Dažniausiai viešojoje erdvėje ir gydytojų kabinetuose kalbama apie aukštą kraujospūdį – hipertenziją, kuri vadinama „tyliąja žudike“. Tačiau nemaža dalis žmonių, ypač jaunų moterų bei paauglių, susiduria su priešinga problema – žemu kraujospūdžiu, mediciniškai vadinamu hipotonija. Kai matuoklio ekrane pasirodo skaičiai 90/60 mmHg ar net mažesni, kyla natūralus nerimas: ar tai pavojinga sveikatai? Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad žemas spaudimas yra geriau nei aukštas, jis gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę, sukelti nuolatinį nuovargį ar net pavojingus alpimo epizodus. Svarbu suprasti, kada šie rodikliai yra tiesiog jūsų organizmo ypatybė, o kada – signalas kreiptis pagalbos.
Ką iš tikrųjų reiškia rodiklis 90/60?
Kraujospūdžio matavimas susideda iš dviejų skaičių. Pirmasis, didesnis skaičius, yra sistolinis kraujospūdis, rodantis spaudimą arterijose širdies susitraukimo metu. Antrasis, mažesnis skaičius, yra diastolinis kraujospūdis, rodantis spaudimą širdžiai ilsintis tarp dūžių. Standartine norma laikomas 120/80 mmHg rodiklis.
Medikai sutaria, kad kraujospūdis, esantis žemiau 90/60 mmHg ribos, yra laikomas žemu. Tačiau čia slypi esminis skirtumas tarp „skaičiaus“ ir „savijautos“. Kardiologai pabrėžia, kad kraujospūdžio vertinimas yra labai individualus. Yra žmonių, kuriems 90/60 yra visiškai normali būsena, vadinama fiziologine hipotonija. Jų organizmas prisitaikęs prie tokio režimo, organai gauna pakankamai deguonies, ir žmogus jaučiasi puikiai. Tačiau jei jūsų įprastas spaudimas yra 120/80, o staiga jis nukrenta iki 90/60, jūs neabejotinai pajusite ryškius negalavimo simptomus.
Simptomai: kaip atpažinti patologinę hipotoniją?
Jei žemas kraujospūdis trukdo normaliam kraujo tekėjimui į smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus, pasireiškia nemalonūs simptomai. Būtent simptomų buvimas, o ne patys skaičiai ekrane, dažniausiai nulemia, ar būklę reikia gydyti. Dažniausi požymiai yra šie:
- Galvos svaigimas ir sukimasis: Ypač juntamas staiga atsistojus iš gulimos ar sėdimos padėties (tai vadinama ortostatine hipotenzija).
- Nuolatinis nuovargis: Žmogus jaučiasi išsekęs net po ilgo miego, trūksta energijos atlikti kasdienius darbus.
- Dėmesio koncentracijos stoka: Dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo deguonimi tampa sunku susikaupti, atsiranda „smegenų rūkas“.
- Šaltos galūnės: Rankos ir kojos dažnai būna ledinės, oda gali būti blyški.
- Padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas: Širdis bando kompensuoti žemą spaudimą plakdama greičiau, kad aprūpintų organus krauju.
- Alpimas (sinkopė): Tai pavojingiausias simptomas, galintis sukelti traumas griuvimo metu.
Kodėl kraujospūdis nukrenta? Pagrindinės priežastys
Suprasti, kodėl jūsų spaudimas yra 90/60, yra pirmas žingsnis link geresnės savijautos. Priežastys gali būti tiek laikinos ir nekenksmingos, tiek rimtos medicininės būklės.
Dehidratacija ir mitybos trūkumai
Viena dažniausių priežasčių – skysčių trūkumas. Kai organizmui trūksta vandens, sumažėja kraujo tūris, todėl krenta ir spaudimas. Tai dažnai nutinka karštomis vasaros dienomis, po intensyvaus sporto arba sergant ligomis, kurių metu vemiama ar viduriuojama. Taip pat įtakos turi vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas, nes tai gali sukelti mažakraujystę (anemiją), kuri tiesiogiai siejasi su žemu kraujospūdžiu.
Endokrininės ir širdies problemos
Skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotirozė), antinksčių nepakankamumas ar mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija) gali lemti hipotoniją. Retesniais atvejais priežastis slypi pačioje širdyje: jei širdies vožtuvai pažeisti arba širdies ritmas labai retas (bradikardija), ji nepajėgia išstumti pakankamai kraujo.
Vaistų vartojimas
Tam tikri medikamentai gali kaip šalutinį poveikį sukelti spaudimo kritimą. Tai apima diuretikus (šlapimą varančius vaistus), beta blokatorius, vaistus nuo Parkinsono ligos ar kai kuriuos antidepresantus. Jei įtariate, kad spaudimas nukrito pradėjus vartoti naujus vaistus, būtina pasitarti su gydytoju, o ne savavališkai nutraukti gydymą.
Kardiologės požiūris: ar 90/60 yra pavojinga?
