Daugelis žmonių yra įpratę nuolat stebėti savo kraujo spaudimą baimindamiesi aukštų rodiklių, kurie siejami su infarkto ar insulto rizika. Tačiau pamačius kraujospūdžio matuoklio ekrane skaičius, kuriuose antrasis (apatinis) rodmuo siekia vos 50 mmHg ar net mažiau, nerimas kyla ne dėl hipertenzijos, o dėl galimo organizmo nusilpimo ar širdies nepakankamumo. Nors aukštas kraujospūdis yra vadinamas „tyliuoju žudiku“, pernelyg žemas diastolinis spaudimas taip pat siunčia svarbius signalus apie jūsų kraujagyslių būklę, širdies vožtuvų darbą ir bendrą organizmo tonusą. Svarbu suprasti, kad skaičius 50 ne visada reiškia ligą – tai priklauso nuo jūsų amžiaus, gretutinių susirgimų ir savijautos, tačiau tam tikrais atvejais tai yra ženklas, kad būtina koreguoti gydymą ar gyvenimo būdą.
Ką iš tikrųjų parodo apatinis kraujo spaudimo rodiklis?
Norint suprasti, kodėl diastolinis spaudimas nukrenta iki 50 mmHg, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką šis skaičius reiškia fiziologiškai. Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu). Sistolinis spaudimas rodo jėgą, kuria širdis išstumia kraują į arterijas susitraukimo metu. Tuo tarpu diastolinis spaudimas atspindi slėgį arterijose tuo momentu, kai širdis ilsisi tarp dūžių ir prisipildo krauju.
Būtent šios poilsio fazės metu vyksta gyvybiškai svarbus procesas – vainikinių (koronarinių) arterijų, kurios maitina patį širdies raumenį, prisipildymas. Jei diastolinis spaudimas yra pernelyg žemas, širdies raumuo gali gauti nepakankamai deguonies, net jei pati širdis dirba stipriai. Kardiologai pabrėžia, kad optimalus diastolinis spaudimas suaugusiam žmogui paprastai svyruoja tarp 60 ir 80 mmHg. Tačiau ribos nėra griežtos ir „normalumas“ yra individualus.
Kada 50 mmHg yra norma, o kada – pavojaus signalas?
Diastolinis spaudimas, siekiantis 50 mmHg, gali būti vertinamas dviprasmiškai. Situacijos vertinimas kardinaliai skiriasi priklausomai nuo paciento profilio:
- Jauni žmonės ir sportininkai: Jauniems, liekniems žmonėms, ypač moterims bei profesionaliems ištvermės sportininkams, žemas kraujospūdis (pvz., 90/50 mmHg ar 100/55 mmHg) dažnai yra visiškai normalus reiškinys. Jei žmogus jaučiasi gerai, neturi galvos svaigimo ar silpnumo, toks spaudimas rodo puikų kraujagyslių elastingumą ir gerą širdies būklę.
- Vyresnio amžiaus žmonės: Vyresniems nei 60–65 metų pacientams diastolinis spaudimas, nukritęs iki 50 mmHg, dažniausiai vertinamas kaip rizikos veiksnys. Senstant stambiosios arterijos (ypač aorta) praranda elastingumą ir tampa standžios. Dėl to sistolinis spaudimas kyla (pvz., iki 150 ar 160), o diastolinis krenta (iki 50 ar 60). Tai vadinama izoliuota sistoline hipertenzija.
Didelis skirtumas tarp viršutinio ir apatinio spaudimo (vadinamas pulsiniu spaudimu) vyresniame amžiuje yra pavojingesnis nei tiesiog tolygiai žemas spaudimas, nes tai rodo didelę apkrovą kraujagyslėms ir padidėjusią širdies ligų riziką.
Dažniausios žemo diastolinio spaudimo priežastys
Jei jūsų apatinis spaudimas staiga nukrito arba nuolat laikosi ties 50 mmHg riba, to priežastys gali būti įvairios – nuo paprasčiausio skysčių trūkumo iki rimtesnių patologijų.
1. Netinkamas vaistų vartojimas
Tai viena dažniausių priežasčių. Pacientai, gydomi nuo aukšto kraujospūdžio, dažnai vartoja kelių vaistų derinius. Kartais vaistų dozės būna per didelės arba organizmas į jas reaguoja per stipriai, todėl spaudimas „numušamas“ per žemai. Ypač didelę įtaką tam turi diuretikai (šlapimą varantys vaistai) ir alfa adrenoblokatoriai.
2. Dehidratacija
Nepakankamas skysčių vartojimas mažina cirkuliuojančio kraujo tūrį. Kai kraujo tūris sumažėja, krenta ir spaudimas. Tai ypač aktualu karštuoju metų laiku, po intensyvaus fizinio krūvio, viduriuojant ar karščiuojant.
3. Širdies vožtuvų problemos
Viena specifinė būklė, sukelianti labai žemą diastolinį spaudimą, yra aortos vožtuvo nesandarumas. Kai šis vožtuvas neužsidaro sandariai, dalis kraujo diastolės (poilsio) metu grįžta atgal į kairįjį skilvelį. Dėl to diastolinis spaudimas arterijose smarkiai krenta, o sistolinis gali išlikti normalus ar net aukštas.
