Krūtinės skausmas yra vienas iš tų simptomų, kuris beveik visada sukelia nerimą ir baimę. Pajutus aštrų dūrį ar spaudimą įkvepiant, pirmoji mintis dažnai būna susijusi su širdies smūgiu ar kita gyvybei pavojinga būkle. Nors atsargumas yra būtinas, medicininė praktika rodo, kad skausmas, kuris sustiprėja būtent giliai įkvepiant, dažnai kyla ne dėl širdies problemų, o dėl kvėpavimo sistemos, raumenų ar skeleto struktūrų pažeidimų. Gydytojai šį specifinį simptomą dažnai vadina pleuriniu skausmu, ir jo priežastys gali svyruoti nuo paprasto raumens patempimo iki rimtų infekcijų ar kraujotakos sutrikimų. Svarbu suprasti mechanizmą: kai įkvepiate, jūsų krūtinės ląsta plečiasi, šonkauliai juda, o plaučiai prisipildo oro, spausdami aplinkinius audinius. Jei bet kurioje iš šių struktūrų yra uždegimas ar pažeidimas, judesys sukelia skausmą.
Kodėl skauda būtent įkvepiant?
Norint suprasti skausmo kilmę, reikia žinoti, kaip veikia mūsų krūtinės ląsta. Plaučiai patys savaime skausmo receptorių neturi, todėl patys plaučiai skaudėti negali. Tačiau juos gaubia plona plėvelė, vadinama krūtinplėve (pleura), kuri yra itin jautri. Be to, krūtinės ląstą sudaro šonkauliai, tarpšonkauliniai raumenys, nervai ir stuburo slanksteliai. Skausmas įkvepiant dažniausiai rodo, kad viena iš šių judančių dalių yra pažeista arba sudirginta.
Šis simptomas medicinoje dažnai klasifikuojamas kaip pleurinis krūtinės skausmas. Jis pasižymi aštrumu, dūrimu ir aiškiu ryšiu su kvėpavimo ciklu – kuo giliau įkvepiama, tuo stipresnis skausmas. Sulaikius kvėpavimą, skausmas paprastai atlėgsta arba visiškai išnyksta.
Dažniausios raumenų ir skeleto sistemos priežastys
Didžioji dalis atvejų, kai pacientai kreipiasi į skubios pagalbos skyrių dėl skausmo įkvepiant, yra susiję su raumenų, kaulų ar nervų problemomis. Tai dažniausiai nėra pavojingos gyvybei būklės, tačiau jos gali būti itin skausmingos ir varginančios.
Tarpšonkaulinė neuralgija
Tai viena dažniausių aštraus skausmo priežasčių. Tarpšonkauliniai nervai eina palei šonkaulius, ir jei jie yra užspausti, sudirginti ar pažeisti (pavyzdžiui, dėl osteochondrozės ar herpes zoster viruso), kyla stiprus skausmas. Simptomai paprastai apima:
- Staigų, tarsi elektros smūgis, skausmą vienoje krūtinės pusėje.
- Skausmo sustiprėjimą ne tik įkvepiant, bet ir kosint, čiaudint ar juokiantis.
- Jautrumą liečiant tarpšonkaulinius tarpus.
Raumenų patempimai ir uždegimai
Pervargus sporto salėje, kilnojant sunkius daiktus ar tiesiog miegant nepatogioje padėtyje, galima patempti tarpšonkaulinius ar krūtinės raumenis. Tokiu atveju skausmas yra labiau maudžiantis, bet tampa aštrus atliekant judesį – plečiantis krūtinės ląstai įkvėpimo metu.
Šonkaulių traumos
Net ir nedidelis šonkaulio įskilimas ar stiprus sumušimas sukels nepakeliamą skausmą kiekvieno įkvėpimo metu. Taip yra todėl, kad lūžęs kaulas juda ir dirgina aplinkinius audinius bei nervus. Kartais žmonės net neprisimena traumos momento, jei tai buvo lėtinis stresinis lūžis dėl ilgalaikio kosulio.
Plaučių ir pleuros ligos
Kai skausmo priežastis slypi giliau, dažniausiai tai susiję su uždegiminiais procesais kvėpavimo sistemoje. Šios būklės reikalauja rimtesnio gydymo.
Pleuritas (krūtinplėvės uždegimas)
Pleuritas vystosi, kai dvi pleuros (plėvelės, dengiančios plaučius ir krūtinės ląstos vidų) dalys patinsta ir tampa šiurkščios. Normaliai jos slysta viena pro kitą be trinties, tačiau esant uždegimui, jos trinasi tarsi du švitrinio popieriaus lapai. Tai sukelia klasikinį pleurinį skausmą.
Pleuritą dažniausiai sukelia:
- Virusinės infekcijos (pvz., gripas).
- Plaučių uždegimas (pneumonija).
- Autoimuninės ligos (pvz., raudonoji vilkligė).
Plaučių embolija – gyvybei pavojinga būklė
Tai viena rimčiausių diagnozių, kurią gydytojai privalo atmesti pirmiausia. Plaučių embolija įvyksta, kai kraujo krešulys (trombas) užkemša vieną iš plaučių arterijų. Skirtingai nuo raumenų skausmo, embolijos simptomai atsiranda staiga. Pacientas gali jausti:
- Staigų oro trūkumą (dusulį).
