Nors dažnai manoma, kad plastinė chirurgija tarnauja tik tuštybei ar norui atrodyti jauniau, akių vokų korekcija, mediciniškai vadinama blefaroplastika, yra viena iš tų procedūrų, kurios riba tarp estetikos ir medicininės būtinybės yra itin plona. Daugybė žmonių, susiduriančių su užkritusiais vokais, net nesusimąsto, kad jų kasdienis nuovargis, galvos skausmai ar suprastėjęs regėjimas vairuojant gali būti tiesiogiai susiję su vokų odos pertekliumi. Bėgant metams, oda praranda elastingumą, o raumenys, laikantys vokus, silpnėja, todėl susidaro odos klostės, kurios gali tiesiog „užgulti“ blakstienas ir fiziškai užstoti vaizdą. Tai nebėra tik klausimas apie tai, kaip atrodote veidrodyje – tai tampa gyvenimo kokybės ir sveikatos klausimu.
Kas iš tikrųjų yra blefaroplastika?
Blefaroplastika yra chirurginė procedūra, kurios metu pašalinamas odos perteklius, raumenų silpnumas ir, prireikus, riebalinės išvaržos (maišeliai) aplink akis. Ši operacija gali būti atliekama tiek viršutiniams, tiek apatiniams vokams, tačiau jų tikslai dažnai skiriasi.
Svarbu suprasti, kad akys yra viena sudėtingiausių veido zonų. Vokų oda yra pati ploniausia visame žmogaus kūne, todėl ji pirmoji parodo senėjimo požymius. Tačiau po šia plona oda slepiasi sudėtinga raumenų ir riebalinių audinių sistema, kuri apsaugo akies obuolį. Kai ši sistema suglemba, atsiranda ne tik estetiniai defektai, bet ir funkciniai sutrikimai. Chirurgas, atlikdamas operaciją, ne tik „nupjauna odą“, bet ir formuoja natūralią voko raukšlę bei atkuria normalią akies anatomiją.
Medicininės indikacijos: kada operacija tampa būtinybe?
Gydytojai pabrėžia, kad egzistuoja aiškūs kriterijai, kuomet akių vokų plastika iš rekomenduojamos tampa mediciniškai būtina. Dažniausiai tai susiję su regėjimo lauko apribojimu. Kai viršutinio voko oda nusileidžia žemiau blakstienų linijos, ji pradeda dengti vyzdį. Tai sukelia vadinamąjį „tunninį“ matymą arba tiesiog apriboja viršutinį periferinį regėjimą.
Pagrindiniai simptomai, rodantys medicininį poreikį operacijai:
- Regėjimo lauko sumažėjimas: Pacientai dažnai skundžiasi, kad jiems sunku matyti šviesoforus, kelio ženklus ar tiesiog objektus, esančius aukščiau akių lygio, nepakėlus galvos.
- Priekinės kaktos dalies ir raumenų įtampa: Norėdami kompensuoti užkritusius vokus, žmonės nesąmoningai nuolat kelia antakius. Tai sukelia gilias kaktos raukšles ir lėtinį kaktos bei sprando raumenų nuovargį.
- Akių nuovargis dienos pabaigoje: Dėl nuolatinės pastangos išlaikyti akis plačiai atmerktas, vakarop jaučiamas didelis sunkumas, tarsi akys būtų „pilnos smėlio“.
- Odos sudirgimas: Susidarius gilioms odos raukšlėms, jose kaupiasi drėgmė ir prakaitas, o tai gali sukelti dermatitą ar nuolatinį odos šutimą, kurį sunku išgydyti tepalais.
Be to, svarbu atskirti dermatochalazę (odos perteklių) nuo ptozės (voko nusileidimo). Ptozė atsiranda, kai pats raumuo, keliantis voką, yra pažeistas ar nusilpęs. Tokiu atveju paprastas odos pašalinimas nepadės – reikalinga sudėtingesnė operacija, kurios metu trumpinamas arba tvirtinamas pats raumuo.
Skirtumai tarp viršutinių ir apatinių vokų korekcijos
Nors dažnai pacientai nori atlikti „viską vienu metu“, viršutinių ir apatinių vokų operacijos sprendžia skirtingas problemas.
Viršutiniai vokai: funkcija ir atviras žvilgsnis
Viršutinių vokų operacija dažniausiai atliekama dėl minėto odos pertekliaus, kuris trukdo regėjimui. Tai viena dažniausių ir techniškai paprasčiau atliekamų procedūrų, dažnai nereikalaujanti bendrosios nejautros. Pjūvis atliekamas natūralioje voko raukšlėje, todėl sugijus randas tampa beveik nematomas net ir užsimerkus.
Apatiniai vokai: maišeliai ir ašarų latakai
Apatinių vokų operacija dažniau siejama su vadinamaisiais „maišeliais“ po akimis. Tai dažniausiai yra ne skysčių sankaupa, o riebalinio audinio išvaržos. Akies obuolį saugantys riebalai su amžiumi prasiveržia pro susilpnėjusį pertvaros audinį į priekį. Apatinių vokų operacija yra techniškai sudėtingesnė ir reikalauja ypatingo chirurgo kruopštumo, kad nebūtų pažeista akies forma (vadinamasis „ektropionas“, kai vokas atvėpsta).
