Tikriausiai kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyręs tą staigų ir nemalonų jausmą, kai atrodo, jog širdis tuoj iššoks iš krūtinės. Tai gali nutikti prieš svarbų viešą pasirodymą, po didelio puodelio stiprios kavos, patyrus staigų stresą ar net pabudus viduryje nakties. Šis pojūtis, mediciniškai vadinamas palpitacijomis, dažniausiai sukelia nerimą ir baimę, o tai savo ruožtu dar labiau skatina organizmą išskirti adrenaliną ir dar labiau greitina pulsą. Susidaro užburtas ratas: jūs bijote, kad širdis plaka per greitai, o dėl tos baimės ji plaka dar greičiau. Tačiau gera žinia ta, kad daugeliu atvejų, jei nėra diagnozuotos sunkios širdies patologijos, pulsą galima efektyviai suvaldyti ir nuraminti visiškai natūraliais būdais, pasitelkiant savo kūno fiziologinius mechanizmus.
Kodėl širdis staiga pradeda plakti greičiau?
Prieš pradedant taikyti raminimo technikas, svarbu suprasti, kas vyksta jūsų organizme. Dažnas širdies plakimas, arba tachikardija (kai pulsas ramybės būsenoje viršija 100 dūžių per minutę), yra natūrali organizmo reakcija į dirgiklius. Tai jūsų autonominės nervų sistemos atsakas. Simpatinė nervų sistema veikia kaip „akceleratoriaus pedalas“ – ji paruošia kūną kovai arba bėgimui, padidindama kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, kad raumenys gautų daugiau deguonies.
Dažniausios priežastys, kodėl pulsas staiga šokteli be fizinio krūvio, yra šios:
- Emocinis stresas ir nerimas: Tai dažniausias kaltininkas. Panikos atakos metu pulsas gali pasiekti net 140–160 dūžių per minutę.
- Stimuliantai: Kofeinas (kava, energetiniai gėrimai), nikotinas, alkoholis ar tam tikri vaistai nuo peršalimo.
- Dehidratacija ir elektrolitų trūkumas: Kai trūksta skysčių, kraujo tūris sumažėja, ir širdis turi dirbti sunkiau bei greičiau, kad aprūpintų organus krauju. Taip pat įtakos turi kalio ir magnio stygius.
- Hormoniniai pokyčiai: Skydliaukės veiklos sutrikimai, menstruacinis ciklas ar menopauzė.
Klajoklio nervo stimuliavimas – jūsų kūno „stabdis“
Vienas efektyviausių būdų greitai sumažinti širdies ritmą be jokių vaistų yra klajoklio nervo (nervus vagus) aktyvavimas. Šis nervas yra pagrindinė parasimpatinės nervų sistemos dalis, atsakinga už kūno atsipalaidavimą ir ramybę. Galima sakyti, kad jei stresas spaudžia greičio pedalą, tai klajoklio nervas yra stabdžiai.
Šalto vandens terapija
Vienas veiksmingiausių metodų yra vadinamasis „nardymo refleksas“. Žinduoliams panardinus veidą į šaltą vandenį, organizmas automatiškai lėtina širdies ritmą, kad taupytų deguonį. Jums nereikia nardyti baseine – tiesiog atlikite šiuos veiksmus:
- Pripilkite dubenį labai šalto vandens (galite įdėti ledukų).
- Sulaikykite kvėpavimą ir panardinkite veidą į vandenį 15–30 sekundžių.
- Jei negalite to padaryti, bent jau aptaškykite veidą lediniu vandeniu arba uždėkite šaltą kompresą ant kaktos ir kaklo srities.
Šaltis siunčia staigų signalą klajoklio nervui, kuris priverčia širdį lėtinti ritmą.
Valsalvos manevras
Tai technika, kurią dažnai naudoja ir medikai, norėdami nutraukti staigius tachikardijos epizodus. Ją atlikti reikia atsargiai:
Giliai įkvėpkite ir įtempkite pilvo raumenis taip, lyg stangintumėtės (tarsi tuštinantis), tačiau orą laikykite uždarę (neiškvėpkite) apie 10–15 sekundžių. Tuomet staiga iškvėpkite ir atsipalaiduokite. Tai padidina slėgį krūtinės ląstoje ir stimuliuoja klajoklio nervą. Tačiau būkite atsargūs: šio pratimo negalima daryti, jei turite aukštą kraujospūdį ar riziką patirti insultą.
Kvėpavimo technikos: 4-7-8 metodas
Kai jaučiame stresą ar padažnėjusį plakimą, mūsų kvėpavimas tampa paviršutiniškas ir dažnas. Tai tik dar labiau signalizuoja smegenims apie pavojų. Norint nuraminti širdį, reikia sąmoningai pakeisti kvėpavimo ritmą. Viena populiariausių ir moksliškai pagrįstų technikų yra daktaro Andrew Weilio sukurta 4-7-8 technika.
Kaip tai atlikti:
- Atsisėskite tiesiai arba atsigulkite. Iškvėpkite visą orą per burną su garsu.
- Uždarykite burną ir ramiai įkvėpkite per nosį, skaičiuodami iki 4.
