Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime pajuto tą ypatingą jaudulį, kai nusprendžiame imtis kažko visiškai naujo. Tai gali būti noras išmokti groti gitara, pradėti tapyti akvarele, kepti sudėtingus prancūziškus desertus, o galbūt pasinerti į sodo darbus ar rytų kovos menus. Pradžioje mus veda stiprus entuziazmas, mes valandų valandas ieškome informacijos internete, perkame reikalingas priemones ir įsivaizduojame save jau pasiekusius tam tikrą meistriškumo lygį. Tačiau realiame gyvenime viskas dažnai pasisuka visiškai kita linkme. Po kelių dienų ar savaičių pradinis entuziazmas nenumaldomai išblėsta, mes susiduriame su pirmaisiais realiais sunkumais, suprantame, kad apčiuopiamiems rezultatams pasiekti prireiks daug daugiau laiko bei pastangų, ir galiausiai mūsų naujoji veikla atsiduria dulkėtame kampe. Tai yra visiškai natūralus žmogaus psichologinis procesas, su kuriuo susiduria beveik visi, tačiau gera žinia ta, kad jį galima sėkmingai suvaldyti.
Atrasti veiklą, kuri teiktų nuoširdų malonumą ir padėtų atsipalaiduoti po sunkios, streso kupinos darbo dienos, yra nepaprastai svarbu mūsų emocinei, psichologinei ir net fizinei sveikatai. Kokybiški laisvalaikio užsiėmimai reikšmingai mažina patiriamo streso lygį, skatina kūrybiškumą, gerina smegenų veiklą ir padeda išvengti šiuolaikinėje visuomenėje itin dažno perdegimo sindromo. Visgi, perėjimas nuo pradinės idėjos prie reguliaraus, nuoseklaus ir ilgalaikio užsiėmimo reikalauja tam tikros disciplinos, savęs pažinimo ir tinkamo psichologinio požiūrio. Ekspertai, tiriantys žmonių elgseną ir naujų įpročių formavimąsi, teigia, kad didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji, yra per aukšti lūkesčiai sau ir bandymas viską padaryti tobulai nuo pat pirmos dienos. Norint, kad naujas pomėgis taptų natūralia jūsų gyvenimo dalimi, būtina suprasti, kaip veikia mūsų smegenys mokymosi proceso metu ir kokias laiko patikrintas strategijas taikyti.
Kodėl taip sunku išlaikyti motyvaciją pradėjus naują veiklą?
Prieš ieškant sprendimų, svarbu suprasti patį mechanizmą, kodėl motyvacijos išlaikymas tampa tokiu dideliu iššūkiu. Kai mes tik pradedame svajoti apie naują hobį, mūsų smegenys išskiria didžiulį kiekį dopamino – laimės ir atlygio hormono. Mes jaučiamės pakylėti vien galvodami apie būsimus rezultatus. Tačiau kai pradedame realiai praktikuotis, susiduriame su vadinamąja mokymosi kreive. Staiga paaiškėja, kad pirmoji nupiešta vaza atrodo kreivai, o išmokti pirmuosius gitaros akordus yra fiziškai skausminga pirštams. Tuo metu dopamino lygis drastiškai krinta, ir smegenys siunčia signalą, kad ši veikla reikalauja per daug energijos ir neduoda greito atlygio.
Kitas svarbus veiksnys yra mūsų polinkis į perfekcionizmą ir nuolatinis lyginimasis su kitais. Socialinių tinklų eroje mes nuolat matome profesionalų darbus, tobulai atliekamus judesius ar nuostabius kūrinius. Pradėję savo kelionę nuo paties pirmo laiptelio, mes nesąmoningai lyginame savo pradinius, netobulus bandymus su žmonėmis, kurie tam skyrė dešimtmečius. Ši tobulėjimo iliuzija sukuria didžiulį nusivylimą. Mums pradeda atrodyti, kad esame negabūs, neturime talento, todėl natūraliausia reakcija tampa noras viską mesti ir grįžti prie senų, patogių įpročių, pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimo.
Kaip išsirinkti tinkamą laisvalaikio užsiėmimą, kuris greitai neatsibos
Sėkminga pradžia labai priklauso nuo to, ar pasirinkta veikla iš tikrųjų atitinka jūsų asmenybę, vertybes ir gyvenimo būdą. Dažnai žmonės pasirenka hobius vien todėl, kad jie šiuo metu yra madingi, ar todėl, kad jais užsiima jų draugai. Tačiau tai, kas tinka jūsų kolegai, nebūtinai tiks jums. Jei esate intravertas, kuriam po darbo reikia tylos ir ramybės, triukšmingi komandiniai žaidimai gali jus tik dar labiau išvarginti. Priešingai, jei dirbate izoliuotą darbą iš namų, jums galbūt trūksta socializacijos, todėl individualus mezgimas namuose nepadės patenkinti bendravimo poreikio.
