Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyrę tą nemalonų ir gąsdinantį jausmą: staiga aptemsta akyse, kūną išmuša šaltas prakaitas, o kojos tampa tarsi vatinės. Toks staiga atsiradęs silpnumas, lydimas galvos svaigimo ir prakaitavimo, gali ištikti bet kur – stovint eilėje parduotuvėje, lipant iš lovos ryte ar intensyviai sportuojant. Nors dažnai šie simptomai praeina savaime per keletą minučių ir yra nurašomi nuovargiui ar alkio jausmui, gydytojai įspėja, kad tai gali būti organizmo pagalbos šauksmas. Ši simptomų triada nėra atskira liga, tai – signalas, rodantis, kad tam tikra kūno sistema (širdies ir kraujagyslių, nervų ar endokrininė) patiria didelį stresą arba sutrikimą. Suprasti pagrindines priežastis yra gyvybiškai svarbu, nes jos gali svyruoti nuo paprasto skysčių trūkumo iki rimtų, neatidėliotinos pagalbos reikalaujančių būklių.
Ortostatinė hipotenzija: kai kraujospūdis staiga krinta
Viena dažniausių priežasčių, kodėl staiga pasijuntame silpnai, ypač keičiant kūno padėtį (pavyzdžiui, greitai atsistojus nuo sofos), yra ortostatinė hipotenzija. Tai būklė, kai staiga nukrenta arterinis kraujospūdis. Normaliomis sąlygomis, žmogui atsistojus, kraujagyslės greitai susitraukia, kad užtikrintų pakankamą kraujo tekėjimą į smegenis. Tačiau esant sutrikimui, šis mechanizmas suveikia pavėluotai.
Kraujas dėl gravitacijos suteka į kojas, smegenys trumpam negauna pakankamai deguonies, todėl atsiranda šie simptomai:
- Galvos svaigimas ar „kambario sukimosi“ jausmas;
- Regėjimo sutrikimai (tamsios dėmės, mirgėjimas akyse);
- Bendras silpnumas ir nestabilumas.
Tai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali varginti ir jaunimą, ypač tuos, kurių kraujospūdis natūraliai yra žemas.
Hipoglikemija: pavojingas cukraus kiekio sumažėjimas
Kita itin dažna priežastis, kurią gydytojai įvardija kaip staigaus silpnumo ir prakaitavimo kaltininkę, yra hipoglikemija – gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas žemiau normos ribos. Nors dažniausiai apie tai galvojame cukrinio diabeto kontekste, hipoglikemija gali ištikti ir visiškai sveikus žmones.
Smegenims gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis. Kai jos pritrūksta, organizmas įjungia „pavojaus režimą“, išskirdamas adrenaliną. Būtent adrenalinas sukelia simptomus, kurie dažnai painiojami su nerimu:
- Gausus, šaltas prakaitavimas;
- Rankų drebėjimas;
- Staigus ir stiprus alkis;
- Sąmonės pritemimas ir orientacijos sutrikimas.
Sveikiems žmonėms tai gali nutikti po ilgos pertraukos nevalgius, po intensyvios fizinės treniruotės ar piktnaudžiaujant alkoholiu tuščiu skrandžiu.
Širdies veiklos sutrikimai ir „tylusis“ infarktas
Gydytojai kardiologai nuolat pabrėžia, kad širdies problemos ne visada pasireiškia stipriu skausmu krūtinėje. Staiga atsiradęs silpnumas, derinamas su galvos svaigimu ir prakaitavimu, gali būti širdies ritmo sutrikimų (aritmijos) arba net miokardo infarkto pranašas.
Ypač atidžios turėtų būti moterys ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriems infarkto simptomai dažnai būna netipiniai. Jei širdis nepajėgia efektyviai pumpuoti kraujo į smegenis dėl ritmo sutrikimo (pvz., prieširdžių virpėjimo) arba vožtuvų patologijos, žmogus gali jausti:
- Oro trūkumą (dusulį);
- Širdies permušimus arba „vartymąsi“ krūtinėje;
- Staigų jėgų praradimą, verčiantį atsisėsti ar atsigulti.
Jei šiuos simptomus lydi spaudimo jausmas krūtinėje, skausmas, plintantis į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Vestibuliarinio aparato sutrikimai
Kartais galvos svaigimas yra dominuojantis simptomas, o silpnumas ir prakaitavimas atsiranda kaip antrinė reakcija į prarastą pusiausvyrą. Vidinėje ausyje esantis vestibuliarinis aparatas atsakingas už mūsų pusiausvyrą. Jam sutrikus, pasaulis pradeda suktis ratu (vertigo).
Dažniausios vestibuliarinės problemos apima:
- Gerybinį paroksizminį pozicinį galvos svaigimą (GPPGS): kai vidinėje ausyje esantys kristalai pasislenka iš savo vietos. Tai sukelia trumpus, bet labai intensyvius svaigimo priepuolius keičiant galvos padėtį.
- Vestibuliarinį neuritą: vidinės ausies nervo uždegimą, dažniausiai virusinės kilmės, kuris sukelia staigų, stiprų svaigimą, pykinimą ir vėmimą.
Tokiais atvejais prakaitavimas ir silpnumas atsiranda dėl autonominės nervų sistemos reakcijos į stiprų diskomfortą ir pykinimą.
Panikos atakos ir psichosomatinės reakcijos
Nereikėtų atmesti ir psichologinių veiksnių. Ūmi streso reakcija arba panikos ataka gali sukelti fiziologinius simptomus, kurie yra beveik identiški širdies priepuoliui ar hipoglikemijai.
