Daugelis iš mūsų nė neįtaria, kad ant mūsų odos ar nosies gleivinėje ramiai gyvena bakterija, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali tapti mirtinu priešu. Tai mikroorganizmas, pasižymintis neįtikėtinu gebėjimu prisitaikyti ir išgyventi net pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. Kol imuninė sistema veikia sklandžiai, o oda nėra pažeista, šis „įnamis“ nekelia didelių problemų. Tačiau menkiausias įbrėžimas, operacinė intervencija ar nusilpęs imunitetas gali atverti vartus infekcijai, kuri varijuoja nuo paprastų pūlinukų iki gyvybei pavojingo sepsio. Gebėjimas laiku atpažinti pirmuosius signalus ir supratimas, kodėl ši bakterija vis dažniau tampa atspari vaistams, yra kritiškai svarbus šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame antibiotikų era susiduria su rimtais iššūkiais.
Kas iš tikrųjų yra auksinis stafilokokas?
Staphylococcus aureus, liaudiškai vadinamas auksiniu stafilokoku, yra rutulio formos bakterija, kuri dažniausiai aptinkama nosies ertmėje, ryklėje bei ant odos (ypač pažastyse ar kirkšnyse). Pavadinimas „auksinis“ nėra atsitiktinis – auginant šias bakterijas laboratorinėje terpėje, jų kolonijos įgauna specifinį gelsvą ar auksinį atspalvį. Tai viena iš labiausiai paplitusių bakterijų rūšių: skaičiuojama, kad apie 30 procentų sveikų žmonių yra nuolatiniai šios bakterijos nešiotojai, patys nejausdami jokių ligos simptomų.
Ši bakterija yra vadinama oportunistiniu patogenu. Tai reiškia, kad ji „laukia progos“. Kol žmogus sveikas, ji elgiasi kaip komensalas (organizmas, gyvenantis kito sąskaita, bet nekenkiantis). Tačiau susidarius palankioms sąlygoms bakterijos pradeda sparčiai daugintis, išskirdamos toksinus ir fermentus, kurie ardo audinius ir slopina imuninį atsaką. Būtent šis gebėjimas gaminti daugybę skirtingų virulentiškumo faktorių daro auksinį stafilokoką tokiu universaliu ir pavojingu sukėlėju.
Kaip plinta ši infekcija?
Stafilokoko infekcija yra viena lengviausiai plintančių bakterinių infekcijų. Užsikrėtimo keliai yra įvairūs, tačiau dažniausiai dominuoja tiesioginis kontaktas. Štai pagrindiniai būdai, kaip bakterija patenka į organizmą:
- Tiesioginis kontaktas „oda į odą“: Tai dažniausias perdavimo būdas. Paspaudus ranką nešiotojui ar sergančiajam, bakterijos gali persikelti ant jūsų odos.
- Užteršti daiktai: Auksinis stafilokokas yra itin gyvybingas aplinkoje. Jis gali ilgą laiką išgyventi ant rankšluosčių, patalynės, drabužių, sporto inventoriaus, durų rankenų ar mobiliųjų telefonų.
- Medicininės procedūros: Ligoninėse ar slaugos namuose kyla didesnė rizika užsikrėsti invazinėmis procedūromis (per kateterius, dirbtinę plaučių ventiliaciją, chirurgines žaizdas).
- Oro lašelinis būdas: Nors rečiau, bet stafilokokas gali plisti ir kosint ar čiaudint, ypač jei infekcija yra kvėpavimo takuose.
Odos infekcijos: pirmieji pavojaus signalai
Dažniausiai auksinis stafilokokas pasireiškia odos pažeidimais. Juos atpažinti nėra sunku, tačiau dažnai jie painiojami su vabzdžių įkandimais ar paprastais spuogais. Pagrindiniai odos infekcijos tipai yra šie:
Furunkuolai ir karbunkulai
Tai skausmingi, pūlių pripildyti dariniai po oda. Furunkuolas (šunvote) apima vieną plauko folikulą, o karbunkulas yra didesnis, apimantis keletą folikulų ir gilesnius audinius. Oda aplink juos būna paraudusi, patinusi ir karšta.