Norėdami teisingai pasirinkti, užduokite sau kelius esminius klausimus, kurie padės išgryninti jūsų tikruosius poreikius:
- Kokioje aplinkoje jaučiuosi geriausiai – tyloje vienas ar apsuptas kitų žmonių?
- Ar man reikia fizinio aktyvumo, kad iškraučiau susikaupusią energiją, ar protinio susikaupimo ir ramybės?
- Ar noriu matyti greitą, apčiuopiamą rezultatą (pavyzdžiui, pagamintą patiekalą), ar mane labiau domina pats ilgalaikis procesas?
- Kiek realiai laiko ir finansų galiu skirti šiai naujai veiklai kiekvieną savaitę?
- Ką mėgau daryti vaikystėje, kol dar nebuvau suvaržytas suaugusiųjų pasaulio taisyklių ir atsakomybių?
Psichologų ir ekspertų patarimai sėkmingai pradžiai
Pradėkite nuo mažų, lengvai įgyvendinamų žingsnelių
Vienas veiksmingiausių metodų pradedant bet kokią naują veiklą yra vadinamųjų mikro-įpročių taikymas. Užuot pasižadėję mokytis naujos kalbos po dvi valandas kasdien, pasižadėkite tam skirti vos penkias minutes. Psichologiškai prisiversti skirti penkias minutes yra labai lengva, smegenys nesuvokia to kaip didelio krūvio. Tačiau dažniausiai, kai jau pradedate ir įsitraukiate, tos penkios minutės nepastebimai virsta pusvalandžiu ar net ilgesniu laiku. Net jei ir apsiribosite tik penkiomis minutėmis, svarbiausias tikslas bus pasiektas – jūs išlaikysite tęstinumą ir kursite naują neuronų kelią savo smegenyse. Reguliarumas yra daug svarbiau nei vienkartinės, bet retai pasitaikančios didelės pastangos.
Venkite pradinių didelių investicijų į įrangą
Vartotojiškoje visuomenėje vyrauja mitas, kad brangi ir profesionali įranga garantuos greitesnę sėkmę arba privers mus jaustis atsakingesniais. Žmonės nusiperka brangiausius bėgimo batelius arba profesionalią fotoaparatūrą, tikėdamiesi, kad išleisti pinigai neleis jiems pasiduoti. Tačiau realybėje brangūs daiktai dažniausiai sukuria tik papildomą kaltės jausmą, kai hobis yra apleidžiamas. Ekspertai pataria: pradėkite su minimaliais, pačiais pigiausiais ar net skolintais įrankiais. Kai po kelių mėnesių pamatysite, kad naujas hobis jums tikrai patinka ir jūs jį praktikuojate nuosekliai, tuomet apdovanokite save geresne įranga. Tai bus puiki papildoma motyvacija judėti pirmyn.
Raskite bendraminčių bendruomenę
Socialinis palaikymas yra milžiniškas motyvacijos variklis. Mokytis kažko naujo vienam gali būti labai vieniša ir demotyvuojanti patirtis. Prisijungimas prie vietinio klubo, būrelio ar bent jau internetinės bendruomenės gali padaryti stebuklus. Kai matote kitus žmones, kurie daro tas pačias pradedančiųjų klaidas, susiduria su tais pačiais iššūkiais ir dalinasi savo nedidelėmis pergalėmis, jūs suprantate, kad jūsų patiriami sunkumai yra visiškai normalūs. Be to, bendruomenė sukuria savotišką atskaitomybės jausmą – kai žinote, kad kiti laukia jūsų pasirodant susitikime, daug sunkiau rasti pasiteisinimų pasilikti namuose ant sofos.
Sekite savo pažangą, bet nelyginkite savęs su profesionalais
Žmogaus atmintis yra trumpalaikė, ypač kai kalbama apie asmeninį tobulėjimą. Mes greitai pamirštame, kokie buvome nemokšos pačioje pradžioje, todėl mums atrodo, kad mes visai netobulėjame. Kad to išvengtumėte, dokumentuokite savo kelionę. Rašykite trumpą dienoraštį, darykite savo pirmųjų darbų nuotraukas, įrašykite vaizdo įrašus, kaip atliekate pratimus. Kai po trijų mėnesių jus apims nusivylimas ir atrodys, kad nieko neišmokote, tiesiog pažiūrėkite į savo pačios pirmos dienos įrašą. Matomas asmeninis progresas, lyginant save tik su vakarykščiu savimi, yra vienas iš galingiausių motyvacijos šaltinių.
Laiko planavimas: kaip įtraukti naują hobį į užimtą dienotvarkę
Dažniausias pasiteisinimas, kurį girdime iš žmonių, metusių naują veiklą, yra laiko trūkumas. Tačiau laiko turime visi lygiai tiek pat – dvidešimt keturias valandas per parą. Klausimas yra ne laiko kiekis, o mūsų prioritetai. Jei hobis mums yra svarbus asmeniniam tobulėjimui ir poilsiui, mes privalome jam rasti vietos savo tvarkaraštyje taip pat, kaip randame laiko miegui, maistui ar darbui. Štai keli žingsniai, kaip efektyviai suplanuoti savo laiką:
- Atlikite savaitės laiko auditą. Kelias dienas sąžiningai žymėkitės, ką veikiate kas pusvalandį. Nustebsite pamatę, kiek laiko praleidžiate naršydami socialiniuose tinkluose ar spoksodami į televizorių.
