Daugelis žmonių tvirtina, kad gali nuspėti artėjantį lietų, audrą ar staigų atšalimą kur kas tiksliau nei meteorologinės stotys, tiesiog pajutę maudulį kelių, pečių ar rankų sąnariuose. Ilgą laiką tai buvo laikoma tik liaudies išsigalvojimu ar atsitiktinumu, tačiau šiuolaikinė medicina ir ilgametė gydytojų ortopedų-traumatologų patirtis rodo visai ką kita. Gydytojai patvirtina, kad sąnarių jautrumas orų permainoms yra realus, moksliškai pagrįstas reiškinys, darantis įtaką milijonams žmonių visame pasaulyje. Keičiantis metų laikams, svyruojant oro temperatūrai ir atmosferos slėgiui, ortopedijos klinikos ir šeimos gydytojų kabinetai prisipildo pacientų, besiskundžiančių staiga atsiradusiu sąnarių sustingimu, skausmu ir diskomfortu.
Šis reiškinys dažniausiai užklumpa rudenį ir pavasarį, kai orai yra labiausiai neprognozuojami, tačiau gali pasireikšti ir vasarą prieš stiprias perkūnijas. Norint suprasti, kodėl mūsų kūnas taip jautriai reaguoja į gamtos stichijas ir, svarbiausia, kaip galime sau padėti, būtina atidžiau pažvelgti į žmogaus judėjimo aparato biomechaniką. Kadangi sąnariai yra sudėtingos struktūros, sudarytos iš kaulų, kremzlių, raiščių, sausgyslių ir sąnarinio skysčio, bet koks išorinis veiksnys gali sutrikdyti šią trapią pusiausvyrą. Skausmas, atsirandantis keičiantis orams, nėra tik nemalonus pojūtis – tai organizmo signalas apie tai, kad sąnario viduje vyksta fizikiniai ir cheminiai pokyčiai.
Barometrinio slėgio kritimas – pagrindinis kaltininkas
Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sąnarių skausmą keičiantis orams, yra barometrinio (atmosferos) slėgio svyravimai. Barometrinis slėgis yra oro svoris, kuris nuolat spaudžia mus ir visus aplink esančius objektus. Nors mes to spaudimo nejaučiame, mūsų kūno audiniai prie jo yra prisitaikę. Giedrą, gražią dieną barometrinis slėgis paprastai būna aukštas. Tačiau kai artėja audra, lietus ar stiprus vėjas, atmosferos slėgis staiga nukrenta.
Gydytojai aiškina, kad sumažėjus išoriniam oro slėgiui, dujos ir skysčiai, esantys mūsų sąnariuose, reaguoja išsiplėsdami. Kadangi išorinis oro slėgis į mūsų kūną sumažėja, audiniai (sausgyslės, raumenys, randai ir sąnarių kapsulės) mikroskopiškai išsipučia. Sveikame sąnaryje šis išsiplėtimas gali likti nepastebėtas. Tačiau jei sąnarys jau yra pažeistas osteoartrito, jame yra uždegimas ar senų traumų pasekmių, net ir menkiausias audinių išsiplėtimas sukelia papildomą spaudimą į sąnaryje esančias nervų galūnes. Būtent dėl šio vidinio audinių pabrinkimo ir nervų dirginimo mes pradedame jausti buką, erzinantį maudimą ar net aštrų skausmą.