Pasak kardiologų, pats skaičius 90/60 nėra nuosprendis. Jaunoms, liekno sudėjimo moterims tai dažnai yra konstitucinė norma. Jei tokie rodikliai fiksuojami nuolat ir žmogus gyvena aktyvų gyvenimą, sportuoja bei neturi nusiskundimų, gydymas nėra reikalingas. Medicininiu požiūriu, lėtinis žemas kraujospūdis yra mažiau žalingas kraujagyslėms ir organams nei aukštas kraujospūdis, kuris didina insulto ir infarkto riziką.
Tačiau pavojus kyla šiais atvejais:
- Jei spaudimas nukrenta staiga (pvz., dėl vidinio kraujavimo, sunkios infekcijos ar alerginės reakcijos). Tai gali sukelti šoką, kuris yra gyvybei pavojinga būklė.
- Jei dėl žemo spaudimo žmogus dažnai alpsta. Griuvimas gali baigtis galvos traumomis ar kaulų lūžiais.
- Vyresnio amžiaus žmonėms žemas spaudimas gali reikšti nepakankamą širdies ar inkstų aprūpinimą krauju, kas ilgainiui gali pakenkti šiems organams.
Ką daryti? Praktiniai patarimai savijautai gerinti
Jei 90/60 kraujospūdis sukelia diskomfortą, yra keletas būdų, kaip sau padėti be vaistų. Daugeliu atvejų pakanka koreguoti gyvenimo būdą.
Druska ir skysčiai
Skirtingai nei hipertenzija sergantiems žmonėms, kuriems druską reikia riboti, hipotonija besiskundžiantiems asmenims natris gali būti naudingas. Druska sulaiko skysčius organizme, taip padidindama kraujo tūrį ir kilstelėdama spaudimą. Žinoma, tuo piktnaudžiauti nereikėtų, tačiau šiek tiek sūresnis maistas ar stiklinė mineralinio vandens gali padėti pasijusti geriau. Svarbiausia taisyklė – gerti pakankamai vandens (ne mažiau 2 litrų per dieną).
Kompresinė terapija
Specialios kompresinės kojinės, kurios paprastai rekomenduojamos venų varikozei gydyti, puikiai tinka ir esant žemam kraujospūdžiui. Jos neleidžia kraujui susitvenkti kojose ir padeda jam lengviau grįžti į širdį, taip sumažinant galvos svaigimą stovint.
Kofeinas: draugas ar priešas?
Puodelis stiprios kavos gali laikinai pakelti kraujospūdį ir suteikti energijos. Tai veikia kaip greitoji pagalba. Tačiau kardiologai įspėja, kad organizmas prie kofeino pripranta, ir ilgainiui šis efektas silpnėja. Be to, kava veikia kaip diuretikas, todėl kartu su ja būtina gerti vandenį, kad išvengtumėte dehidratacijos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar sportas padeda pakelti žemą kraujospūdį?
Taip, reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas geriausių būdų normalizuoti kraujospūdį. Kardio treniruotės, bėgimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu stiprina širdies raumenį ir gerina kraujagyslių tonusą. Tačiau venkite staigių padėties keitimų pratimų metu, kad neapsvaigtų galva.
Ką daryti, jei staiga pradėjo svaigti galva?
Jei jaučiate, kad galite nualpti, nedelsdami atsisėskite arba atsigulkite. Jei gulite, pakelkite kojas aukščiau širdies lygio – tai padės kraujui subėgti į smegenis. Išgerkite stiklinę vandens su žiupsneliu druskos.
Ar žemas kraujospūdis gali sukelti insultą?
Tiesiogiai žemas kraujospūdis retai sukelia insultą (tai dažniau aukšto spaudimo pasekmė). Tačiau ypač žemas spaudimas vyresniame amžiuje gali sumažinti smegenų aprūpinimą krauju, kas gali prisidėti prie išeminio insulto rizikos tam tikromis aplinkybėmis, nors tai nėra dažna.
Ar su amžiumi žemas spaudimas gali tapti aukštu?
Taip, tai gana dažnas reiškinys. Senstant kraujagyslės tampa standesnės, praranda elastingumą, todėl daugeliui žmonių, kurie jaunystėje turėjo žemą spaudimą, vyresniame amžiuje išsivysto hipertenzija.
Mitybos ir režimo svarba energijai palaikyti
Norint kokybiškai gyventi su 90/60 kraujospūdžiu, svarbu ne tik tai, ką valgote, bet ir kaip tai darote. Didelės maisto porcijos, kuriose gausu angliavandenių, gali sukelti vadinamąją postprandialinę hipotenziją – staigų kraujospūdžio kritimą pavalgius, nes daug kraujo suteka į virškinimo traktą. Todėl rekomenduojama valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Į racioną įtraukite daugiau baltymų, daržovių ir viso grūdo produktų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į rytinius ritualus. Niekada nešokite iš lovos staiga, vos suskambus žadintuvui. Pirmiausia pasirąžykite, pajudinkite kojas, lėtai atsisėskite ir tik po minutės atsistokite. Kontrastinis dušas taip pat yra puiki priemonė kraujagyslių tonusui gerinti – kaitaliojant šiltą ir vėsų vandenį, treniruojamos kraujagyslių sienelės, o tai padeda jaustis žvaliau visą dieną. Nors žemas kraujospūdis dažnai yra varginantis palydovas, su tinkamais įpročiais jis netrukdys mėgautis pilnaverčiu gyvenimu.
