Daugelis žmonių yra girdėję terminą „mikroinsultas“, tačiau retai kas susimąsto, kokia tai iš tikrųjų pavojinga būklė. Dažnai simptomai būna trumpalaikiai – staiga nutirpsta ranka, akimirkai sutrinka rega ar kalba, tačiau po kelių minučių viskas grįžta į vėžes. Būtent šis laikinumas ir yra didžiausia apgaulė. Mediciniškai ši būklė vadinama praeinančiuoju smegenų išemijos priepuoliu (PSIP). Tai nėra tiesiog „mažas negalavimas“, tai – paskutinis organizmo įspėjimas prieš įvykstant tikram insultui. Statistika rodo, kad didelė dalis žmonių, patyrusių mikroinsultą, per artimiausias dienas ar savaites patiria ir didįjį insultą, kurio pasekmės gali būti negrįžtamos. Todėl gebėjimas laiku atpažinti šią būklę yra ne tiesiog naudinga informacija, o gyvybiškai svarbus įgūdis.
Kas iš tikrųjų vyksta mikroinsulto metu?
Norint suprasti mikroinsulto pavojų, būtina suvokti jo biologinį mechanizmą. Mikroinsultas arba PSIP įvyksta tuomet, kai laikinai sutrinka kraujotaka tam tikroje smegenų dalyje. Dažniausiai tai sukelia mažas kraujo krešulys, užkimšęs kraujagyslę, arba aterosklerozinė plokštelė. Pagrindinis skirtumas nuo tikrojo insulto yra tas, kad šis užsikimšimas yra laikinas.
Organizmams neretai pavyksta pačiam ištirpdyti krešulį arba kraujospūdžio srovė jį nustumia toliau, taip atstatydama kraujotaką. Dėl šios priežasties smegenų audinys nespėja žūti (nekrotizuoti), o simptomai išnyksta savaime, dažniausiai per mažiau nei valandą, nors gali trukti ir iki 24 valandų. Tačiau svarbu suprasti: nors nuolatinio smegenų pažeidimo neįvyksta, pati kraujagyslių būklė, leidusi susidaryti krešuliui, niekur nedingsta.
Pagrindiniai mikroinsulto požymiai: kaip neapsigauti
Mikroinsulto simptomai yra beveik identiški tikrojo insulto simptomams, skiriasi tik jų trukmė. Būtent dėl to, kad jie greitai praeina, žmonės linkę juos ignoruoti, priskirdami tai nuovargiui, stresui ar migrenai. Tačiau medicinos ekspertai pabrėžia, kad pajutus bet kurį iš šių simptomų, būtina reaguoti nedelsiant.
FAST metodas – greitoji diagnostika
Visame pasaulyje naudojamas vadinamasis FAST (liet. Veidas, Rankos, Kalba, Laikas) metodas padeda greitai įvertinti situaciją:
- Veidas (Face): Paprašykite žmogaus nusišypsoti. Ar viena veido pusė (lūpų kamputis) nenusvirusi? Ar veidas atrodo simetriškas?
- Rankos (Arms): Paprašykite pakelti abi rankas į viršų. Ar viena ranka nekrenta žemyn? Ar žmogus jaučia vienos rankos silpnumą?
- Kalba (Speech): Paprašykite pakartoti paprastą sakinį. Ar kalba nėra veliama? Ar žmogus supranta, kas jam sakoma? Ar žodžiai tariami aiškiai?
- Laikas (Time): Jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių, laikas kviesti greitąją pagalbą. Kiekviena minutė yra svarbi.
Kiti dažni, bet mažiau žinomi simptomai
Be klasikinių požymių, egzistuoja ir kiti simptomai, kurie gali pasireikšti izoliuotai arba kartu su aukščiau išvardintais:
- Staigus regėjimo sutrikimas: Tai gali būti staiga atsiradęs aklumas viena akimi (lyg užuolaida būtų užtraukta), dvejinimasis akyse arba neryškus matymas.
