Daugelis iš mūsų yra patyrę tą nemalonų ir nerimą keliantį jausmą, kai sėdint ramiai, žiūrint televizorių ar tiesiog gulint lovoje, širdis staiga ima plakti neįprastai greitai. Atrodo, kad ji tuoj iššoks iš krūtinės, o gerklėje atsiranda gumulas. Toks staigus pulso padažnėjimas, mediciniškai vadinamas tachikardija, gali užklupti visiškai netikėtai ir trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Nors pirmoji reakcija dažniausiai būna panika, svarbu suprasti, kad ne kiekvienas toks epizodas signalizuoja apie mirtiną pavojų. Visgi, gebėjimas atskirti paprastą streso reakciją nuo rimto širdies ritmo sutrikimo ir žinojimas, kaip sau padėti akimirką, kai pulsas tampa nevaldomas, yra gyvybiškai svarbūs įgūdžiai.
Kas laikoma per dideliu pulsu ramybės būsenoje?
Prieš pradedant panikuoti, svarbu objektyviai įvertinti situaciją. Suaugusio žmogaus normalus širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) ramybės būsenoje svyruoja tarp 60 ir 100 dūžių per minutę. Tačiau šis diapazonas yra gana platus ir individualus. Profesionalų sportininkų pulsas ramybėje gali siekti vos 40–50 dūžių per minutę, ir tai rodo ne ligą, o itin stiprią širdį. Tuo tarpu mažiau fiziškai aktyvių žmonių pulsas dažniau laikosi arčiau 80–90 ribos.
Apie tachikardiją kalbama tada, kai širdies ritmas ramybės būsenoje viršija 100 dūžių per minutę. Tačiau staigus pulso šuolis iki 120, 140 ar net 180 dūžių per minutę be jokios fizinės veiklos yra nenormali būklė, reikalaujanti dėmesio. Svarbu atskirti du pagrindinius tipus:
- Sinusinė tachikardija: Tai natūralus širdies atsakas į dirgiklius (stresą, karščiavimą, fizinį krūvį). Širdis plaka greitai, bet ritmingai ir tolygiai.
- Paroksizminė tachikardija: Tai staiga prasidedantis ir staiga (lyg nukirstas) pasibaigiantis greito plakimo priepuolis, kurį sukelia elektrinio impulso sklidimo klaidos širdyje.
Kodėl širdis staiga ima lėkti: dažniausios priežastys
Dažnas pulsas ne visada reiškia širdies ligą. Labai dažnai tai yra organizmo reakcija į išorinius arba vidinius dirgiklius. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių „kaltininkų”, kurie gali išprovokuoti staigų širdies plakimą:
Psichoemocinė būklė ir nervų sistema
Stiprus emocinis sukrėtimas, nerimas ar panikos ataka yra vienos dažniausių priežasčių. Panikos atakos metu į kraują išmetamas didžiulis adrenalino kiekis, kuris verčia širdį dirbti avariniu režimu. Žmogui gali atrodyti, kad jį ištiko infarktas, nors iš tiesų širdis yra sveika, tik „perstimuliuota”.
Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas
Vandens trūkumas tirština kraują, todėl širdžiai tenka dirbti sunkiau, kad jį varinėtų. Be to, netekus svarbių mineralų – kalio ir magnio – sutrinka elektrinių impulsų perdavimas širdies raumenyje. Tai dažnai nutinka karštomis dienomis, po intensyvaus sporto ar piktnaudžiaujant alkoholiu.
Stimuliantai ir mityba
Per didelis kofeino kiekis (kava, energetiniai gėrimai), nikotinas, alkoholis ar tam tikri vaistai (pavyzdžiui, lašai nuo slogos ar vaistai nuo astmos) gali veikti kaip stiprūs širdies stimuliatoriai. Kai kurie žmonės yra genetiškai jautresni kofeinui, todėl net ir vienas puodelis stiprios kavos gali sukelti nemalonius permušimus.