Temperatūros svyravimai ir sąnarių skysčio klampumas
Kitas ne mažiau svarbus veiksnys, glaudžiai susijęs su orų permainomis, yra staigus oro temperatūros kritimas. Mūsų sąnarių viduje yra specialus tepamasis skystis, vadinamas sinoviniu skysčiu (arba sąnarių skysčiu). Jo pagrindinė funkcija – drėkinti kremzles, mažinti trintį judesio metu ir veikti kaip amortizatoriui, sugeriančiam smūgius vaikštant ar bėgiojant. Sinovinis skystis savo struktūra šiek tiek primena variklio alyvą.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad sumažėjus aplinkos temperatūrai, ypač jei žmogus nėra pakankamai šiltai apsirengęs, sąnarių skystis tampa tirštesnis ir klampesnis. Dėl šios priežasties sąnariai praranda dalį savo elastingumo, judesiai tampa sunkūs, atsiranda rytinis sustingimas. Be to, šaltis veikia ne tik patį skystį, bet ir aplink sąnarį esančius raumenis bei kraujagysles. Šaltyje kraujagyslės susitraukia, siekiant išsaugoti kūno šilumą, todėl pablogėja sąnarių audinių aprūpinimas krauju ir deguonimi, o raumenys tampa įtempti ir kieti, kas dar labiau apriboja sąnario mobilumą ir provokuoja skausmą.
Drėgmės ir kritulių poveikis organizmui
Dažnai sąnarių skausmai paaštrėja ne tik dėl šalčio ar slėgio kritimo, bet ir dėl padidėjusios oro drėgmės. Drėgnas ir šaltas oras yra pati nepalankiausia kombinacija asmenims, turintiems sąnarių problemų. Drėgmė labai greitai ištraukia šilumą iš kūno – tai reiškia, kad vėsią, lietingą dieną sąnariai atšąla kur kas greičiau nei esant tokiai pat temperatūrai, bet sausam orui.
Be to, didelė drėgmė kartu su žemu barometriniu slėgiu lėtina organizmo skysčių cirkuliaciją. Ląstelėse ir tarpląsteliniuose tarpuose gali susikaupti daugiau skysčių, o tai padidina pabrinkimų riziką aplink jau ir taip pažeistus sąnarius. Būtent todėl daugelis pacientų teigia, kad jaučia didžiausią diskomfortą rudens mėnesiais, kai lyja ir tvyro drėgmė, lyginant su sausomis, nors ir labai šaltomis žiemos dienomis.
Kam oro permainos daro didžiausią įtaką?
Svarbu paminėti, kad ne kiekvienas žmogus yra jautrus orų permainoms. Jauni, fiziškai aktyvūs asmenys, neturintys jokių judėjimo aparato sutrikimų, dažniausiai nejaučia jokių fizinių pokyčių krentant slėgiui. Gydytojai išskiria kelias pagrindines rizikos grupes, kurioms oro permainos smogia stipriausiai:
- Sergantieji osteoartritu: Tai lėtinė liga, kurios metu dyla sąnarių kremzlės. Kadangi kremzlė praranda savo lygumą ir elastingumą, bet koks audinių išsiplėtimas dėl slėgio sumažėjimo sukelia stiprią trintį ir skausmą.
- Sergantieji reumatoidiniu artritu: Tai autoimuninė liga, sukelianti stiprų sąnarių uždegimą. Uždegimo apimti sąnariai jau yra jautrūs ir patinę, todėl atmosferos spaudimo svyravimai dar labiau dirgina uždegimines vietas.
- Asmenys, patyrę sąnarių ar kaulų traumas: Net jei kaulų lūžis, raiščių plyšimas ar stiprus sumušimas įvyko prieš daugelį metų, toje vietoje susiformavęs randinis audinys yra kietesnis ir mažiau elastingas nei sveikas audinys. Dėl to traumuotos vietos nespėja greitai prisitaikyti prie išorinio slėgio pokyčių.
- Vyresnio amžiaus žmonės: Natūralus senėjimo procesas silpnina kremzles ir mažina sinovinio skysčio gamybą, todėl sąnariai tampa mažiau atsparūs aplinkos dirgikliams.
Gydytojo patarimai: kaip palengvinti sąnarių skausmus
Nors mes negalime kontroliuoti oro ar sustabdyti slėgio svyravimų, gydytojai pabrėžia, kad galime imtis aktyvių veiksmų, padedančių sušvelninti organizmo reakciją ir pagerinti gyvenimo kokybę nepastoviais orų periodais. Štai keletas efektyviausių ir mediciniškai pagrįstų metodų.
