Atšalus orams, prasidėjus permainingam sezonui ar tiesiog nusilpus imunitetui, gerklės skausmas tampa vienu dažniausių nusiskundimų, dėl kurio pacientai kreipiasi į vaistines ar šeimos gydytojus. Nors šis simptomas atrodo įprastas ir neretai ignoruojamas, tikintis, kad praeis savaime, negydomas jis gali sukelti rimtesnių komplikacijų ar tiesiog sugadinti darbingumą kelioms dienoms. Vaistinių lentynos lūžta nuo įvairiausių pastilių, purškalų ir skalavimo skysčių, tačiau retas kuris pirkėjas iš tiesų gilinasi į jų sudėtį. Dažniausiai renkamasi pagal skonį, kainą ar reklamą, tačiau gydytojai pabrėžia: skirtingos kilmės skausmui malšinti reikalingos skirtingos veikliosios medžiagos. Norint pasiekti geriausią rezultatą ir greičiau pasveikti, būtina suprasti, kaip veikia šie vaistai ir kada kurį pasirinkti.
Kaip atpažinti skausmo priežastį: virusas ar bakterija?
Prieš griebiantis bet kokių vaistų, svarbu suprasti, kas sukėlė nemalonius pojūčius. Gydytojai teigia, kad net apie 80–90 procentų visų gerklės skausmo atvejų sukelia virusinės infekcijos. Tai gali būti rinovirusai, adenoviruso infekcijos ar gripas. Tokiu atveju antibiotikai yra visiškai neveiksmingi ir netgi žalingi, nes jie naikina natūralią organizmo mikroflorą, bet neveikia virusų.
Virusiniam gerklės uždegimui (faringitui) būdingi šie simptomai:
- Skausmas yra „draskantis”, jaučiamas perštėjimas.
- Kartu pasireiškia sloga, kosulys, bendras silpnumas.
- Temperatūra gali būti nedidelė arba jos visai nebūti.
- Gerkle paraudusi, bet be pūlingų apnašų.
Tuo tarpu bakterinė infekcija (dažniausiai sukelta streptokoko) pasireiškia staigiu ir labai stipriu skausmu, aukšta temperatūra, padidėjusiais kaklo limfmazgiais ir, svarbiausia, pūlingomis apnašomis ant tonzilių. Bakterinės kilmės uždegimui gydyti dažniausiai reikalingi receptiniai vaistai, tačiau simptominiam palengvinimui taip pat naudojami vietinio poveikio preparatai.
Vaistų klasifikacija: kokią veikliąją medžiagą rinktis?
Vaistai nuo gerklės skausmo nėra vienodi. Pagal savo veikimo mechanizmą jie skirstomi į kelias pagrindines grupes. Gydytoja paaiškina, kad norint efektyvumo, reikia atkreipti dėmesį į pagrindinę veikliąją medžiagą, nurodytą ant pakuotės.
1. Antiseptikai – kovai su mikrobais
Tai pati populiariausia vaistų grupė. Jų pagrindinė užduotis – dezinfekuoti burnos ir ryklės gleivinę, stabdyti bakterijų, virusų ir grybelių dauginimąsi. Dažniausiai sutinkamos medžiagos yra:
- Chlorheksidinas: stiprus antiseptikas, veikiantis platų spektrą bakterijų.
- Amilmetakrezolis ir dichlorbenzilo alkoholis: dažniausiai naudojami derinyje, veikia švelniau, bet efektyviai naikina mikrobus.
- Jodo preparatai: pasižymi stipriu veikimu, tačiau tinka ne visiems (ypač turintiems skydliaukės problemų ar alergiją jodui).
Šie vaistai geriausiai tinka ligos pradžioje, kai jaučiamas perštėjimas, siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui.
2. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
Kai skausmas tampa stiprus, trukdo ryti seiles ar valgyti, paprasti antiseptikai gali būti nepakankami. Tokiu atveju rekomenduojami vaistai, turintys priešuždegiminį poveikį. Veiklioji medžiaga, tokia kaip flurbiprofenas ar benzidamino hidrochloridas, ne tik malšina skausmą, bet ir mažina audinių patinimą bei paraudimą. Tai vieni veiksmingiausių preparatų esant ūmiam, stipriam skausmui. Benzidaminas taip pat pasižymi ir vietiniu nuskausminamuoju poveikiu.
3. Vietiniai anestetikai – skubiam nuskausminimui
Jei skausmas yra nepakeliamas, galima rinktis preparatus su lidokainu, benzokainu ar tetrakainu. Šios medžiagos „užšaldo” gleivinę, blokuodamos nervinius impulsus. Poveikis pajuntamas labai greitai, tačiau jis yra trumpalaikis. Svarbu žinoti, kad anestetikai paties uždegimo negydo, jie tik laikinai panaikina jutimus. Be to, juos vartojant reikia būti atsargiems valgant ar geriant karštus gėrimus, nes dėl sumažėjusio jautrumo galima nusideginti ar užspringti.
Formos pasirinkimas: purškalai, pastilės ar skalavimo skysčiai?
Vaisto forma yra ne mažiau svarbi nei jo sudėtis. Gydytoja išskiria pagrindinius kiekvienos formos privalumus ir trūkumus, kurie padės apsispręsti.
Čiulpiamos pastilės
Tai populiariausias pasirinkimas. Jų didžiausias privalumas – ilgas sąlytis su gleivine. Čiulpiant pastilę išsiskiria daug seilių, kuriose natūraliai yra lizocimo – medžiagos, kovojančios su infekcija. Be to, seilės drėkina sudirgusią gerklę ir „nuplauna” virusus. Tačiau pastilės veikia labiau paviršutiniškai ir dažniausiai viršutinėje ryklės dalyje.
Purškalai
Purškalai yra itin efektyvūs, kai skausmo židinys yra giliau ryklėje arba kai sunku ryti. Purškiant vaistą, didelė veikliosios medžiagos koncentracija patenka tiesiai ant uždegimo vietos. Tai geras pasirinkimas vaikams (kurie jau moka sulaikyti kvėpavimą purškimo metu) arba tiems, kurie nemėgsta saldžių pastilių skonio. Svarbu purkšti tiksliai, kad vaistas pasiektų tonziles ar ryklės galinę sienelę.
Skalavimo skysčiai
Skalavimas mechaniškai pašalina pūlius, apnašas ir mikroorganizmus. Tai puiki pagalbinė priemonė, ypač esant pūlingam tonzilitui. Tačiau vien skalavimo dažniausiai nepakanka, nes veiklioji medžiaga ant gleivinės išbuna trumpai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atveju gerklės skausmą galima įveikti namų priemonėmis ir nereceptiniais vaistais, egzistuoja „raudonos vėliavos”, kurias pastebėjus būtina nedelsiant kreiptis į medikus:
- Skausmas nepraeina ilgiau nei 3–5 dienas, nepaisant gydymo.
- Temperatūra pakyla virš 38,5 °C ir sunkiai krenta.
- Ant tonzilių matomos baltos ar gelsvos pūlingos apnašos.
- Atsiranda bėrimas ant kūno.
- Sunku išsižioti, ryti (net seiles) ar kvėpuoti.
- Skausmas yra vienašalis (skauda tik vieną pusę), kas gali reikšti pūlinio formavimąsi.
Dažniausios gydymo klaidos, kurias daro pacientai
Gydytojai pastebi, kad net ir pasirinkus tinkamą vaistą, jis vartojamas neteisingai, todėl norimo efekto nesulaukiama. Viena didžiausių klaidų – valgymas ir gėrimas iškart po vaisto pavartojimo. Nesvarbu, ar tai pastilė, ar purškalas, suvartojus vaistą reikėtų bent 30–60 minučių nieko nevalgyti ir negerti. Tai leidžia veikliosioms medžiagoms įsigerti į gleivinę ir atlikti savo darbą. Jei iškart atsigeriama vandens, vaistas tiesiog nunešamas į skrandį, kur jis gerklės skausmui jokios įtakos neturi.
