Kiekvienas tėvas žino tą nerimo jausmą, kai paprastai linksmas ir energingas vaikas staiga tampa irzlus, atsisako mėgstamo maisto, o naktimis prabunda verkdamas. Neretai tokio elgesio priežastis slypi vaiko burnytėje. Stomatitas – tai viena dažniausių ir nemaloniausių vaikystės ligų, galinti užklupti bet kurio amžiaus mažylį, nuo pat kūdikystės iki paauglystės. Nors ši liga sukelia daug diskomforto ir skausmo mažajam pacientui bei streso tėvams, laiku atpažinus simptomus ir ėmusis tinkamų priemonių, galima žymiai palengvinti ligos eigą ir pagreitinti gijimą. Svarbiausia – nepanikuoti, suprasti, su kokia infekcija susidūrėte, ir žinoti, kaip teisingai slaugyti sergantį vaiką.
Kas yra stomatitas ir kodėl jis atsiranda?
Stomatitas yra bendrinis terminas, apibūdinantis burnos gleivinės uždegimą. Šis uždegimas gali pažeisti dantenas, liežuvį, lūpas, vidinę skruostų pusę bei gomurį. Ligos metu burnos ertmėje atsiranda skausmingų opelių, paraudimų ar pūslelių, kurios trukdo vaikui normaliai valgyti, gerti ir net kalbėti.
Vaikų burnos gleivinė yra itin plona ir jautri, be to, jų imuninė sistema dar tik formuojasi, todėl jie yra daug imlesni įvairioms infekcijoms nei suaugusieji. Pagrindinės priežastys, kodėl išsivysto stomatitas, gali būti labai įvairios:
- Infekcijos: Tai dažniausia priežastis. Virusai, bakterijos arba grybeliai patenka į burnos ertmę per nešvarias rankas, žaislus ar bendro naudojimo indus.
- Mechaniniai pažeidimai: Įsikandus skruostą, nusideginus karštu maistu ar susižeidus aštriu daiktu, pažeista vieta gali tapti vartais infekcijai.
- Nusilpęs imunitetas: Po persirgtų peršalimo ligų, vartojant antibiotikus ar esant vitaminų trūkumui, natūrali burnos mikrofloros pusiausvyra sutrinka.
- Alerginės reakcijos: Kartais stomatitą gali išprovokuoti tam tikri maisto produktai ar dantų pastos ingredientai.
Pagrindinės vaikų stomatito rūšys
Norint parinkti tinkamą gydymą, būtina atskirti, kokios rūšies stomatitas kamuoja vaiką. Gydymas, tinkantis vienai rūšiai, gali būti visiškai neveiksmingas kitai.
Virusinis (herpinis) stomatitas
Tai pati dažniausia forma tarp vaikų nuo 1 iki 3 metų amžiaus. Ją sukelia Herpes simplex virusas. Liga prasideda staiga: pakyla aukšta temperatūra (gali siekti 39–40 laipsnių), vaikas tampa vangus, seilėtekis tampa gausus. Burnoje atsiranda grupelės mažų pūslelių, kurios vėliau sprogsta ir virsta skausmingomis opelėmis. Dantenos dažnai būna patinusios ir ryškiai raudonos.
Grybelinis stomatitas (pienligė)
Dažniausiai pasitaiko kūdikiams ir naujagimiams. Jį sukelia Candida genties grybelis. Pagrindinis požymis – baltos, varškę primenančios apnašos ant liežuvio, skruostų gleivinės. Bandant jas nuvalyti, po apačia atsiveria raudona, kartais kraujuojanti gleivinė. Ši forma dažnai atsiranda po antibiotikų vartojimo.
Aftinis stomatitas
Ši forma būdingesnė mokyklinio amžiaus vaikams. Jai būdingos viena ar kelios pavienės opos (aftos) – jos yra apvalios, su baltu ar gelsvu centru ir ryškiai raudonu apvadu. Aftinis stomatitas nėra užkrečiamas taip, kaip virusinis, ir dažnai siejamas su stresu, genetiniu polinkiu ar tam tikrų maisto produktų netoleravimu.
Trauminis stomatitas
Tai uždegimas, kilęs dėl fizinio pažeidimo. Pavyzdžiui, dygstant dantims, vaikui stipriai sukandus žaislą, nusideginus karšta arbata ar neatsargiai valant dantis. Jei į žaizdą patenka bakterijų, prasideda uždegimas.
Klinikiniai simptomai: kaip laiku pastebėti ligą?
Kuo anksčiau pastebėsite ligą, tuo greičiau galėsite padėti mažyliui. Be akivaizdžių burnos pažeidimų, yra ir kitų signalų, įspėjančių apie stomatitą:
- Atsisakymas valgyti: Tai dažnai yra pirmasis požymis. Vaikas gali būti alkanas, prašyti maisto, bet vos paėmęs kąsnį į burną, pradeda verkti ir spjauna jį lauk.
- Gausus seilėtekis: Dėl skausmo vaikai vengia ryti seiles, todėl jos teka iš burnos, gali sudirginti smakro odą.
- Blogas burnos kvapas: Specifinis, nemalonus kvapas atsiranda dėl bakterijų dauginimosi ir uždegiminių procesų.
- Karščiavimas: Ypač būdingas virusinei formai. Temperatūra gali būti sunkiai numušama.
- Limfmazgių padidėjimas: Požandikauliniai limfmazgiai gali tapti didesni ir skausmingi liečiant.
- Irzlumas ir miego sutrikimai: Nuolatinis skausmas vargina vaiką, jis tampa kaprizingas, blogai miega.