Reguliarus ir saikingas judėjimas
Pajutus skausmą, natūralus žmogaus instinktas yra nustoti judėti ir atsigulti. Tačiau gydytojai įspėja, kad visiškas ramybės režimas dažnai atneša daugiau žalos nei naudos. Judėjimas veikia kaip natūrali pompa – jis skatina sinovinio skysčio gamybą ir paskirstymą sąnaryje, sutepa kremzles ir apsaugo nuo sustingimo. Svarbu rinktis mažo intensyvumo, sąnarių neapkraunančias veiklas. Rekomenduojama kasdien užsiimti tokia veikla kaip:
- Plaukimas arba mankšta šiltame vandenyje baseine.
- Važiavimas stacionariu dviračiu (tai mažina krūvį kelių ir klubų sąnariams).
- Joga arba tempimo pratimai, gerinantys audinių elastingumą.
- Pasivaikščiojimas gryname ore, ypač kai oras yra sausesnis ir šiltesnis.
Šilumos terapija ir tinkama apranga
Kadangi šaltis ir drėgmė klampina sąnarių skystį ir spazmuoja raumenis, šilumos išlaikymas yra kritiškai svarbus. Gydytojai rekomenduoja keičiantis orams rengtis sluoksniais – taip lengviau reguliuoti kūno temperatūrą ir išvengti perkaitimo arba peršalimo. Apsaugokite probleminius sąnarius: dėvėkite vilnones kojines, antkelius, pirštines ar šalikus. Pajutus skausmą, labai padeda vietinė šilumos terapija. Tai gali būti šilta vonia (kuri papildomai atpalaiduoja visą kūną), elektrinė šildyklė arba specialūs šildantys kompresai, uždedami ant skaudamo sąnario 15-20 minučių. Šiluma išplečia kraujagysles, pagerina kraujotaką ir padeda pašalinti iš audinių skausmą sukeliančias medžiagas.
Mityba ir skysčių balansas
Kovojant su jautrumu orams, svarbu stiprinti sąnarius iš vidaus. Gydytojai akcentuoja mitybos, kurioje gausu priešuždegiminių savybių turinčių produktų, svarbą. Mitybos racione turėtų nestigti Omega-3 riebalų rūgščių, kurių apstu riebioje žuvyje (lašišoje, skumbrėje), linų sėmenyse ir graikiniuose riešutuose. Taip pat rekomenduojama vartoti ciberžolę ir imbierą, kurie natūraliai slopina uždegiminius procesus organizme.
Ne mažiau svarbus yra vanduo. Nors gali skambėti paradoksaliai, ypač vėsesniu oru, kai nesinori gerti, būtina palaikyti optimalų skysčių balansą. Kremzlės yra sudarytos didžiąja dalimi iš vandens. Sumažėjus organizmo hidratacijai, kremzlės tampa trapesnės, praranda elastingumą ir tampa kur kas jautresnės trynimuisi bei mikrotraumoms, todėl reaguojant į slėgio pokyčius skausmas būna stipresnis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar oro permainos gali sukelti naują sąnarių ligą?
Ne, oro sąlygos pačios savaime nesukelia sąnarių ligų, tokių kaip artritas ar artrozė. Tai yra populiarus mitas. Orai veikia tik kaip provokuojantis veiksnys, kuris išryškina arba paaštrina jau esamas, kartais net dar nediagnozuotas, problemas. Jei pastebėjote, kad keičiantis orams pradėjo smarkiai skaudėti sąnarį, kurio anksčiau niekada neskaudėjo, tai yra ženklas, kad jame jau prasidėjo degeneraciniai ar uždegiminiai procesai ir būtina vizituoti gydytoją.