- Aštrų skausmą krūtinėje, kuris blogėja įkvepiant.
- Padažnėjusį širdies plakimą.
- Kartais – atsikosėjimą krauju.
Jei jaučiate šiuos simptomus, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, nes negydoma plaučių embolija gali būti mirtina.
Pneumotoraksas (subliūškęs plautis)
Tai būklė, kai oras patenka į tarpą tarp plaučio ir krūtinės sienos, spausdamas plautį ir neleisdamas jam išsipūsti. Tai gali įvykti dėl traumos arba savaime (spontaninis pneumotoraksas). Skausmas būna staigus, labai aštrus, lydimas dusulio.
Širdies ligos: perikarditas
Nors klasikinis miokardo infarktas dažniau pasireiškia spaudimu už krūtinkaulio, kuris plinta į kairę ranką ar kaklą, kita širdies liga – perikarditas – sukelia būtent skausmą įkvepiant. Perikarditas yra širdiplėvės (maišelio, kuriame yra širdis) uždegimas.
Pagrindinis perikardito skiriamasis bruožas: skausmas palengvėja sėdint ir pasilenkus į priekį, o sustiprėja gulint ant nugaros ir giliai kvėpuojant. Tai padeda gydytojams atskirti jį nuo infarkto ar plaučių ligų.
Virškinimo sistemos sutrikimai
Gastroezofaginis refliuksas (GERL) dažniausiai asocijuojasi su rėmeniu, tačiau skrandžio rūgščiai pakilus aukštai į stemplę, ji gali sukelti spazmus, kurie imituoja krūtinės skausmą. Nors šis skausmas rečiau priklauso nuo kvėpavimo, stiprus diafragmos judėjimas gilaus įkvėpimo metu gali padidinti spaudimą skrandyje ir paūminti deginantį pojūtį krūtinėje.
Kada tai psichosomatinis skausmas?
Nereikėtų atmesti ir psichologinių veiksnių. Panikos atakos ir stiprus nerimas dažnai pasireiškia hiperventiliacija (greitu, giliu kvėpavimu) ir krūtinės veržimu. Žmogui atrodo, kad jam trūksta oro, jis bando įkvėpti dar giliau, o tai sukelia krūtinės raumenų pertempimą ir skausmą. Tai sukuria uždarą ratą: skausmas kelia dar didesnę baimę, o baimė – stipresnį skausmą.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar skausmas įkvepiant gali reikšti širdies smūgį?
Nors tai nėra tipiškas miokardo infarkto simptomas (kuriam būdingas spaudimas, o ne dūrimas, nepriklausantis nuo kvėpavimo), moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms simptomai gali būti netipiniai. Visgi, jei skausmas aštrus ir tiksliai susijęs su įkvėpimu, didesnė tikimybė, kad tai pleuros, raumenų arba perikardo problema.
Kiek laiko gali tęstis skausmas dėl raumenų patempimo?
Tarpšonkaulinių raumenų patempimas gali gyti ilgai, nuo kelių savaičių iki mėnesio, kadangi šonkauliai juda nuolat (kvėpuojant), ir pažeista vieta neturi galimybės būti visiškoje ramybėje.
Ar galima sportuoti, jei įkvepiant skauda krūtinę?
Griežtai nerekomenduojama. Skausmas yra signalas, kad audiniai pažeisti. Tęsiant fizinį krūvį, galima paversti paprastą uždegimą lėtine problema ar sukelti komplikacijas, pavyzdžiui, paversti lengvą pleuritą sunkiu.
Ką daryti, jei skausmas atsirado po ilgo kosulio?
Tikėtina, kad dėl intensyvaus kosulio pervargo tarpšonkauliniai raumenys. Tačiau būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atmesta pneumonija ar lūžęs šonkaulis.
Diagnostiniai tyrimai: ko tikėtis gydytojo kabinete
Nustatyti tikslią skausmo priežastį vien tik pagal simptomus dažnai neįmanoma, todėl gydytojai naudoja keletą pagrindinių diagnostinių įrankių. Pirmasis žingsnis visada yra auskultacija – gydytojas stetoskopu klauso jūsų plaučių ir širdies darbo. Pleurito atveju dažnai girdimas specifinis „trinties” garsas, o pneumonijos atveju – karkalai.
Siekiant objektyvių duomenų, dažniausiai atliekama krūtinės ląstos rentgenograma. Ji parodo plaučių būklę, leidžia pamatyti pneumoniją, pneumotoraksą ar šonkaulių lūžius. Jei įtariama plaučių embolija, paprasto rentgeno neužtenka – skiriamas krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija (KT) su kontrastine medžiaga, kuri leidžia vizualizuoti kraujagysles.
Kraujo tyrimai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Bendras kraujo tyrimas ir C-reaktyvusis baltymas (CRB) parodo uždegimo lygį organizme, kas būdinga infekcijoms. Specifinis tyrimas, vadinamas D-dimerų testu, padeda atmesti arba įtarti kraujo krešulių susidarymą (trombozę). Galiausiai, elektrokardiograma (EKG) atliekama beveik visais krūtinės skausmo atvejais, siekiant atmesti perikarditą ar išeminę širdies ligą.
