukuria sinergiją tarp skirtingų vaistažolių.
Populiariausias ir laiko patikrintas derinys – ramunėlės su medumi ir citrina. Medus sustiprina antibakterinį poveikį ir ramina gerklę, o citrina prideda vitamino C. Norint stipresnio raminamojo efekto prieš miegą, ramunėles galima maišyti su levandomis arba melisomis. Jei tikslas – pagerinti virškinimą, į puodelį įmeskite kelis pipirmėtės lapelius arba gabalėlį šviežio imbiero. Imbieras suteiks šildantį pojūtį ir dar efektyviau kovos su uždegimais bei pykinimu. Eksperimentuodami su šiais priedais, galite atrasti savo tobulą receptą, kuris pavers arbatos gėrimą laukiamiausia dienos akimirka.