Pasiruošimas ir operacijos eiga
Sprendimas atlikti operaciją prasideda nuo išsamios konsultacijos. Gydytojas privalo įvertinti ne tik vokų būklę, bet ir ašarų liaukų funkciją, akies obuolio padėtį bei bendrą veido simetriją. Dažnai pacientai nustemba sužinoję, kad jų vokų užkritimas iš dalies susijęs su nusileidusiais antakiais – tokiu atveju vien vokų operacijos gali nepakakti, gali prireikti antakių pakėlimo.
Pati procedūra atrodo taip:
- Nuskausminimas: Dažniausiai taikoma vietinė nejautra su sedacija. Pacientas nejaučia skausmo, yra atsipalaidavęs, bet sąmoningas. Bendroji nejautra taikoma rečiau, dažniausiai kombinuojant operacijas.
- Pjūviai: Chirurgas atlieka preciziškus pjūvius iš anksto pažymėtose vietose, kad randai pasislėptų natūraliose klostėse.
- Audinių šalinimas: Pašalinamas odos perteklius, dalis raumens (jei reikia) ir suformuojamas riebalinis audinys. Svarbu nepašalinti per daug riebalų, kad akys neatrodytų „įdubusios“ ar ligotos.
- Užsiuvimas: Naudojami itin ploni siūlai, kurie paprastai išimami praėjus 5–7 dienoms po operacijos.
Operacija paprastai trunka nuo 45 minučių iki 2 valandų, priklausomai nuo apimties.
Gijimo procesas: mitai ir realybė
Daugelis pacientų bijo ilgo ir skausmingo gijimo, tačiau blefaroplastika pasižymi palyginti lengvu pooperaciniu laikotarpiu. Skausmas dažniausiai yra minimalus ir lengvai kontroliuojamas paprastais vaistais. Didžiausias diskomfortas – tai patinimas ir mėlynės.
Pirmąsias 2–3 dienas rekomenduojama dėti šaltus kompresus ir miegoti ant aukštesnės pagalvės, kad sumažėtų tinimas. Mėlynės paprastai išnyksta per 10–14 dienų. Į darbą, jei jis nereikalauja fizinio krūvio, daugelis grįžta jau po savaitės, užsidėję akinius nuo saulės, kurie puikiai paslepia laikinus pėdsakus.
Svarbu žinoti, kad galutinis rezultatas išryškėja ne iš karto. Nors efektas matomas iškart pašalinus siūlus, audiniai galutinai susiformuoja ir randai išbąla per 3–6 mėnesius.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie akių vokų plastiką.
Ar po operacijos liks matomi randai?
Akių vokų oda gyja bene geriausiai visame kūne. Viršutinių vokų pjūvis daromas natūralioje raukšlėje, todėl atsimerkus jo visiškai nesimato. Apatinių vokų atveju pjūvis dažnai atliekamas tiesiai po blakstienomis arba per vidinę voko pusę (transkonjunktyviai), todėl išorinių randų gali visai nebūti. Po kelių mėnesių randai tampa ploni, balti ir sunkiai įžiūrimi.
Ar operacija gali pakenkti regėjimui?
Tinkamai atlikta blefaroplastika regėjimui nepakenkia, priešingai – ji dažnai jį pagerina, nes pašalinamas vaizdą užstojantis odos perteklius. Tačiau pirmosiomis dienomis po operacijos regėjimas gali būti šiek tiek neryškus dėl naudojamų tepalų ar patinimo, tačiau tai yra laikina.
Kiek laiko išlieka operacijos rezultatas?
Akių vokų plastikos rezultatai yra ilgalaikiai. Viršutinių vokų korekcija dažniausiai atliekama vieną kartą gyvenime, o rezultatas džiugina 10–15 metų ar net ilgiau. Žinoma, senėjimo procesas nesustoja, todėl oda po truputį vėl gali prarasti stangrumą, tačiau ji niekada negrįš į pradinę būklę.
Ar galiu nešioti kontaktinius lęšius po operacijos?
Pirmąsias 2 savaites po operacijos kontaktinių lęšių nešioti nerekomenduojama, nes akys gali būti jautresnės, sausesnės, be to, manipuliuojant lęšiais galima pažeisti gyjančius pjūvius. Tuo laikotarpiu geriausia rinktis akinius.
Saugumo kriterijai renkantis specialistą
Nors blefaroplastika yra viena populiariausių operacijų, jos populiarumas neturėtų klaidinti dėl procedūros paprastumo. Akys yra itin jautri zona, o netinkamai atlikta operacija gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip „sausos akies“ sindromas, neužsimerkiantys vokai (lagoftalmas) ar asimetrija.
Renkantis chirurgą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą ar „prieš ir po“ nuotraukas socialiniuose tinkluose. Būtina pasidomėti gydytojo licencija, patirtimi būtent veido chirurgijoje ir naryste pripažintose medikų asociacijose. Kvalifikuotas plastikos chirurgas konsultacijos metu visada atvirai papasakos apie galimas rizikas ir niekada nesiūlys operacijos, jei matys, kad paciento lūkesčiai yra nerealistiniai arba problemai spręsti pakanka nechirurginių metodų. Atminkite, kad kai kalbama apie jūsų akis ir regėjimą, kompromisams vietos būti negali.
