Insultas dažnai ištinka tarsi iš giedro dangaus, tačiau medikai pabrėžia, kad daugeliu atvejų organizmas siunčia įspėjamuosius signalus dar prieš įvykstant negrįžtamiems pakitimams. Deja, statistika rodo, kad didelė dalis žmonių šiuos požymius ignoruoja, priskirdami juos nuovargiui, stresui ar paprasčiausiam negalavimui. Smegenų kraujotakos sutrikimai yra viena dažniausių mirties ir ilgalaikio neįgalumo priežasčių pasaulyje, todėl gebėjimas atpažinti ankstyvuosius simptomus yra ne tik naudinga žinia, bet ir gyvybiškai svarbus įgūdis. Laikas čia yra esminis faktorius – kiekviena pradelsta minutė reiškia milijonus žuvusių neuronų, kurių atkurti vėliau gali būti nebeįmanoma. Supratus, kaip mūsų kūnas bando mus įspėti, galima laiku kreiptis pagalbos ir išvengti tragiškų pasekmių.
Kas tiksliai vyksta smegenyse insulto metu?
Norint suprasti simptomus, svarbu suvokti patį procesą. Insultas įvyksta, kai sutrinka kraujo tiekimas į tam tikrą smegenų dalį. Be deguonies ir maistinių medžiagų likusios smegenų ląstelės pradeda žūti per kelias minutes. Egzistuoja du pagrindiniai insulto tipai, kurių mechanizmai skiriasi, tačiau pasekmės yra panašios:
- Išeminis insultas: Tai dažniausias tipas, sudarantis apie 85-90 proc. visų atvejų. Jis įvyksta, kai kraujo krešulys (trombas) užkemša smegenis maitinančią arteriją. Tai galima palyginti su užsikimšusiu vamzdžiu, per kurį nebegali tekėti vanduo.
- Hemoraginis insultas: Pasitaiko rečiau, bet dažnai būna pavojingesnis. Jo metu kraujagyslė smegenyse plyšta, ir kraujas išsilieja į aplinkinius audinius, sukeldamas spaudimą ir pažeidimus.
Nepriklausomai nuo tipo, rezultatas yra funkcijų, kurias kontroliuoja pažeista smegenų dalis, praradimas. Būtent todėl simptomai gali būti labai įvairūs – nuo kalbos sutrikimų iki galūnių paralyžiaus.
F.A.S.T. metodas – auksinis atpažinimo standartas
Visame pasaulyje gydytojai rekomenduoja naudoti paprastą, bet efektyvią sistemą, vadinamą F.A.S.T. (liet. V.R.K.L. – Veidas, Ranka, Kalba, Laikas). Tai greičiausias būdas įvertinti, ar žmogui reikalinga skubi medikų pagalba.
Veidas (Face)
Paprašykite žmogaus nusišypsoti. Atkreipkite dėmesį, ar viena veido pusė nenusvyra. Insulto atveju dažnai pasireiškia veido asimetrija, lūpų kampučio nusvirimas, o žmogus negali pilnai valdyti veido raumenų vienoje pusėje.
Ranka (Arms)
Paprašykite pakelti abi rankas į viršų ir jas palaikyti. Jei viena ranka nevalingai svyra žemyn arba žmogus jos visai negali pakelti, tai yra stiprus insulto signalas. Taip pat gali pasireikšti staigus rankos tirpimas ar silpnumas.
Kalba (Speech)
Užduokite paprastą klausimą arba paprašykite pakartoti nesudėtingą sakinį. Stebėkite, ar kalba nėra nerišli, ar žmogus „vėluoja” atsakyti, ar žodžiai tariami keistai, tarsi žmogus turėtų „košę burnoje”. Kartais žmogus gali kalbėti, bet visiškai nesuprasti, ką jam sakote.
Laikas (Time)
Jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių, laikas yra jūsų priešas. Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą. Būtinai užfiksuokite laiką, kada pasirodė pirmieji simptomai – ši informacija bus kritiškai svarbi gydytojams, sprendžiantiems dėl trombolizės (krešulio tirpdymo) taikymo.
Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP): tylusis pavojaus varpas
Vienas klastingiausių reiškinių yra vadinamasis mikroinsultas arba praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP). Tai būklė, kai insulto simptomai pasireiškia trumpam – nuo kelių minučių iki 24 valandų – ir praeina savaime.
Gydytojai įspėja: PSIP negalima ignoruoti. Nors simptomai išnyksta, tai yra aiškus ženklas, kad smegenų kraujotaka yra sutrikusi ir artimiausiu metu (kartais per kelias dienas ar savaites) gresia tikras, didelis insultas. Žmonės dažnai padaro klaidą galvodami: „Man aptirpo ranka, bet po pusvalandžio praėjo, tad nieko rimto”. Iš tiesų, tai buvo paskutinis organizmo perspėjimas imtis veiksmų.
Netipiniai ir dažnai ignoruojami simptomai
Be klasikinių požymių, egzistuoja visa aibė simptomų, kurie gali būti mažiau akivaizdūs, tačiau ne mažiau pavojingi. Ypač dažnai netipinius simptomus patiria moterys, todėl jų diagnozė kartais vėluoja.
- Staigus ir nepakeliamas galvos skausmas: Jei skausmas kyla be aiškios priežasties ir yra apibūdinamas kaip „stipriausias gyvenime”, tai gali rodyti kraujo išsiliejimą į smegenis.