Panikos atakos metu organizme staiga išsiskiria didelis kiekis streso hormonų. Tai sukelia hiperventiliaciją (per dažną kvėpavimą), dėl ko kraujyje sumažėja anglies dvideginio kiekis. Rezultatas – kraujagyslių susitraukimas smegenyse, sukeliantis galvos svaigimą, tirpimo jausmą galūnėse, silpnumą ir gausų prakaitavimą. Žmogui atrodo, kad jis tuoj nualps arba mirs, nors organinės patologijos tuo metu nėra.
Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas
Vasaros metu arba po intensyvaus fizinio krūvio viena dažniausių silpnumo priežasčių yra paprasčiausia dehidratacija. Vandens trūkumas organizme mažina kraujo tūrį, todėl krinta kraujospūdis ir organai prasčiau aprūpinami deguonimi.
Be vandens, labai svarbūs yra elektrolitai – natris, kalis, magnis. Jų disbalansas sutrikdo nervinių impulsų perdavimą ir raumenų veiklą. Dehidratacijos sukeltas silpnumas dažniausiai vystosi palaipsniui, tačiau gali pasireikšti ir staigiais priepuoliais, ypač greitai atsistojus ar esant karštoje aplinkoje (šilumos smūgis).
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors vienkartinis silpnumo epizodas, kurį galima paaiškinti (pvz., nevalgėte pusryčių ar buvo labai karšta), dažniausiai nėra pavojingas, pasikartojantys simptomai reikalauja tyrimų. Gydytojai rekomenduoja atlikti šiuos pirminius tyrimus:
- Bendrąjį kraujo tyrimą: anemijai (mažakraujystei) nustatyti. Geležies trūkumas yra dažna nuolatinio silpnumo ir svaigimo priežastis.
- Gliukozės ir elektrolitų tyrimus: metaboliniams sutrikimams įvertinti.
- Elektrokardiogramą (EKG): širdies ritmo sutrikimams fiksuoti.
- Skydliaukės hormonų tyrimus: tiek per aktyvi, tiek per lėta skydliaukės veikla gali sukelti panašius simptomus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla pacientams, susidūrusiems su staigiu silpnumu ir galvos svaigimu.
Ar kaklo osteochondrozė gali sukelti galvos svaigimą ir silpnumą?
Taip, kaklinės stuburo dalies problemos gali spausti kraujagysles, kurios maitina smegenis (stuburo arterijos sindromas), arba dirginti nervus. Tai dažnai sukelia galvos svaigimą, ypač sukant galvą, taip pat bendrą silpnumo jausmą ar net pykinimą.
Ką daryti, jei staiga pasidarė silpna ir pradėjo svaigti galva?
Svarbiausia taisyklė – nesistenkite išsilaikyti ant kojų. Nedelsiant atsisėskite arba, jei įmanoma, atsigulkite ir pakelkite kojas aukščiau širdies lygio. Tai padės kraujui lengviau pasiekti smegenis. Atsigerti vandens, atsilaisvinti veržiančius drabužius (kaklaraištį, apykaklę) ir giliai, lėtai kvėpuoti taip pat yra pirmoji pagalba. Jei simptomai nepraeina per kelias minutes arba atsiranda skausmas, kvieskite pagalbą.
Ar šie simptomai normalūs nėštumo metu?
Nėštumo metu moters organizme vyksta didžiuliai pokyčiai: plečiasi kraujagyslės, kinta hormonų pusiausvyra ir kraujospūdis. Todėl lengvas galvos svaigimas ir silpnumas pasitaiko gana dažnai. Tačiau staigus ir stiprus svaigimas, lydimas prakaitavimo ar regėjimo sutrikimų, gali rodyti preeklampsiją ar anemiją, todėl būtina konsultuotis su prižiūrinčiu gydytoju.
Kuo skiriasi paprastas galvos svaigimas nuo insulto požymių?
Insultą dažnai lydi papildomi, specifiniai simptomai: veido perkreipimas (nusvirusi lūpa), vienos kūno pusės (rankos ar kojos) nusilpimas arba nutirpimas, kalbos sutrikimas. Jei kartu su svaigimu pastebite bent vieną iš šių požymių, kiekviena sekundė yra svarbi – būtina skubioji pagalba.
Ilgalaikė profilaktika ir gyvenimo būdo korekcijos
Norint išvengti nemalonių silpnumo priepuolių ateityje, gydytojai rekomenduoja ne tik gydyti simptomus, bet ir koreguoti kasdienius įpročius. Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas geriausių būdų stabilizuoti autonominę nervų sistemą ir stiprinti kraujagyslių tonusą. Tai nereiškia, kad reikia bėgti maratonus – pakanka kasdienių pasivaikščiojimų, plaukimo ar lengvos mankštos.
Mitybos režimas taip pat atlieka kritinį vaidmenį. Siekiant išvengti staigių gliukozės šuolių ir kritimų, rekomenduojama valgyti reguliariai, mažesnėmis porcijomis, vengiant didelio kiekio greitųjų angliavandenių. Taip pat svarbu išmokti valdyti stresą ir užtikrinti kokybišką miegą, nes lėtinis nuovargis sekina nervų sistemą, todėl ji tampa jautresnė bet kokiems aplinkos pokyčiams. Galiausiai, reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai padeda identifikuoti „tylias“ problemas, tokias kaip anemija ar skydliaukės sutrikimai, kol jos dar nesukėlė ryškių simptomų. Įsiklausymas į savo kūną ir laiku atlikti gyvenimo būdo pokyčiai yra geriausia investicija į gerą savijautą.
