Lietuvoje ankstyvas sezonas retai būna „apie sniegą“. Dažniau apie drėgmę, druską ir netikėtą ledą šešėlyje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba rodo, jog 2025 m. sausio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo apie 2,0 °C, t. y. ženkliai šilčiau už daugiametę normą, todėl dažnesni tampa atodrėkiai, šlapias asfaltas ir vėlesnis staigus atšalimas naktimis.
Šitas „pliusas dieną – minusas naktį“ yra klasikinė juodojo ledo (plika akimi beveik nematomo) terpė, ir būtent tada moto apranga turi dirbti ne gražiai, o protingai: saugoti nuo vėjo, išlaikyti šilumą, bet kartu neperkaisti sustojus prie šviesoforo.
Lietuvos kelių realybė: druska, smėlis ir purvas, kurie „suvalgo“ komfortą
AB „Kelių priežiūra“ rodo, jog jie prižiūri daugiau nei 21 tūkst. km valstybinių kelių, o žiemą įprastos praktikos: valymas ir barstymas – reiškia, kad pavasario pradžioje ant asfalto dažnai lieka druskos, smėlio ir purvo mišinys. Tai svarbu ne tik padangoms. Tai tiesiogiai liečia moto aprangą, nes purvas ir druska greit „užkalina“ užtrauktukus, ardo audinių impregnaciją, mažina kvėpuojamumą, o ant pirštinių delnų sukuria slidų, nemalonų sluoksnį.
Dar vienas niuansas: kelių barstymas druska yra didelio masto reiškinys. AB „Kelių priežiūra“ yra komunikavę, kad per šaltąjį sezoną valstybinės reikšmės keliuose paprastai išbarstoma apie 80 tūkst. tonų druskos. Praktikoje tai reiškia, kad ankstyvą sezoną dažnai važiuoji „chemijos rūke“: aptaškyti batai, kelnės iki kelių, lipni apykaklė ir nugaros ventiliacijos angos, kurios staiga nebeventiliuoja.
Statistika, kuri verčia rinktis ne stilių, o sistemą
Susisiekimo ministerija rodo, jog 2024 m. sužeistų motociklų ir mopedų vairuotojų bei keleivių skaičius padidėjo apie 30 % (lyginant su 2021–2023 m. vidurkiu), o tarp sužeistųjų daug pradedančiųjų, kuriems stinga įgūdžių. Šitas skaičius ankstyvą sezoną skamba dar garsiau, nes pavasario pradžioje klaidų kaina didesnė: šaltos rankos lėčiau reaguoja, slidi kelio danga atleidžia mažiau, o automobilių vairuotojai dar „nepersijungę“ į motociklų režimą.
Europos Komisija rodo, jog 2024 m. ES keliuose žuvo 19 940 žmonių, ir nors bendras rodiklis mažėja, pažanga išlieka lėta. Motociklininkui tai priminimas, kad saugumas – ne vien šalmas, o visa grandinė: matomumas, apsauga nuo smūgio, tinkamas šilumos režimas ir nuosekli rutina.
„Moto apranga“ kaip sistema – trys sluoksniai, bet viena logika
Jei ankstyvą sezoną aprangą perki kaip vieną daiktą („striukė ir tiek“) – dažniausiai pralaimi. Veikia ne daiktas, o sistema ir Lietuvoje ji beveik visada turi būti trijų sluoksnių.
Bazinis sluoksnis – šiluma prasideda nuo odos
Bazinis sluoksnis turi daryti du dalykus: surinkti drėgmę nuo kūno ir jos nelaikyti prie odos. Ankstyvą sezoną dažna klaida – apsivilkti medvilnę, nes „šilta“; realybėje medvilnė sušlampa, atšąla ir paverčia visą važiavimą šaldytuvu. Jei nori realaus komforto – rinkis sintetinius arba merino pagrindo terminius marškinėlius ir timpas. Ir čia labai praktiškas kriterijus: jeigu sustojus degalinėje tau nešalta nusiėmus viršutinį sluoksnį – bazė dirba gerai.
Vidurinis sluoksnis – tavo „termostatas“
Vidurinio sluoksnio funkcija – laikyti šilumą, bet nepaversti tavęs pirtimi. Lietuvoje dažnai išvažiuoji ryte prie +2…+6 °C, o popiet gali būti +10…+14 °C (arba tiesiog saulė pradeda kepti), todėl geriausiai veikia plonas flisas, lengva pūkinė/Primaloft tipo striukė (jei telpa) arba motostriukių įsegami pašiltinimai. Esmė paprasta – nori turėti galimybę „atimti“ šilumą per 2 minutes, o ne kentėti iki namų.
Išorinis sluoksnis – vėjas ir vanduo yra tikrieji priešai
Ankstyvą sezoną Lietuvoje dažniau šlapia nei snieguota, todėl vandens ir vėjo barjeras yra kritinis. Čia svarbiausia ne žodis etiketėje, o elgsena: ar apykaklė užsidaro sandariai, ar rankovių galai neturi „kaminų“, ar vanduo nebėga į batus per kelnių galą.
Jei renkiesi tekstilinę striukę ir kelnes, žiūrėk, kad membrana būtų arba integruota, arba turėtum patikimą viršutinį lietaus sluoksnį. O jei važiuoji dažniau mieste – atkreipk dėmesį į tai, kad lietaus komplektas būtų greitai užsivelkamas, nes Lietuvos pavasario lietus dažnai prasideda „tiesiog dabar“.