- Taikykite laiko blokavimo (angl. time blocking) metodą. Įrašykite hobio laiką į savo kalendorių lygiai taip pat, kaip įrašytumėte svarbų verslo susitikimą ar vizitą pas gydytoją.
- Sujunkite įpročius. Priskirkite naują veiksmą prie jau egzistuojančios rutinos. Pavyzdžiui, jei norite išmokti piešti, nuspręskite, kad kasryt po to, kai išgersite kavą, skirsite 10 minučių eskizavimui.
- Optimizuokite aplinką. Paruoškite visas reikalingas priemones iš anksto. Jei norite ryte bėgioti, iš vakaro pasidėkite bėgimo aprangą prie lovos. Jei norite groti, nelaikykite gitaros paslėptos dėkle po lova – pasistatykite ją matomoje kambario vietoje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie naujų hobių paiešką
Ar normalu nuolat keisti hobius ir nieko nebaigti iki galo?
Taip, tai yra visiškai normalu ir netgi sveikintina, ypač jei jūs esate smalsios prigimties žmogus, mėgstantis išbandyti skirtingus dalykus. Psichologijoje netgi egzistuoja terminas, apibūdinantis žmones, turinčius daugybę skirtingų interesų – daugiapotencialiai (angl. multipotentialites). Jums nereikia tapti pasaulinio lygio ekspertu vienoje srityje. Jei veikla jums suteikė džiaugsmo tam tikrame gyvenimo etape, o vėliau natūraliai prarado žavesį, nėra jokios prasmės savęs prievartauti tęsti. Svarbiausia, kad pats atradimų procesas teiktų jums laimę ir plėstų akiratį.
Ką daryti, jei manau, kad neturiu jokio prigimtinio talento pasirinktai veiklai?
Talento svarba visuomenėje yra smarkiai pervertinta. Prigimtinis talentas gali padėti šiek tiek greičiau perprasti pagrindus, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nuoseklus darbas ir disciplina visada nugali talentą. Dauguma įgūdžių yra tiesiog mechaniškai išmokstami per ilgą praktiką, raumenų atminties formavimą ir kartojimą. Leiskite sau būti pradedančiuoju, daryti klaidas ir atrodyti nerangiai. Meistriškumas ateina ne per magišką talentą, o per tūkstančius valandų, praleistų bandant, klystant ir bandant vėl.
Kaip atskirti, ar veikla man tiesiog netinka, ar aš pasidaviau dėl laikinų sunkumų?
Tai labai subtili riba. Ekspertai dažnai rekomenduoja pritaikyti vadinamąją dvidešimties valandų taisyklę. Pasižadėkite sau, kad naujai veiklai skirsite lygiai dvidešimt valandų aktyvios, sutelktos praktikos prieš priimdami bet kokį sprendimą. Pirminis mokymosi etapas visada yra nemalonus, nes smegenys priešinasi naujovėms. Praėjus toms 20 valandų, jūs įveiksite didžiausią pasipriešinimo barjerą, įgysite bazinius įgūdžius ir tuomet galėsite objektyviai įvertinti – ar ši veikla jums iš tikrųjų neteikia džiaugsmo, ar tiesiog buvote išsigandę pirminių kliūčių. Jei po 20 valandų veikla vis dar atrodo kaip kančia, drąsiai judėkite prie kažko kito.
Nuolatinis augimas ir džiaugsmas atrandant save
Kelionė į naujų įgūdžių pasaulį yra kur kas daugiau nei tiesiog laisvalaikio praleidimo būdas. Tai yra nuolatinis savęs pažinimo, savo galimybių ribų tikrinimo ir charakterio grūdinimo procesas. Kiekvieną kartą, kai nusprendžiate išmokti kažką naujo, jūs suformuojate naujas neuronų jungtis savo smegenyse, tampate atsparesni kasdieniam stresui ir įgyjate daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Gebėjimas būti pradedančiuoju, nebijoti atrodyti pažeidžiamam ar nepatyrusiam, yra brandžios asmenybės bruožas.
Mokantis ne visada viskas klostysis pagal planą. Bus dienų, kai norėsis viską mesti, kai atrodys, kad nepadarėte jokios pažangos, ir kai motyvacija bus pasiekusi patį dugną. Tokiomis akimirkomis svarbu prisiminti pirminę priežastį – kodėl apskritai pradėjote šį kelią. Leiskite hobiui būti jūsų pabėgimo nuo rutinos oaze, kurioje negalioja griežti produktyvumo ar tobulumo reikalavimai. Vertinkite patį atradimų procesą, švęskite mažas pergales ir leiskite sau mėgautis kiekvienu netobulu bandymu, nes būtent šiame netobulume ir slypi tikrasis asmeninio augimo grožis.