Kita dažna klaida – vaistų perdozavimas arba „maišymas”. Vartojant kelis skirtingus preparatus (pvz., pastiles ir purškalą), būtina skaityti sudėtį, kad nebūtų viršyta maksimali paros dozė. Per didelis antiseptikų kiekis gali išsausinti gleivinę, sukelti cheminį nudegimą ar alergines reakcijas, kas tik dar labiau sustiprins skausmą.
Taip pat nereikėtų pamiršti drėkinimo. Sausa gleivinė yra labiau pažeidžiama ir lėčiau gyja. Jei naudojate stiprius antiseptikus, rekomenduojama juos derinti su aliejiniais purškalais (pvz., šaltalankių ar medetkų aliejaus pagrindu), kurie padengia gerklę apsaugine plėvele ir mažina perštėjimą.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar tiesa, kad ledai padeda nuo gerklės skausmo?
Taip, tai nėra mitas. Šaltis veikia kaip natūralus anestetikas – jis sutraukia kraujagysles ir laikinai sumažina patinimą bei skausmo pojūtį. Tačiau ledus reikėtų valgyti lėtai, mažais gabalėliais ir geriausia rinktis grietininius ledus be aštrių priedų (riešutų, traškučių), kurie galėtų mechaniškai sudirginti gerklę. Tai neturėtų būti pagrindinis gydymo būdas, bet kaip pagalbinė priemonė skausmo malšinimui – tinka.
Kiek laiko galima vartoti pastiles su antibiotikais?
Kai kurių pastilių sudėtyje yra vietinio poveikio antibiotikų (pvz., tirotricino). Tokius vaistus reikia vartoti atsakingai. Nerekomenduojama jų vartoti ilgiau nei 5–7 dienas be gydytojo priežiūros. Ilgalaikis vartojimas gali sutrikdyti burnos mikroflorą ir paskatinti atsparių bakterijų atsiradimą.
Ar druskos tirpalas skalavimui yra veiksmingas?
Taip, tai paprasta, pigi ir efektyvi priemonė. Druskos tirpalas (šaukštelis druskos stiklinei šilto vandens) padeda sumažinti audinių edemą (patinimą) ištraukdamas skysčius iš uždegiminių audinių. Taip pat jis padeda išplauti gleives ir dirgiklius. Skalauti rekomenduojama 3–4 kartus per dieną.
Ar galima gydyti gerklę tik natūraliomis arbatomis?
Ligos pradžioje arba esant lengvam perštėjimui – taip. Vaistažolių arbatos (šalavijų, ramunėlių, čiobrelių) pasižymi lengvu priešuždegiminiu poveikiu. Tačiau esant stipriam virusiniam ar bakteriniam uždegimui, arbatos veiks tik kaip pagalbinė skysčių papildymo priemonė. Svarbu, kad arbata nebūtų per karšta, nes karštis dar labiau traumuoja uždegimo pažeistą gleivinę.
Imuniteto stiprinimas ir profilaktika
Geriausias vaistas nuo gerklės skausmo – stiprus imunitetas, neleidžiantis ligai prasidėti. Siekiant išvengti pasikartojančių gerklės infekcijų, ypač šaltuoju metų laiku, svarbu ne tik tinkamai rengtis, bet ir rūpintis savo aplinka. Sausas patalpų oras yra vienas didžiausių gerklės priešų, nes jis išdžiovina gleivinę, kuri praranda savo barjerinę funkciją virusams. Patalpų drėkinimas ir vėdinimas yra kritiškai svarbūs. Taip pat rekomenduojama mitybą papildyti vitamino C ir D šaltiniais, gerti pakankamai vandens ir vengti streso, kuris, kaip įrodyta, silpnina organizmo atsparumą infekcijoms. Jei gerklės skausmai kartojasi nuolat, verta pasikonsultuoti su otorinolaringologu dėl lėtinio tonzilito ar kitų patologijų.
