Nors vaistinių tinklas Lietuvoje yra itin platus ir prieinamas net atokiausiuose rajonuose, vis dar gajus įprotis vaistų ieškoti ne pas kvalifikuotus specialistus, o turgavietėse ar internetiniuose skelbimų portaluose. Ypač didelį susirūpinimą specialistams kelia šaltuoju metų laiku suaktyvėjusi prekyba rusiškais ar baltarusiškais vaistais nuo kosulio bei peršalimo. Dažnas pirkėjas, susigundęs mažesne kaina ar nostalgija „seniems, laiko patikrintiems“ preparatams, retai susimąsto, kad kartu su spalvota pakuote įsigyja ir didelę riziką sveikatai. Vaistininkai ir toksikologai vieningai sutaria: turguje perkami medikamentai yra ne tik nelegalūs, bet ir gali tapti rimtų apsinuodijimų ar lėtinių ligų paūmėjimo priežastimi.
Kodėl žmonės vis dar renkasi vaistus turguje?
Nepaisant nuolatinių įspėjimų, šešėlinė vaistų prekyba klesti. Norint suprasti problemos mastą, būtina pažvelgti į priežastis, skatinančias žmones rizikuoti. Dažniausiai tai nėra vien tik finansinis aspektas, nors vaistų kaina turguje neretai būna šiek tiek mažesnė nei licencijuotose vaistinėse. Pagrindiniai veiksniai yra šie:
- Nostalgija ir įpročiai: Vyresnioji karta neretai pasitiki tais vaistų pavadinimais, kuriuos vartojo jaunystėje. Jie tiki mitu, kad „seni vaistai buvo natūralesni“ ar „veiksmingesni“, nors farmacija per pastaruosius dešimtmečius pažengė toli į priekį saugumo srityje.
- Informacijos trūkumas: Dalis pirkėjų tiesiog nežino, kad vaistų sudėtis tose pačiose pakuotėse gali skirtis priklausomai nuo gamybos standartų, arba kad turguje parduodami vaistai dažnai yra falsifikatai.
- Gydytojo recepto vengimas: Kai kurie rusiški vaistai nuo kosulio savo sudėtyje turi stiprių, receptinių medžiagų (pavyzdžiui, kodeino), kurios Lietuvoje parduodamos tik su griežta gydytojo priežiūra. Turguje šių ribojimų nepaisoma.
Mirtinas pavojus slypi netinkamame laikyme
Vienas iš didžiausių pavojų, apie kurį pirkėjai retai susimąsto, yra vaistų transportavimo ir laikymo sąlygos. Vaistinėse temperatūra, drėgmė ir šviesos poveikis yra griežtai kontroliuojami, o turgavietėse ši kontrolė neegzistuoja. Tai vadinama „šalčio grandinės“ arba tiesiog saugios logistikos pažeidimu.
Įsivaizduokite sirupą nuo kosulio, kuris vasarą keliavo automobilio bagažinėje esant +30 laipsnių karščiui, o žiemą gulėjo ant prekystalio spaudžiant -10 laipsnių šaltukui. Tokie temperatūrų svyravimai gali negrįžtamai pakeisti vaisto cheminę struktūrą:
- Veikliosios medžiagos irimas: Vaistas gali tiesiog prarasti savo gydomąsias savybes. Žmogus, tikėdamasis pasveikti, vartoja neveiksmingą skystį, o liga progresuoja į plaučių uždegimą ar bronchitą.
- Toksiškų junginių susidarymas: Kai kurios cheminės medžiagos, veikiamos karščio ar tiesioginių saulės spindulių, skyla į nuodingus junginius. Tai ypač aktualu skystoms vaistų formoms – sirupams ir mikstūroms.
- Mikrobiologinė tarša: Pažeidus pakuotės sandarumą ar laikant vaistus drėgnoje aplinkoje, buteliuko viduje gali pradėti daugintis pelėsis ar bakterijos, kurios nematomos plika akimi, bet yra pavojingos nusilpusiam organizmui.
Sudėties paslaptys: ko nerasite etiketėje?
Rusiški vaistai nuo kosulio, parduodami nelegaliai, dažnai neatitinka Europos Sąjungos (ES) gerosios gamybos praktikos standartų. Europos Sąjungoje kiekviena vaisto sudedamoji dalis yra griežtai tikrinama, o ne ES šalyse gaminamuose preparatuose leistinos priemaišų normos gali būti gerokai didesnės arba visai nereglamentuotos.
Pavojingiausia grupė – kodeino turintys preparatai. Kodeinas yra opiatas, slopinantis kosulio centrą smegenyse. Nors jis efektyviai stabdo kosulį, jis negydo priežasties, o tik maskuoja simptomus. Be to, jis sukelia stiprią priklausomybę. Lietuvoje vaistai su kodeinu yra griežtai reglamentuojami, tuo tarpu turguje galima įsigyti tablečių ar sirupų, kuriuose kodeino kiekis viršija saugias nereceptinio vartojimo normas. Ilgalaikis tokių vaistų vartojimas, ypač be gydytojo priežiūros, gali sukelti priklausomybę, kvėpavimo slopinimą ar net perdozavimą.