- Koordinacijos praradimas: Staigus galvos svaigimas, pusiausvyros praradimas, svirduliavimas, negalėjimas eiti tiesiai. Tai dažnai painiojama su vestibiuliarinio aparato sutrikimais.
- Galūnių tirpimas: Staigus, netikėtas vienos kūno pusės, veido, rankos ar kojos nutirpimas. Skirtingai nuo „užgulėtos“ rankos, šis tirpimas atsiranda be aiškios priežasties.
- Stiprus, netikėtas galvos skausmas: Jei skausmas kyla staiga, yra itin stiprus ir neįprastas, tai gali signalizuoti apie kraujotakos sutrikimus, nors mikroinsulto atveju skausmas pasitaiko rečiau nei hemoraginio insulto atveju.
Rizikos veiksniai: kas patenka į pavojaus zoną?
Mikroinsultas retai ištinka „lygioje vietoje“. Dažniausiai tai yra ilgalaikio gyvenimo būdo ir gretutinių ligų pasekmė. Rizikos veiksnius galima suskirstyti į tuos, kuriuos galime kontroliuoti, ir tuos, kurių ne.
Nekontroliuojami rizikos veiksniai
Tai amžius (rizika didėja po 55 metų), lytis (vyrai serga dažniau, tačiau moterų mirtingumas didesnis) ir paveldimumas. Jei jūsų artimi giminaičiai yra patyrę insultą ar mikroinsultą, jūsų rizika taip pat yra didesnė.
Kontroliuojami rizikos veiksniai
- Aukštas kraujospūdis (hipertenzija): Tai pagrindinis rizikos veiksnys. Nuolat padidėjęs spaudimas žaloja kraujagyslių sieneles.
- Prieširdžių virpėjimas: Tai širdies ritmo sutrikimas, kurio metu širdyje gali susidaryti krešuliai, vėliau nukeliaujantys į smegenis.
- Cukrinis diabetas: Aukštas gliukozės kiekis kraujyje laikui bėgant pažeidžia kraujagysles.
- Aukštas cholesterolio kiekis: Perteklinis cholesterolis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, formuodamas plokšteles ir siaurindamas spindį.
- Rūkymas ir alkoholio vartojimas: Šie žalingi įpročiai tirština kraują ir didina krešulių susidarymo tikimybę.
- Nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka: Sėdimas darbas ir antsvoris tiesiogiai koreliuoja su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Diagnostika: ką darys medikai ligoninėje?
Net jei simptomai praėjo iki atvykstant greitajai pagalbai, gydytojai atliks išsamius tyrimus, kad nustatytų priepuolio priežastį ir užkirstų kelią tikram insultui. Diagnostika paprastai apima kelis etapus.
- Neurologinė apžiūra: Gydytojas patikrins refleksus, raumenų jėgą, jutimus, koordinaciją ir kalbą.
- Vaizdiniai tyrimai: Dažniausiai atliekama kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinis rezonansas (MRT). Nors mikroinsultas dažnai nepalieka matomų pėdsakų, šie tyrimai padeda atmesti kitas patologijas (pvz., navikus) ir įvertinti kraujagyslių būklę.
- Kraujagyslių tyrimai: Kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas (doplerografija) leidžia pamatyti, ar nėra susiaurėjimų miego arterijose, kurios maitina smegenis.
- Širdies tyrimai: Elektrokardiograma (EKG) ir širdies echoskopija atliekamos siekiant nustatyti ritmo sutrikimus ar krešulių šaltinius širdyje.
Gydymas ir prevencija po priepuolio
Patyrus mikroinsultą, gydymo tikslas yra vienas – neleisti įvykti didžiajam insultui. Gydymo taktika priklauso nuo nustatytos priežasties.
Medikamentinis gydymas
Dažniausiai skiriami vaistai, mažinantys kraujo krešėjimą (antiagregantai, pvz., aspirinas, arba antikoaguliantai, jei yra širdies ritmo sutrikimų). Taip pat agresyviai koreguojamas kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje (statinai).