Kodėl senos traumos vietą skauda prieš lietų net praėjus dešimtmečiams?
Po bet kokio kaulo lūžio, raiščio plyšimo ar stipraus sumušimo, audiniai niekada neatsistato lygiai į tokią pat pirminę būklę. Pažeistoje vietoje susidaro randinis audinys. Šis audinys yra kietesnis, tvirtesnis, tačiau jam trūksta natūralaus elastingumo. Sumažėjus atmosferos slėgiui, aplinkiniai sveiki audiniai šiek tiek išsiplečia, o randinis audinys neprisitaiko prie šio judėjimo taip pat lanksčiai, todėl atsiranda mikroįtempimas, tempiantis nervų galūnes ir sukeliantis skausmą ar maudimą.
Ar šildomieji tepalai tikrai padeda, ar tai tik trumpalaikis dėmesio nukreipimas?
Kokybiški šildomieji tepalai atlieka dvi funkcijas. Pirma, jie iš tiesų sukelia vietinį odos ir poodinių audinių sušilimą bei lengvą perštėjimą, kas neurologiškai „užmaskuoja” gilesnį sąnario skausmą (vadinamasis vartų kontrolės teorijos principas). Antra, ir svarbiausia – šiluma stimuliuoja vietinę kraujotaką. Geresnė kraujotaka reiškia greitesnį uždegiminių metabolitų pašalinimą iš skaudamos vietos ir geresnį deguonies bei maistinių medžiagų tiekimą į pažeistą sąnarį. Todėl jie tikrai duoda realią medicininę naudą malšinant oro permainų sukeltą maudimą.
Kasdieniai įpročiai stipresniam judėjimo aparatui
Reagavimas į jau atsiradusį skausmą atvėsus orams yra tik trumpalaikis sprendimas. Norint užtikrinti, kad kiekviena rudeninė audra ar staigus atšalimas netaptų kančia, gydytojai pataria orientuotis į ilgalaikį sąnarių sveikatos palaikymą. Vienas iš pagrindinių aspektų yra kūno svorio kontrolė. Kiekvienas papildomas kilogramas sukuria daug kartų didesnę mechaninę apkrovą nešantiesiems sąnariams – keliams, klubams ir stuburui. Pavyzdžiui, lipant laiptais, spaudimas į kelio sąnarį gali padidėti tris ar keturis kartus lyginant su kūno svoriu. Sumažinus viršsvorį, pastebimai sumažėja ir sąnarių jautrumas aplinkos veiksniams.
Taip pat labai svarbu stiprinti aplink sąnarius esantį raumenyną. Tvirti šlaunų, sėdmenų, nugaros ir pečių juostos raumenys veikia kaip apsauginis skydas ir natūralus korsetas. Jie perima dalį krūvio nuo kremzlių ir sausgyslių, stabilizuoja sąnarį ir neleidžia jam krypti ar dilti ne pagal ašį. Reguliarios jėgos treniruotės, pritaikytos pagal jūsų fizines galimybes ir prižiūrimos kineziterapeuto, yra nepakeičiama ilgalaikės sąnarių sveikatos strategijos dalis.
Galiausiai, nereikėtų ignoruoti ergonomikos darbo vietoje ir kokybiškos avalynės svarbos. Ilgas sėdėjimas netaisyklingoje pozoje sukelia raumenų disbalansą, kuris ilgainiui pažeidžia sąnarių biomechaniką. O prasta, pėdos skliauto nepalaikanti avalynė perkelia neteisingą spaudimą per visą kojos ašį iki pat apatinės nugaros dalies. Rūpinimasis savo judėjimo aparatu kasdien – nuo teisingos sėdėsenos iki reguliaraus tempimo pertraukėlių – yra patikimiausias būdas užtikrinti, kad besikeičiantys orai liks tik įdomiu meteorologiniu faktu, o ne skausmingu asmeniniu išgyvenimu.