Falsifikatai – loterija su sveikata
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad didelė dalis nelegalioje rinkoje cirkuliuojančių vaistų yra klastotės. Pirkdamas vaistą turguje, pirkėjas neturi jokios garantijos, kas iš tiesų yra dėžutėje. Tyrimai rodo, kad klastotėse dažnai randama:
- Kreidos, krakmolo ar miltų vietoje veikliosios medžiagos.
- Pavojingų priemaišų, tokių kaip dažai, skirti pramoniniam naudojimui (kad tabletė atrodytų „tikra“).
- Neteisinga veikliosios medžiagos dozė – jos gali būti per daug (rizika apsinuodyti) arba per mažai (gydymas neveiksmingas).
Teisinė atsakomybė ir paciento saugumas
Svarbu suprasti, kad įsigydami vaistus turguje, jūs prarandate bet kokią teisinę apsaugą. Vaistinėje pirkdamas vaistą, pirkėjas yra apdraustas valstybinių kontrolės mechanizmų: jei vaistas nekokybiškas, veikia farmakovigilancijos (vaistų saugumo stebėsenos) sistema, galima atsekti vaisto seriją ir ją išimti iš rinkos. Turguje ši grandinė nutrūksta.
Jei pavartojus turguje pirkto vaisto jums pasireikš sunki alerginė reakcija, inkstų nepakankamumas ar kitas sveikatos sutrikimas, nebus jokio būdo patraukti pardavėją atsakomybėn ar gauti kompensaciją. Pardavėjai dažniausiai neturi jokių medicininių žinių, todėl jų „konsultacijos“ apie tai, kaip vartoti vieną ar kitą preparatą, yra niekinės ir dažnai klaidinančios.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Siekiant išsklaidyti abejones ir suteikti konkrečią informaciją, pateikiame atsakymus į dažniausiai vaistininkams užduodamus klausimus apie nelegalią prekybą vaistais.
Ar visi rusiški vaistai yra blogi?
Ne, problema nėra pati kilmės šalis, o kontrolės mechanizmo nebuvimas. Rusijoje taip pat yra kokybiškų vaistų gamintojų, tačiau tie vaistai, kurie patenka į Lietuvos turgus, nėra registruoti Lietuvoje, jų kelias iki pirkėjo yra nelegalus, o laikymo sąlygos – nežinomos. Europos Sąjungoje neregistruoti vaistai nėra patikrinti pagal mūsų saugumo standartus, todėl jų vartojimas yra rizikingas.
Kodėl vaistai turguje kartais veikia „stipriau“ nei vaistinėje pirkti analogai?
Tai dažnai susiję su sudėtimi. Kai kuriuose trečiųjų šalių vaistuose naudojamos didesnės veikliųjų medžiagų dozės arba medžiagos, kurios ES yra uždraustos dėl šalutinio poveikio (pvz., tam tikri analgetikai ar didelės kodeino dozės). „Stipresnis“ poveikis dažnai reiškia ir didesnę žalą kepenims, inkstams ar širdžiai.
Kaip atpažinti, kad vaistas yra legalus?
Legalus vaistas turi būti pirktas vaistinėje (fizinėje arba licencijuotoje internetinėje). Ant pakuotės privalo būti informacija lietuvių kalba. Taip pat ant pakuotės turi būti Brailio raštas akliesiems (ant daugumos nereceptinių vaistų). Turguje pirktas vaistas be lietuviško informacinio lapelio yra nelegalus.
Ar galiu vartoti turguje pirktus vaistažolių preparatus?
Net ir augaliniai preparatai gali būti pavojingi. Niekas netikrina, ar žolelės nebuvo rinktos užterštose teritorijose (pvz., netoli gamyklų ar kelių), ar jose nėra sunkiųjų metalų bei pesticidų. Vaistinėse parduodamos vaistažolės yra tikrinamos laboratorijose, tuo tarpu turguje tokios garantijos nėra.
Saugios alternatyvos ir vaistininko konsultacija
Susirgus peršalimu ar prasidėjus varginančiam kosuliui, svarbiausia yra ne „užslopinti“ simptomą stipriu, neaiškios kilmės vaistu, o gydyti ligos priežastį ir palengvinti organizmo būklę saugiais metodais. Lietuvos vaistinėse yra gausus pasirinkimas registruotų, saugių preparatų, kurių kaina dažnai yra labai panaši į nelegalių prekeivių siūlomas alternatyvas.
Vaistininkas yra kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas, kuris gali:
- Įvertinti kosulio tipą (sausas ar drėgnas) ir parinkti tinkamą preparatą.
- Patarti dėl vaistų suderinamumo su kitais jūsų vartojamais medikamentais.
- Pasiūlyti pigesnius, bet kokybiškus generinius vaistus, jei finansinis aspektas yra svarbus.
Taupymas sveikatos sąskaita yra pavojinga strategija. Turguje įsigytas vaistas nuo kosulio geriausiu atveju gali būti tiesiog saldus sirupas be jokio poveikio, o blogiausiu – sukelti sunkią intoksikaciją. Pajutus ligos simptomus, rekomenduojama visada pasitarti su vaistininku arba šeimos gydytoju ir rinktis tik sertifikuotus, ES standartus atitinkančius vaistinius preparatus.