Chirurginis gydymas
Jei tyrimų metu nustatoma, kad miego arterija yra stipriai susiaurėjusi (dažniausiai daugiau nei 70%), gali prireikti operacijos – endarterektomijos (plokštelės pašalinimo) arba stentavimo, kad būtų atkurtas normalus kraujo tekėjimas į smegenis.
Gyvenimo būdo keitimas
Tai pati sunkiausia, bet efektyviausia dalis. Pacientams rekomenduojama pereiti prie Viduržemio jūros dietos (daug daržovių, žuvies, alyvuogių aliejaus), mesti rūkyti, riboti druskos vartojimą ir užtikrinti bent 30 minučių fizinio aktyvumo kasdien.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, susidūrusiems su mikroinsulto sąvoka ar simptomais.
Ar mikroinsultas visada reiškia, kad ištiks ir tikras insultas?
Ne visada, tačiau rizika yra milžiniška. Be gydymo, maždaug 1 iš 3 žmonių, patyrusių PSIP, vėliau patiria insultą. Didžiausia rizika yra per pirmąsias 48 valandas po mikroinsulto, todėl delsti negalima.
Kiek laiko trunka mikroinsultas?
Simptomai dažniausiai trunka nuo kelių minučių iki valandos. Retais atvejais jie gali tęstis iki 24 valandų. Jei simptomai trunka ilgiau nei parą, tai jau klasifikuojama kaip insultas.
Ar stresas gali sukelti mikroinsultą?
Tiesiogiai stresas mikroinsulto nesukelia, tačiau lėtinis stresas didina kraujospūdį ir skatina žalingus įpročius, kurie yra tiesioginiai rizikos veiksniai. Stiprus emocinis sukrėtimas gali tapti „paskutiniu lašu“ žmogui, jau turinčiam kraujagyslių problemų.
Ar jauni žmonės gali patirti mikroinsultą?
Taip. Nors tai dažniau vyresnio amžiaus žmonių liga, mikroinsultai vis dažniau diagnozuojami jauniems žmonėms (20–40 metų). Tai dažniausiai siejama su negydomu aukštu kraujospūdžiu, nutukimu, rūkymu, kontraceptinių tablečių vartojimu (kartu su rūkymu) ar įgimtomis širdies ydomis.
Ar galima vairuoti po mikroinsulto?
Ne, iškart po priepuolio vairuoti negalima. Net jei simptomai praėjo, jie gali bet kada pasikartoti. Teisę vairuoti turi patvirtinti gydytojas neurologas po atliktų tyrimų ir įvertinęs būklės stabilumą.
Ką daryti, jei simptomai praėjo patys?
Tai yra pats kritiškiausias straipsnio momentas. Dažnai žmonės, pajutę, kad ranka vėl juda, o kalba sugrįžo, nusprendžia niekur nesikreipti ir „neapkrauti“ gydytojų. Tai yra didžiausia klaida, kurią galite padaryti.
Jei simptomai praėjo, tai reiškia, kad jums pasisekė – organizmas gavo antrą šansą. Tačiau priežastis, sukėlusi krešulį, niekur nedingo. Tas pats krešulys arba naujas, didesnis, gali vėl užkimšti kraujagyslę bet kurią akimirką, ir kitą kartą organizmas gali nesugebėti atkurti kraujotakos. Todėl, net jei jaučiatės visiškai sveiki, bet patyrėte aukščiau aprašytus simptomus, privalote kreiptis į priėmimo skyrių. Gydytojai vertina PSIP kaip skubią būklę (angl. medical emergency). Laiku pradėtas gydymas (kraują skystinantys vaistai, kraujospūdžio kontrolė) gali sumažinti tikrojo insulto riziką net iki 80 proc. Jūsų sveikata ir gyvybė yra jūsų rankose – neignoruokite organizmo siunčiamų SOS signalų.