- Regėjimo sutrikimai: Tai gali būti staigus apakimas viena akimi, vaizdo dvejinimasis arba „užuolaidos” nusileidimas akyse. Kadangi tai nesukelia skausmo, žmonės dažnai laukia, kol praeis, užuot vykę į ligoninę.
- Galvos svaigimas ir koordinacijos praradimas: Jei staiga tampa sunku vaikščioti, prarandama pusiausvyra ar koordinacija (ataksija), tai gali reikšti smegenėlių pažeidimą.
- Sumišimas ir orientacijos praradimas: Staigus nesuvokimas, kur esate, kokia šiandien diena, arba atminties spragos gali būti siejamos su insultu.
- Pykinimas ir vėmimas: Kartais kartu su galvos svaigimu pasireiškiantis pykinimas klaidingai priskiriamas apsinuodijimui maistu ar virusui.
Rizikos veiksniai: ką turėtumėte žinoti apie savo sveikatą
Insultas retai ištinka visiškai sveikus žmones be jokių rizikos veiksnių. Dauguma pacientų turi gretutinių ligų ar įpročių, kurie metais alina kraujagysles. Žinodami savo rizikos veiksnius, galite juos koreguoti.
- Aukštas kraujospūdis (hipertenzija): Tai pagrindinis insulto rizikos veiksnys. Nuolat padidėjęs spaudimas pažeidžia arterijų sieneles, todėl jos tampa mažiau elastingos, lengviau kemšasi arba plyšta.
- Prieširdžių virpėjimas: Tai širdies ritmo sutrikimas, kurio metu širdyje gali susidaryti krešuliai. Vėliau jie nukeliauja į smegenis ir sukelia insultą.
- Cukrinis diabetas: Aukštas gliukozės kiekis kraujyje ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir didina krešulių susidarymo tikimybę.
- Aukštas cholesterolis: „Blogojo” cholesterolio sankaupos siaurina arterijas, sukeldamos aterosklerozę.
- Gyvensenos veiksniai: Rūkymas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka ir nesaikingas alkoholio vartojimas dramatiškai didina riziką.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Medicinos praktikoje pacientai ir jų artimieji dažnai užduoda panašius klausimus, susijusius su insulto prevencija ir gydymu. Štai atsakymai į svarbiausius iš jų:
Ar insultas gresia tik vyresnio amžiaus žmonėms?
Nors rizika didėja su amžiumi (ypač po 55 metų), insultas gali ištikti bet ką, net vaikus ar paauglius. Jaunų žmonių insulto atvejų daugėja dėl prastos mitybos, streso, narkotinių medžiagų vartojimo ir nejudraus gyvenimo būdo.
Ar aspirinas gali padėti ištikus insultui?
Gydytojai nerekomenduoja savarankiškai gerti aspirino įtarus insultą, kol nėra atlikta kompiuterinė tomografija. Jei insultas yra hemoraginis (kraujavimas į smegenis), aspirinas, skystindamas kraują, gali tik pabloginti situaciją ir padidinti kraujavimą. Vaistus gali skirti tik medikai.
Ar po insulto įmanoma visiškai pasveikti?
Tai priklauso nuo pažeidimo dydžio, vietos ir, svarbiausia, nuo to, kaip greitai buvo suteikta pagalba. Reabilitacija yra ilgas procesas, tačiau smegenys pasižymi neuroplastiškumu – gebėjimu persitvarkyti, todėl daugelis funkcijų gali būti atkurtos ar kompensuotos.
Ar stresas gali sukelti insultą?
Tiesiogiai stresas insulto nesukelia, tačiau lėtinis stresas didina kraujospūdį ir skatina nesveiką gyvenseną (rūkymą, persivalgymą), o tai yra tiesioginiai rizikos veiksniai. Staigus, labai stiprus stresas gali išprovokuoti kraujospūdžio šuolį, kuris pavojingas turintiems silpnas kraujagysles.
Pirmieji veiksmai įtarus nelaimę: kaip elgtis laukiant medikų
Jei atpažinote artėjančio insulto požymius sau ar artimajam, panika yra blogiausias patarėjas. Turite veikti šaltakraujiškai ir sistemingai, nes jūsų veiksmai iki atvykstant greitajai pagalbai gali turėti įtakos paciento išgyvenamumui.
Pirmiausia, nedelsdami skambinkite pagalbos numeriu 112. Operatorius turėtų išgirsti žodį „insultas”, kad brigada būtų atitinkamai informuota. Kol laukiate medikų, paguldykite žmogų ant šono, kad, jei prasidėtų vėmimas, jis neužspringtų. Atlaisvinkite veržiančius drabužius – atsegkite apykaklę, diržą. Labai svarbu užtikrinti gryno oro patekimą, todėl atidarykite langą.
Griežtai draudžiama duoti žmogui valgyti ar gerti. Dėl sutrikusio rijimo reflekso maistas ar skysčiai gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti uždusimą ar aspiracinę pneumoniją. Taip pat neduokite jokių vaistų, net jei žmogus skundžiasi galvos skausmu ar aukštu kraujospūdžiu, nes nežinant insulto tipo (išeminis ar hemoraginis), vaistai gali pakenkti. Būkite šalia, stebėkite kvėpavimą ir sąmoningumą, kalbinkite žmogų, kad jis jaustųsi saugiau, ir ruoškite informaciją medikams apie vartojamus vaistus bei tikslų simptomų pradžios laiką.