Impetiga
Tai dažna vaikų liga, pasireiškianti pūslėmis, kurios vėliau trūksta ir pasidengia medaus spalvos šašais. Dažniausiai atsiranda aplink nosį ir burną.
Celiulitas
Tai gilesnių odos sluoksnių uždegimas. Pažeista vieta tampa raudona, patinusi, skausminga liečiant, o paraudimas gali greitai plisti. Žmogus gali karščiuoti.
Kodėl auksinis stafilokokas toks pavojingas?
Nors odos infekcijos yra nemalonios, jos paprastai yra išgydomos. Tikrasis pavojus kyla, kai bakterija patenka į kraujotaką (bakteriemija) ir išplinta į vidaus organus. Tai gali sukelti gyvybei pavojingas būkles:
- Sepsis: Tai sisteminis organizmo atsakas į infekciją, galintis sukelti organų nepakankamumą ir mirtį. Tai viena rimčiausių stafilokoko komplikacijų.
- Pneumonija: Stafilokokinė pneumonija dažnai būna sunki, ypač žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis ar gripu.
- Endokarditas: Bakterijos gali nusėsti ant širdies vožtuvų, sukeldamos jų uždegimą ir pažeidimą, o tai gali lemti širdies nepakankamumą.
- Osteomielitas: Tai kaulų infekcija, kai bakterijos per kraują patenka į kaulus. Tai sukelia stiprų skausmą, karščiavimą ir riboja judrumą.
- Toksinio šoko sindromas: Tai reta, bet mirtinai pavojinga būklė, kurią sukelia stafilokoko išskiriami toksinai. Ji pasireiškia staigiu karščiavimu, vėmimu, bėrimu, primenančiu nudegimą saulėje, ir organų veiklos sutrikimu.
MRSA: atsparumo antibiotikams problema
Viena didžiausių šiuolaikinės medicinos problemų, susijusių su šia bakterija, yra MRSA (meticilinui atsparus auksinis stafilokokas). Dėl dažno ir kartais netinkamo antibiotikų vartojimo, dalis stafilokoko padermių mutavo ir tapo atsparios penicilino grupės antibiotikams (pavyzdžiui, meticilinui, oksacilinui, amoksicilinui).
MRSA infekciją išgydyti yra žymiai sunkiau. Gydytojai priversti naudoti stipresnius, toksiškesnius ir brangesnius antibiotikus, pavyzdžiui, vankomiciną. Anksčiau MRSA buvo siejama tik su ligoninėmis (hospitalinė infekcija), tačiau dabar vis dažniau fiksuojama visuomenėje įgyta MRSA, kuria užsikrečia sveiki žmonės sporto klubuose, mokyklose ar tiesiog buityje.
Maisto tarša ir intoksikacija
Svarbu paminėti, kad auksinis stafilokokas yra ir dažna apsinuodijimo maistu priežastis. Skirtingai nuo kitų infekcijų, šiuo atveju susergama ne dėl pačios bakterijos dauginimosi žarnyne, bet dėl jos pagamintų enterotoksinų, esančių maiste.
Jei maistą ruošia žmogus, turintis stafilokoką ant rankų (pavyzdžiui, turintis pūliuojančią žaizdelę), ir tas maistas vėliau laikomas netinkamoje temperatūroje, bakterijos pasidaugina ir išskiria toksinus. Simptomai pasireiškia labai greitai – per 1–6 valandas po valgio. Tai būna stiprus pykinimas, vėmimas, pilvo spazmai ir viduriavimas. Laimei, ši būklė dažniausiai praeina savaime per 1–2 dienas.