- Sulaikykite kvėpavimą, skaičiuodami iki 7.
- Lėtai ir pilnai iškvėpkite per burną (lyg pūstumėte žvakę), skaičiuodami iki 8.
Kartokite šį ciklą bent 4 kartus. Svarbiausia dalis čia yra ilgas iškvėpimas. Įkvėpimas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą (greitina pulsą), o iškvėpimas – parasimpatinę (lėtina). Todėl, kai iškvėpimas yra dvigubai ilgesnis už įkvėpimą, jūs mechaniškai verčiate širdį rimti.
Aplinka ir kūno padėtis
Kartais paprastas kūno padėties pakeitimas gali turėti didelės įtakos. Jei jaučiate, kad širdis daužosi:
- Atsigulkite, bet ne visiškai horizontaliai. Geriausia pusiau gulomis, kad galva būtų aukščiau širdies lygio. Tai padeda kūnui atsipalaiduoti.
- Jei staiga atsistojote ir pajutote širdies plakimą, atsisėskite. Tai gali būti ortostatinė tachikardija.
- Venkite karščio. Jei esate tvankioje patalpoje ar saulėkaitoje, šiluma plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį ir verčia širdį plakti greičiau. Nedelsiant eikite į vėsesnę vietą.
Elektrolitų balanso atkūrimas
Jei širdies plakimas padažnėja dažnai, verta peržiūrėti savo mitybą. Širdies elektrinei sistemai funkcionuoti būtini mineralai – elektrolitai. Pagrindiniai iš jų yra magnis ir kalis.
Magnis veikia kaip natūralus kalcio blokatorius, padedantis širdies raumeniui atsipalaiduoti. Jei trūksta magnio, širdis gali tapti dirgli. Greitam elektrolitų atstatymui (pavyzdžiui, po sporto ar karštą dieną) galite suvalgyti bananą, avokadą, saują riešutų ar išgerti stiklinę kokybiško mineralinio vandens. Venkite tik paprasto vandens gėrimo dideliais kiekiais be mineralų, nes tai gali dar labiau „išplauti“ elektrolitus iš organizmo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Koks pulsas ramybės būsenoje yra laikomas normaliu?
Suaugusiam žmogui normalus pulsas ramybės būsenoje svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Tačiau daugeliui sveikų žmonių, ypač sportuojančių, pulsas gali būti ir žemesnis (50–60 d.p.m.). Jei ramybės būsenoje jūsų pulsas nuolat viršija 100 dūžių, tai vadinama tachikardija.
Ar galiu gerti kavą, jei dažnai jaučiu širdies plakimą?
Kofeinas yra stimuliantas, kuris tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą ir gali sukelti arba sustiprinti palpitacijas. Jei esate linkę į dažną širdies plakimą ar nerimą, rekomenduojama apriboti kavos vartojimą, atsisakyti jos popietinėmis valandomis arba pereiti prie gėrimų be kofeino. Kiekvieno žmogaus tolerancija kofeinui yra individuali.
Ar mankšta padeda sumažinti pulsą?
Ilgalaikėje perspektyvoje – taip, neabejotinai. Reguliari aerobinė veikla (vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas) stiprina širdies raumenį. Stipri širdis vienu susitraukimu išstumia daugiau kraujo, todėl jai reikia rečiau plakti. Tačiau paties tachikardijos priepuolio metu intensyvi mankšta nerekomenduojama – geriau rinktis ramius tempimo pratimus ar jogą.
Ar skrandžio problemos gali sukelti širdies plakimą?
Taip, tai gana dažnas reiškinys, vadinamas gastro-kardialiniu sindromu (arba Roemheldo sindromu). Susikaupusios dujos skrandyje ar žarnyne gali spausti diafragmą ir dirginti klajoklį nervą, o tai sukelia širdies ritmo pokyčius. Tokiu atveju padeda ne širdies vaistai, o virškinimo gerinimas.
Kokie simptomai signalizuoja apie rimtą pavojų?
Nors daugeliu atvejų padažnėjęs pulsas yra nekenksmingas ir susijęs su gyvenimo būdu ar stresu, yra situacijų, kai negalima užsiimti savigyda. Būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą arba kviesti greitąją pagalbą, jei kartu su greitu širdies plakimu jaučiate šiuos simptomus:
- Stiprus skausmas, spaudimas ar veržimas krūtinėje, plintantis į kaklą, žandikaulį ar kairę ranką.
- Staigus ir stiprus oro trūkumas (dusulys), kai sunku įkvėpti net būnant ramybės būsenoje.
- Sąmonės aptemimas, stiprus galvos svaigimas arba alpimas.
- Jei pulsas ramybės būsenoje staiga pakyla virš 120–140 dūžių per minutę be jokios aiškios priežasties ir nepraeina taikant raminimo technikas.
Atminkite, kad reguliarūs širdies ritmo sutrikimai, net jei jie nėra lydimi skausmo, turėtų būti aptarti su kardiologu. Holterio monitoravimas ir kiti tyrimai gali padėti nustatyti tikrąją priežastį ir užtikrinti jūsų ramybę.