4. Endokrininės sistemos sutrikimai
Skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotirozė), antinksčių nepakankamumas ar mažas cukraus kiekis kraujyje taip pat gali lemti hipotenziją.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Pats skaičius 50 nėra diagnozė. Svarbiausia yra tai, kaip jaučiasi pacientas. Jei žemą diastolinį spaudimą lydi šie simptomai, būtina kreiptis į gydytoją:
- Galvos svaigimas ir „musytės“ akyse: Ypač staiga atsistojus iš gulimos ar sėdimos padėties (ortostatinė hipotenzija).
- Nuolatinis nuovargis: Jausmas, lyg trūktų energijos net ir gerai išsimiegojus.
- Šaltos galūnės: Dėl sumažėjusios kraujotakos rankos ir kojos gali būti nuolat šaltos.
- Sąmonės pritemimas ar alpimas: Tai jau pavojingas ženklas, rodantis, kad smegenys negauna pakankamai deguonies.
- Krūtinės skausmas: Vyresniems žmonėms, sergantiems išemine širdies liga, per žemas diastolinis spaudimas gali provokuoti krūtinės anginą.
Kardiologo rekomendacijos: ką daryti?
Jei matuojate spaudimą ir matote, kad apatinis rodiklis siekia 50, nepanikuokite, bet imkitės atitinkamų veiksmų.
Peržiūrėkite vaistinėles turinį
Jei vartojate vaistus nuo hipertenzijos, jokiu būdu nenutraukite jų savavališkai, tačiau užsirašykite savo matavimus į dienyną ir parodykite juos gydytojui. Gali tekti sumažinti vaistų dozes arba pakeisti vaistų vartojimo laiką (pavyzdžiui, vieną tabletę gerti ryte, kitą – vakare).
Padidinkite skysčių ir elektrolitų kiekį
Dažnai paprasčiausias vandens stiklinė gali pagerinti situaciją. Rekomenduojama gerti pakankamai vandens, o jei nėra širdies nepakankamumo diagnozės, galima šiek tiek padidinti druskos kiekį maiste, nes natris sulaiko skysčius organizme ir padeda pakelti spaudimą.
Kompresinė terapija
Jei žemas spaudimas sukelia kojų tinimą ar venų problemas, kompresinės kojinės gali padėti pagerinti veninę kraujotaką ir šiek tiek pakelti arterinį spaudimą, neleidžiant kraujui kauptis apatinėse galūnėse.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie žemą diastolinį spaudimą
1. Ar pavojinga, jei diastolinis spaudimas 50, o sistolinis 120?
Tai yra vadinamasis padidėjęs pulsinis spaudimas (skirtumas 70 mmHg). Jauniems tai gali būti norma, tačiau vyresniems tai gali rodyti kraujagyslių standumą. Jei jaučiatės gerai, skubi pagalba nereikalinga, tačiau verta pasikonsultuoti su kardiologu planine tvarka.
2. Ar kava padeda pakelti žemą apatinį spaudimą?
Kava gali laikinai pakelti kraujospūdį, tačiau efektas yra trumpalaikis. Be to, kava veikia kaip diuretikas (skatina šlapinimąsi), todėl ilgainiui gali sukelti dehidrataciją ir dar labiau sumažinti spaudimą. Geriau rinktis žaliąją arbatą ar tiesiog vandenį su citrina.
3. Ką daryti, jei spaudimas nukrenta tik naktį?
Naktį kraujospūdis natūraliai sumažėja visiems žmonėms. Tačiau jei vartojate vaistus nuo spaudimo prieš miegą ir ryte jaučiatės labai silpnai, aptarkite su gydytoju galimybę vaistus gerti ryte arba popiet.
4. Ar žemas diastolinis spaudimas gali sukelti insultą?
Tiesiogiai žemas diastolinis spaudimas insulto nesukelia (skirtingai nei aukštas), tačiau jis gali lemti prastesnį smegenų aprūpinimą krauju, kas ilgainiui gali prisidėti prie kognityvinių funkcijų silpnėjimo ar demencijos rizikos senatvėje.
5. Ar sportas padeda sureguliuoti žemą spaudimą?
Taip, lengvas ir vidutinis fizinis aktyvumas treniruoja kraujagysles ir padeda normalizuoti jų tonusą. Rekomenduojamas ėjimas, plaukimas, lengva gimnastika. Venkite staigių judesių ir didelių svorių kilnojimo.
Kaip palaikyti optimalų kraujagyslių tonusą kasdienybėje
Gyvenant su žemu diastoliniu spaudimu, svarbiausia yra stabilumas ir staigių pokyčių vengimas. Jūsų kūnas mėgsta rutiną. Kardiologai pataria laikytis reguliaraus miego režimo, nes poilsio trūkumas išbalansuoja autonominę nervų sistemą, kuri reguliuoja kraujagyslių tonusą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į mitybą – valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Gausus maistas vienu metu nukreipia kraują į virškinimo traktą, todėl bendras spaudimas gali staiga nukristi (postprandialinė hipotenzija).
Galiausiai, svarbu prisiminti, kad 50 mmHg apatinis spaudimas dažniausiai yra valdoma būklė. Tai nėra nuosprendis, o greičiau indikatorius, rodantis, kad reikia šiek tiek daugiau dėmesio skirti savo skysčių balansui, vaistų peržiūrai ir fiziniam aktyvumui. Reguliari stebėsena namuose ir atviras pokalbis su gydytoju yra geriausias būdas užtikrinti, kad žemas spaudimas netrukdytų mėgautis pilaverčiu gyvenimu.