Diagnostika ir gydymas
Įtarus stafilokokinę infekciją, gydytojas pirmiausia atlieka fizinę apžiūrą. Norint patvirtinti diagnozę ir nustatyti, ar tai nėra atspari (MRSA) forma, paimamas mėginys:
- Tepinėlis iš žaizdos ar pūlinio.
- Tepinėlis iš nosies (nešiojimui nustatyti).
- Kraujo pasėlis (įtarus sepsį).
- Skreplių tyrimas (įtarus pneumoniją).
Gydymas priklauso nuo infekcijos sunkumo. Maži odos pūliniai dažnai gydomi tiesiog juos atveriant ir drenuojant – antibiotikų gali net neprireikti. Tačiau esant išplitusiai infekcijai, antibiotikai yra būtini. Labai svarbu nenutraukti antibiotikų kurso anksčiau laiko, net jei simptomai išnyko, kad bakterijos neišvystytų atsparumo.
Prevencija: kaip apsisaugoti?
Nors visiškai išvengti kontakto su auksiniu stafilokoku neįmanoma, riziką susirgti galima ženkliai sumažinti laikantis elementarių higienos taisyklių:
Svarbiausia taisyklė – kruopštus rankų plovimas. Plaukite rankas su muilu po tualeto, prieš valgį, grįžę iš viešų vietų. Jei nėra galimybės nusiplauti, naudokite dezinfekcinį skystį alkoholio pagrindu.
Kitos priemonės apima:
- Žaizdų priežiūra: Bet kokį įbrėžimą ar žaizdelę laikykite švarią ir uždengtą steriliu tvarsčiu, kol ji užgis. Pūliai iš atviros žaizdos yra pagrindinis užkrato šaltinis.
- Nesidalinkite asmeniniais daiktais: Rankšluosčiai, skustuvai, drabužiai ir patalynė turėtų būti asmeninio naudojimo.
- Sporto higiena: Sporto klube prieš ir po naudojimo nuvalykite treniruoklius dezinfekciniu skysčiu. Po treniruotės iškart prauskitės duše.
- Maisto sauga: Jei turite infekuotų žaizdų ant rankų, neruoškite maisto kitiems, kol žaizdos neužgis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar auksinis stafilokokas yra užkrečiamas?
Taip, jis yra labai užkrečiamas. Jis plinta per tiesioginį kontaktą su infekuotu asmeniu arba per užterštus paviršius. Tačiau ne kiekvienas kontaktas sukelia ligą – tai priklauso nuo jūsų imuninės sistemos būklės.
Ar galima visiškai atsikratyti šios bakterijos, jei esu nešiotojas?
Atsikratyti stafilokoko nešiojimo (dekolonizacija) yra sunku ir dažnai to daryti nerekomenduojama, nebent asmuo turi pasikartojančias sunkias infekcijas arba dirba su didelės rizikos pacientais. Tam naudojami specialūs antibiotiniai tepalai į nosį ir antiseptiniai kūno prausikliai, tačiau bakterija po kurio laiko dažnai sugrįžta.
Kaip atskirti paprastą spuogą nuo stafilokoko infekcijos?
Paprastas spuogas dažniausiai yra mažiau skausmingas ir neturi plataus raudono apvado. Stafilokoko sukeltas pūlinys greitai didėja, yra labai skausmingas, oda aplink jį tampa karšta ir raudona, o žmogus gali jausti bendrą silpnumą ar karščiavimą. Jei abejojate, visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar auksinis stafilokokas gali sukelti nevaisingumą?
Tiesiogiai auksinis stafilokokas nėra dažna nevaisingumo priežastis, tačiau negydomos lytinių takų ar dubens organų infekcijos, kurias gali sukelti ir ši bakterija, gali lemti uždegiminius procesus, komplikuojančius pastojimą.
Ką daryti, jei antibiotikai neveikia?
Jei paskirti antibiotikai negerina būklės per 2–3 dienas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali reikšti, kad turite MRSA (atsparią formą) ir reikalingas kitos grupės vaistas, arba kad susiformavo abscesas, kurį reikia chirurgiškai atverti.