Pirmoji pagalba sau: kaip greitai sumažinti pulsą namuose
Jei pajutote staigų pulso padažnėjimą ir esate tikri, kad tai nėra susiję su fiziniu krūviu, pirmiausia reikia stengtis nutraukti ydingą panikos ratą. Štai keletas patikrintų metodų, kaip nuraminti širdį be vaistų (vagalinių manevrų):
- Valsalvos manevras: Giliai įkvėpkite, užsiimkite nosį ir užčiaupkite burną, tuomet stipriai stumkite orą (lyg bandytumėte išpūsti orą per užspaustas ausis arba stangintumėtės tualete). Laikykite įtampą apie 10–15 sekundžių ir staiga atleiskite. Tai suaktyvina klajoklį nervą (nervus vagus), kuris atsakingas už širdies ritmo lėtinimą.
- Šaltas vanduo (Nardymo refleksas): Pripilkite dubenį labai šalto vandens (galima įdėti ledukų) ir panardinkite į jį veidą sulaikę kvėpavimą 15–20 sekundžių. Tai sukelia vadinamąjį žinduolių nardymo refleksą, kuris automatiškai lėtina širdies veiklą, kad taupytų deguonį. Jei negalite panardinti veido, bent jau aptaškykite jį lediniu vandeniu arba uždėkite šaltą kompresą ant kaktos.
- Gilus diafragminis kvėpavimas: Naudokite „4-7-8” techniką. Įkvėpkite per nosį skaičiuodami iki 4, sulaikykite kvėpavimą skaičiuodami iki 7 ir lėtai iškvėpkite per burną (lyg pūstumėte žvakę) skaičiuodami iki 8. Ilgas iškvėpimas signalizuoja smegenims, kad pavojus praėjo, ir aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą.
- Kosėjimas: Stiprus, ritmingas kosėjimas taip pat gali padidinti spaudimą krūtinės ląstoje ir trumpam stimuliuoti klajoklį nervą, padėdamas nutraukti aritmijos priepuolį.
Kada didelis pulsas tampa pavojingas: raudonos vėliavos
Nors daugelis tachikardijos atvejų yra gerybiniai, egzistuoja situacijos, kai delsti negalima. Jei greitą širdies plakimą lydi kiti simptomai, tai gali reikšti rimtą širdies patologiją, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimą, supraventrikulinę tachikardiją ar net artėjantį miokardo infarktą.
Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą (numeriu 112), jei kartu su dideliu pulsu jaučiate:
- Skausmą, spaudimą ar deginimą krūtinėje: Tai klasikinis širdies priepuolio požymis. Skausmas gali plisti į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį.
- Sunkų dusulį: Jei ramybės būsenoje trūksta oro ir negalite pilnai įkvėpti.
- Sąmonės sutrikimą ar nualpimą: Jei jaučiate, kad temsta akyse, svaigsta galva arba trumpam praradote sąmonę. Tai rodo, kad dėl per greito plakimo širdis nebepajėgia efektyviai pumpuoti kraujo į smegenis.
- Didelį silpnumą ir šaltą prakaitą: Staiga išmušęs šaltas prakaitas kartu su nerimu yra rimtas organizmo streso signalas.
Ilgalaikė strategija ir prevencija
Jei didelio pulso epizodai kartojasi, vienkartinių priemonių neužteks. Būtina peržiūrėti savo gyvenimo būdą ir pašalinti veiksnius, dirginančius širdies laidžiąją sistemą.
Mineralų balanso atkūrimas
Širdies ląstelės veikia „elektriniu” principu, kuriam būtini elektrolitai. Magnis yra vienas svarbiausių mineralų širdies ritmo stabilizavimui. Jo trūkumas dažnai pasireiškia ne tik mėšlungiu, bet ir širdies permušimais. Į mitybą įtraukite riešutus, sėklas, avokadus, žaliąsias daržoves. Taip pat svarbus kalis, kurio gausu bananuose ir bulvėse.
Streso valdymas
Lėtinis stresas palaiko nuolat padidėjusį kortizolio ir adrenalino lygį kraujyje. Tai „vargina” širdį. Reguliari fizinė veikla (aerobiniai pratimai, tokie kaip greitas ėjimas, plaukimas) padeda „sudeginti” streso hormonus ir treniruoja širdies raumenį, todėl ramybės būsenos pulsas ilgainiui tampa retesnis.