Pirmoji pagalba ir gydymas namuose
Pastebėjus stomatito požymius, būtina kreiptis į gydytoją, kad šis nustatytų ligos sukėlėją. Tačiau kol laukiate vizito ar sveikstate namuose, tėvų vaidmuo yra kritiškai svarbus.
Skausmo malšinimas
Skausmas yra didžiausia problema sergant stomatitu. Jei vaikas kenčia skausmą, jis negers skysčių, o tai veda prie dehidratacijos. Todėl, esant reikalui, duokite gydytojo rekomenduotus vaistus nuo skausmo ir uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofeno ar paracetamolio). Taip pat vaistinėse galima įsigyti specialių tepalų ar gelių, kurie lokaliai nuskausmina pažeistas vietas, tačiau juos naudoti reikėtų atsargiai ir pagal instrukcijas, atsižvelgiant į vaiko amžių.
Skysčių balanso palaikymas
Tai pati svarbiausia užduotis tėvams. Dehidratacija vaikams išsivysto labai greitai. Siūlykite gerti dažnai, bet po nedaug. Geriausia tinka vėsus vanduo, ramunėlių arbata (ji veikia raminančiai ir antiseptiškai). Venkite rūgščių sulčių (apelsinų, obuolių), gazuotų gėrimų, nes jie graužia žaizdas. Jei vaikas atsisako gerti iš puodelio, bandykite duoti per šiaudelį, švirkštą (be adatos) ar šaukštelį.
Burnos higiena ligos metu
Nors burną skauda, higienos pamiršti negalima. Minkštos apnašos yra puiki terpė bakterijoms, kurios tik sunkina gijimą. Dantis valykite labai švelniai, minkštu šepetėliu. Jei tai daryti per daug skausminga, bent jau praskalaukite burną vandeniu po kiekvieno valgio ar nuvalykite dantis marlės gabalėliu, pamirkytu ramunėlių nuovire.
Ką valgyti sergant stomatitu?
Tinkama mityba gali sumažinti skausmą valgant ir aprūpinti organizmą reikalingomis medžiagomis kovai su liga. Maistas turi būti:
- Tinkamos temperatūros: Jokiu būdu ne karštas. Maistas turi būti kambario temperatūros arba vėsus. Šaltas jogurtas ar ledai (be priedų) kartais netgi padeda numalšinti skausmą.
- Tinkamos konsistencijos: Rinkitės trintą, skystą ar pusiau skystą maistą. Tinka tyrelės, sriubos-kremai, jogurtai, pudingai, košės.
- Neutralaus skonio: Venkite aštraus, sūraus, rūgštaus maisto. Pomidorai, citrusiniai vaisiai, rauginti produktai yra griežtai nerekomenduojami.
Rekomenduojami produktai: varškė, jogurtas, bananai, avižinė košė, virta ir sutrinta mėsa, vištienos sultinys, kiaušinienė.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar stomatitas yra užkrečiamas?
Taip, ypač virusinis stomatitas. Jis plinta oro lašeliniu būdu bei per seiles (bučiuojant vaiką, naudojant tuos pačius indus). Todėl sergantį vaiką reikėtų kiek įmanoma izoliuoti nuo kitų vaikų šeimoje, išskirti jam atskirus indus ir rankšluostį. Grybelinis stomatitas taip pat gali būti perduodamas, pavyzdžiui, žindant.
Kiek laiko trunka stomatitas?
Ligos trukmė priklauso nuo jos formos ir sunkumo. Lengvesnės formos gali praeiti per 5–7 dienas. Sunkesnis herpinis stomatitas gali tęstis iki 10–14 dienų. Opelės pilnai užgyja per 2–3 savaites.
Ar galima vaiką vesti į lauką?
Jei vaikas nekarščiuoja ir jaučiasi pakankamai gerai, ramus pasivaikščiojimas gryname ore nepakenks, tačiau reikėtų vengti kontakto su kitais vaikais žaidimų aikštelėse, kad liga nebūtų platinama.
Kada dėl stomatito būtina kviesti greitąją pagalbą?
Skubios medikų pagalbos reikia, jei vaikas visiškai nustoja gerti skysčius ir pastebite dehidratacijos požymius (sausas sauskelnes ilgiau nei 6 valandas, verkia be ašarų, įdubusios akys, vangumas), jei karščiavimas nekrenta vartojant vaistus arba jei vaiko būklė staiga smarkiai pablogėja.
Imuniteto stiprinimas ir ligos prevencija
Nors visiškai apsaugoti vaiko nuo stomatito neįmanoma, tam tikros prevencinės priemonės gali žymiai sumažinti riziką. Vienas svarbiausių aspektų – kruopšti rankų ir burnos higiena. Mokykite vaiką plauti rankas grįžus iš lauko, pasinaudojus tualetu ir prieš valgį. Kūdikio žaislai, čiulptukai ir buteliukai turi būti reguliariai plaunami ir sterilizuojami.
Taip pat labai svarbu stiprinti bendrą vaiko imunitetą. Pilnavertė mityba, turtinga vitaminais ir mineralais, pakankamas buvimas gryname ore bei fizinis aktyvumas padeda organizmui greičiau kovoti su virusais ir bakterijomis. Jei vaikas linkęs dažnai sirgti aftiniu stomatitu, verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimo vitaminų (ypač B grupės, geležies) trūkumo ar maisto netoleravimo tyrimų. Reguliarūs vizitai pas odontologą taip pat padeda laiku pastebėti dantų ėduonį ar aštrius dantų kraštus, kurie gali traumuoti gleivinę ir sukelti lėtinį uždegimą.