Miego higiena
Nepakankamas miegas yra didžiulis stresas organizmui. Tyrimai rodo, kad lėtinis neišsimiegojimas tiesiogiai koreliuoja su padidėjusia aritmijų rizika. Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu bei vengti ekranų šviesos prieš miegą.
Tyrimai: ko tikėtis vizito pas kardiologą metu?
Jei kreipsitės į gydytojus dėl dažno pulso, vienkartinė elektrokardiograma (EKG) kabinete gali nieko neparodyti, nes tuo metu širdis gali plakti normaliai. Tai nereiškia, kad jūsų problema netikra. Dažniausiai skiriami šie tyrimai:
- Holterio monitoravimas: Tai 24 ar 48 valandų EKG įrašymas. Jums priklijuojami elektrodai ir duodamas mažas aparatas, kurį nešiojatės visą parą. Tai geriausias būdas „pagauti” trumpalaikius ritmo sutrikimus.
- Kraujo tyrimai: Svarbu ištirti skydliaukės hormonus (TTH, FT4), nes padidėjęs skydliaukės aktyvumas (hipertireozė) yra dažna tachikardijos priežastis. Taip pat tikrinamas hemoglobino kiekis (mažakraujystė verčia širdį plakti greičiau) ir elektrolitų balansas.
- Širdies echoskopija: Ultragarsinis tyrimas parodo širdies struktūrą, vožtuvų būklę ir raumens susitraukimo jėgą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar išmanieji laikrodžiai tiksliai parodo širdies ritmą?
Šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai ir apyrankės yra gana tikslūs ramybės būsenoje, tačiau intensyviai judant paklaida gali didėti. Visgi, jie puikiai tinka bendroms tendencijoms stebėti. Jei laikrodis rodo, kad naktį ar ramiai sėdint jūsų pulsas staiga šokteli iki 140, tai yra vertinga informacija, kurią verta parodyti gydytojui. Kai kurie naujausi modeliai netgi gali aptikti prieširdžių virpėjimą.
Ar skrandžio problemos gali sukelti tachikardiją?
Taip, egzistuoja vadinamasis gastrokardialinis sindromas (Römheldo sindromas). Išsipūtęs skrandis ar diafragmos išvarža gali spausti širdį arba dirginti klajoklį nervą, sukeliant širdies plakimo pojūtį, ypač po gausaus valgio ar atsigulus.
Ką reiškia, jei pulsas didelis, bet kraujospūdis žemas?
Tai dažna kompensacinė organizmo reakcija. Jei kraujospūdis krenta (pavyzdžiui, dėl dehidratacijos, kraujavimo ar vaistų poveikio), širdis bando kompensuoti sumažėjusį slėgį plakdama greičiau, kad organai gautų pakankamai deguonies. Tokia būklė reikalauja gydytojo įvertinimo, nes bandymas mažinti pulsą vaistais, kai spaudimas ir taip žemas, gali būti pavojingas.
Ar kava visiškai uždrausta turintiems polinkį į dažną pulsą?
Nebūtinai. Saikingas kavos vartojimas (1–2 puodeliai per dieną) daugeliui žmonių yra saugus. Tačiau svarbu stebėti savo organizmą. Jei pastebite, kad net ir nedidelis kiekis sukelia nerimą ar plakimą, verta pereiti prie kavos be kofeino. Svarbiausia – vengti energetinių gėrimų, kuriuose kofeino koncentracija yra didžiulė ir dažnai derinama su kitais stimuliantais.
Ar sportas gali pakenkti, jei pulsas ir taip dažnas?
Paradoksalu, bet sėslus gyvenimo būdas dažnai yra dažno pulso ramybėje priežastis. Treniruota širdis dirba efektyviau ir ramybės būsenoje plaka rečiau. Tačiau, jei turite nediagnozuotų ritmo sutrikimų, prieš pradedant sportuoti būtina pasitarti su kardiologu. Pradėti rekomenduojama nuo žemo intensyvumo veiklų, nuolat stebint pulsą.
